Mados savaičių apžvalga / Givenchy Haute Couture f/w ’10-’11
Kaip ir pranešta, kolekcijos pristatymas vyko ne ant podiumo, modeliai pristatyti kamerinėje aplinkoje, kuri neįprasta iki šiol ant podiumo visas kolekcijas pristatinėjusiems mados namams ir, deja, vėl priminė liūdnas paskutiniosios A. Mcqueen‘o kolekcijos pristatymo aplinkybes. Tačiau kai kurių pažadų R. Tisci vistik neįvykdė: taip, kolekcijoje išties dominuoja šviesios pieno baltumo, balintos kavos, karamelės ir aukso spalvos, tačiau, priešingai, nei užsiminė iššūkį sau metęs dizaineris, vistik pamatėme ir vieną juodą apdarą. Galbūt dėl neįmantrios aplinkos, o galbūt po ryškaus ir įsimintino Dior mados namų pristatymo, Givenchy kolekcija iš pirmo žvilgsnio nedaro didžiulio įspūdžio, tačiau R. Tisci talento gerbėjai, veikiausiai, pritars, kad pažvelgus antrąkart, galima tarti, jog kuklus ir lakoniškas pristatymas jokiu būdu nesugadina kolekcijos įspūdžio, bet atvirkščiai, leidžia atidžiai pažvelgti į kiekvieną modelį, įvertinti kruopščias rankų darbo detales ir pripažinti šią kukliai žėrinčią eleganciją. Vis tik į klausimą, koks turėtų būti tobulas couture pristatymas – pompastiškas šou su kolekcijos idėją papildančiu scenos dekoru, skrupulingai atrinkta muzika ir judesio plastika, savitai atskleidžiančia kiekvieno rūbo krytį ir kirpimą ar drabužio neužgožianti kamerinė aplinka, ateljė dvasia, suteikianti klientui ypatingą išskirtinumo jausmą, tarsi sugrįžus į pirmųjų couture dirbtuvėlių laikus – kiekvienas turi atsakyti asmeniškai.
Nors išgirdus apie juodos spalvos eliminavimą iš šios kolekcijos kūrybos erdvės, galima buvo tikėtis išvysti ir kai ką dar neįprastesnio R. Tisci kūrybos braižui – daugiau įvairių bei ryškesnių spalvų – margaspalvė laumė, ko gera, vistik negreit pakeis dizainerio kūrybos mūzą, akvarele tapytą, tačiau kontrastingą, šįkart – trapią ir pastelinę, fėją. Vienas šios spalvų paletės privalumų – baltoje ir kituose pastelės atspalviuose geriau išryškėja smulkios detalės. Šioje kolekcijoje – itin daug meistriško siuvinėjimo, nėrinių, korseto vėrinio detalių, subtilių šilko kutų, puošimo plunksnomis, žvyneliais ir kristalais elementų. Iš klasikine Gianni Versace propaguota prabanga alsuojančios kolekcijos konteksto kiek iškrinta užtrauktuko detalės, juosiančios baltą nėrinių suknią, jei norėta įterpti inovatyvesnių elementų, ši vienintelė detalė neišpildo idėjos.
Pirmieji skaisčiai balti kolekcijos modeliai, prikaustantys akį įstabiais korsetais ir peršviečiamomis suknių dalimis, kuria pačios gryniausios, tyros prabangos įspūdį. Prabangos, kuri stulbina ne novatoriškumu, o gan drąsiu koncentravimusi išimtinai į puošybos elementus, nevarginant mados kritikų sudėtingomis užslėptomis idėjomis. Tačiau į akis kiek krenta prie prabangių apdarų infantiliai atrodantis baltų kojinių ir itin paprasto modelio atvirų basučių derinys.
Trečiasis modelis iš pirmo žvilgsnio galėtų būti traktuojamas didžio meistriškumo šedevru, kuris išmoningai sujungia Tisci braižui būdingos plunksnų vakarinės suknios ir atviro tviskančio seksualumo idėjas. Kita vertus, ištikimiausius mados pasaulio gerbėjus stebina stulbinantis šio kolekcijos modelio panašumas į vieną senesnės Cavalli kolekcijos kūrinį. Kaip ten bebūtų, net ir palaikantys dizainerio sprendimą perkelti kolekcijų pristatymą į kamerinę aplinką turbūt sutiks, kad būtų itin smalsu pamatyti, kaip pastaroji suknia bei kiti kolekcijos modeliai atrodytų ne „imobilizuoti“ statiškoje modelio pozoje, o dinamiškame judesyje podiumu…
Nemažiau intriguojantys yra ir likę kolekcijos modeliai, beveik vieningai išlaikantys vizualiosios, o ne mentaliosios stebėtojo stimuliacijos tendenciją, būdingą ankstesniesiems Givenchy haute couture perlams. Tobulai nugludintos suknios tviska it deimantai, tačiau šis tviskėjimas, nepaisant šilto ir šviesaus kolorito nekaitina vaizduotės, o kartais netgi priešingai – šaldo, sukausto – tarsi atskleisdamas gyvybės kibirkšties ir inovatyvumo stoką kūriniuose. Perdėtas dėmesys puošnioms detalėms tarsi užgožia patį modelį, neleisdamas atsiskleisti pačiai silueto idėjai. Šį trūkumą dar labiau išryškina toks kolekcijos pristatymo pobūdis, o dalis kolekcijos švarkų, nepaisant savo ištaigingumo sukliudo įžvelgti ir tinkamai įvertinti suknios grožį bei kiek slopina kuriamos aukštosios elegancijos dvelksmą. Akylesnė akis, nepaisant to, kad kolekcija sukurta išaikant įprastą dizainerios braižą ir mėgiamas puošybos detales,vis dėlto nesunkiai gali įžvelgti šios kolekcijos retrospektyvą į Gianni Versace kūrybą, kai kurie modeliai taip pat primena ir mėginimą atgaivinti iš mados archyvų ištrauktus Marchesa, Zuhair Murad praeities dizaino pavyzdžius.
Septintasis kolekcijos modelis – veik tobulo, gerokai lenkiančio Marchesa eksperimentus su plunksnomis, darbo pavyzdys, užburiantis tamsaus ledo faktūros įspūdžiu. Tačiau šiam modeliui atsiskleisti, kaip minėta, itin trukdo nors ir puikaus griežto kirpimo bei su suknelės viršaus nėriniais derančio rašto, tačiau šiam lengvam pūkų debesies kūriniui tiesiog pernelyg sunkus ilgas švarkas.
Aštuntasis bei devintasis modeliai išsiskiria šiltais aukso atspalviais ir blizgaus žvynelių siuvinėjimo gausa. Šių modelių visuma ne tiesiogiai referuoja, tačiau abstrakčiai mena kai kurias A. genialiosios Mcqueen’o kūrybos btaižo detales.
Photos via TFS
Palik komentarą