Justino Marcinkevičiaus citatos II

• Atrandam, norim, trokštam, siekiam savo laiką ir save pralenkti, einame ne milimetrais – sieksniais, tartum karštą plieną lankstom lemtį.
• Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais.
• Ryškiausias vaikystės prisiminimas – sunkios tėvo rankos, raikančios duoną prie stalo. Šis vaizdas persekioja mane visą laiką, ir dabar aš manau, kad jame tarsi sukaupta visa žmogaus gyvenimo prasmė: išdalinti save, atiduoti šilumą, džiaugsmą, meilę, mintis ir visa, ką turi savyje – atiduoti visiems. Toks yra kiekvieno žmogaus pašaukimas.
• Kai atgal pažiūriu, tai ir nedidelis džiaugsmas atrodo tartum stebuklas, kuriuo tikėti imu. Gal ir visas gyvenimas – vienintelis, vienas didžiausias mano stebuklas, nepaprastas paprastumu.
• Gyvenimas – malonumų indas, pripildytas kartaus pareigos ir atsakomybės gėrimo. – „Dienoraštis be datų“.
• Yra tiktai vienas kelias į žmogų, ir tas kelias vadinasi Pareiga.
• Mano ginklai nukreipti į pagrindinį priešą – į gyvulišką, vartotojišką ir, deja, kol kas visagalį principą: „gyvenimas – malonumas“. Aš tvirtinu, kad tikras, vertas žmogaus malonumas yra suprasta ir sąmoningai atlikta pareiga.
• Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.
• Mes nė vienas nemokam būti vienas.
• Neliks duonos su druska – liks tėvynė.
• Savyje reikia nuolat ugdyti kritiką. Ji atsiranda iš nuolatinio priešinimosi sau.Visų džiaugsmų veidai panašūs vienas į kitą. Skausmų veidai skirtingi. O laimė apskritai neturi veido.

In Memoriam Justinui Marcinkevičiui

citatos | Komentarai (0)