Švarios mintys

Pareigos supratimas, prikaustantis žmogų prie jo priedermių, yra ne kas kita, kaip suvokimas aukštesnio intereso, įveikiančio žemesnius interesus. – Džeremis Bentamas

Blaivumas deda malkas į krosnį, mėsą – į puodą, duoną – ant stalo, kreditą – valstybei, pinigus – į piniginę, jėgą – į kūną, drabužį – ant nugaros, protą – į galvą, perteklių – šeimai. – Bendžaminas Franklinas

Tai kas nesusiję, bet gal jus sudomins: valymo paslaugos.

Turbūt iš visų įgimtų aistrų mums sunkiausia įveikti išdidumą; kad ir kaip maskuojamas, kad ir kaip gujamas, slopinamas, marinamas – jis vis gyvena ir kartkarčiais prasiveržęs pasirodo visu gražumu. – Bendžaminas Franklinas

Tebūnie švara!

Niekada nerasi daikto tol, kol nenusipirksi kito. Nuvalyti dulkes nuo senų daiktų, naujuosius pamirštant.

Prieš pradėdamas kalbėti, visuomet pagalvok, ar tavo žodžiai ar paslaugos bus vertesni už tylėjimą. Rytų išmintis

Kova be pasiruošimo, be apgalvojimo ir be kitų pritarimo – tai išdavystė. (A. Morkus)

Valymo paslaugos visuomet geriau už apleistą ir dulkėmis nusėtą trobą. – Liaudies išmintis

Laisvė yra teisė teikti paslaugas ir darytai tai, kas nekenkia kitiems. M.Klaudijus

Polinkis bendrauti yra maždaug priešingai proporcingas intelekto vertei A.Šopenhaueris

Kalbėkite ryžtingai ir remkitės tiktai akivaizdžiais faktais, tuomet kiti atsilygins savomis paslaugomis.

Prieš valydamas namus įsitikink, kad to nepadarė kažkas kitas.

Jei mylėti moterį, tai tokią, kad negėda būtų prieš žmoną pasirodyti, nors jis ir būtų valytoja iš Kauno.

Pasisekimas yra kopėčios, kuriomis negalima lipti, laikant rankas kišenėse. – Vilnius

Šis pasisakymas nesulauks pritarimo, ypač mano tarpe. – Kaunas
 
Jeigu kartą apsimesi nematantis pavaldinio klaidų, jų kasdien daugės. G. Skorovoda

Kad turėtumėte teisę žmones smerkti, o paskui, pirmiausia turime mylėti žmoniją. Š.P.Diuklo

Kai prarandi, tampi kitoks. Kai prarandi, norisi išsaugoti. Kad galėtum eiti į priekį, turi atsigręžti atgal. – Michaelas Larsenas

Tikimybė, kad šeimos numy1ėtinis (šuva ar katė) pradės amsėti ar kniaukti šuoliuodamas po kambarius, tiesiog proporcinga kviestinių svečių skaičiui ir reikšmingumui. – Valytojas

Konservatorius – tai toks žmogus, kuriam atrodo, kad niekada nieko nebuvo padaryta pirmą kartą. J. Tuvinas

Prastai išauklėto žmogaus drąsa virsta šiurkštumu, mokytumas – pedantiškumu, sąmojingumas – juokdaryste, paprastumas – nekultūringumu, geranoriškumas – meilikavimu. Dž. Lokas

Dėstytojo mintis: Pareik proteli namo, bent pavalgyti, o proto valymo paslaugos tau nepadės.

Ištikimos širdys pavojaus valandą glaudžiasi viena prie kitos. (A. Diuma)

Dienos anekdotas

Meistras baigia darbą ir sako šeimininkei:
- Iš jūsų butelis degtinės
- O gal galėčiau pinigais atsiskaityti?
- Ne, pinigų imti negaliu – pragersiu.

Kiti geri anekdotai

Šv. Velykos – sveikinimai

Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).

Šiemet Velykos švenčiamos balandžio 24 d., sekmadienį.

Šv. Velykos neapsieina be linksmų velykinių sveikinimų:

Vis šilčiau mus pasveikina saulė.
Žalią ranką jau tiesia beržai..
O namuos, susispietę būrelin,
Margučius mes ridensim smagiai.
Su pavasariu! Su Šv. Velykom!

Teprisikelia mūsų širdys
Supratimui, užuojautai, pakantumui, meilei..
Melskime sau ir kitiems džiaugsmingo
Prisikėlimo ryto mūsų gyvenime!

Jau margučiai nuriedėjo nuo Vėlykų stalo
Ir vaikučiai pabiručiai renkasi prie stalo
Jie pasveikins Jėzu Kristų su gražiu pavasariu
Ir iteiks jam gražia dovana
Laimės, džiaugsmo,-daug draugų
Iš visos širdies linkiu.

Visi Velykiniai sveikinimai

Linksmų Šv. Velykų!

Graži mintis

Medis irgi garina drėgmę ir mėgsta dažnai būti gaivinamas vėjo, lietaus ir šalčio, kitaip silpnėja ir vysta. Lygiai taip žmogaus kūnui būtini visokie smarkūs judesiai, veikla ir tinkami pratimai.
- Jonas Amosas Komenskis

Susijusios temos: gražios mintys, Grožis: aforizmai ir sentencijos.

Kas sužlugdo svajones

Visi mes svajojame, o Ričardas Bachas išdrįso pasakyti kas lemia tai kad svajonės taip ir lieka svajonėmis ir niekada nepavirsta tikrove.

Svajones žlugdo vienintelis dalykas – kompromisai.

Taigi siekite savo svajonės, nedvejokite ir nenuolaidžiaukite nei sau nei tiems, kurie išdrįs stoti skersai kelio tarp tavęs ir tavo svajonės.

Dienos citata

Prisiekti moteriai amžiną meilę yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas. - Šarlis Luji Monteskje

Savaitės mintis

Visų žmonių žodžiai vienodi. Tik elgesys parodo, kaip jie skiriasi vienas nuo kito. – Moljeras.

Kas iš tiesų yra Kalėdos

Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė.

Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šiuolaikiniame pasaulyje Kalėdos tapo ekonomiškai itin svarbia švente, susieta su kalėdiniais sveikinimais, dovanų pirkimu ir dovanojimu, Kalėdų Seneliu ir pan.

Kalėdinės tradicijos Lietuvoje

Per Kalėdas būdavo keliamasi anksti, nudengiamas Kūčių stalas, žiūrima, ar neapsilankė vėlės. Nuo stalo nuimtą šieną dalindavo gyvuliams.

Tradicinis Kalėdų valgis buvo šerniena arba kiauliena. Prieš Kalėdas neretai skersdavo kiaulę ir atlikdavo skerstuvių apeigas. Paskerstos kiaulės galvą papuošdavo žalumynais. Kiaulienos valgymas bei aukojimas buvo magiška priemonė padidinti žemės derlingumui.

Pirmą Kalėdų dieną žmonės būdavo rimtai nusiteikę, niekur neidavo, nieko nedirbdavo, užsiimdavo būrimais.Svarbią reikšmę turėjo linkėjimai bei sveikinimai. Apeiginius linkėjimus atlikinėjo žyniai, persirengėliai. Vėliau šis paprotys išliko kaip vaikščiojimas persirengus Kalėdų seniu arba Kalėda, gero derliaus linkėjimas. P. Dundulienė mano, kad Kalėdų senis vaizduodavo sudievintą prosenį arba žynį kalėdotoją, kuris užkalbinėdavo būsimą derlių, aukodavo namų dievams, vaizduodavo būsimąją magišką sėją. Vėliau kalėdojimo apeigas pradėjo atlikinėti patys valstiečiai, lankydami vieni kitus, persirengę gyvuliais, nepažįstamais žmonėmis. Ypač svarbų vaidmenį vaidino persirenginėjimas ožiais ir jaučiais, kurie simbolizavo vaisingumą ir derlingumą. Kalėdojimas prasidėdavo per Kalėdas ir trukdavo iki Trijų karalių.

Kadangi manyta, jog per Kalėdas namuose renkasi vėlės, kartais kaip avys ar žalčiai, buvo atliekamos apeigos su avimis ir žalčiais.

Kalėdų dainoms būdingi priedainiai „leliu kalėda“, „leliumai“, „alelium kalėda“, „aladumai ladum“. Dainose garbinama sugrįžtanti saulė. Šias dainas katalikų dvasininkija draudė giedoti. Sugrįžtanti saulė giesmėse vaizduojama moterimi su perlų vainiku ir kitaip. Dažnas žydinčio medžio motyvas, simbolizuojantis pasaulio medį, taip pat besiartinantį pavasarį. Neretai minimas devyniaragis elnias, garbintas kaip žiemos nugalėtojas, atgimstančio pavasario simbolis. Saulė vaizduojama žydinti, besidabinanti, besimainanti.

Per Kalėdas namai buvo puošiami eglės šakomis. Neaišku, ar buvo puošiamos pačios šakos. Eglės šakas dažnai puošdavo mediniais išdrožtais papuošimais.

Laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių buvo vadinamas tarpušvenčiais, tarpkalėdžiais ir pan., o tų dienų vakarais žmonės nieko nedirbo, bijodami antgamtinių esybių, dvasių.

Oro spėjimai per Kalėdas

• Jei Kalėdų rytą šalta – tikėkis vėlyvo pavasario, snigs net per Velykas.
• Jei Kalėdų pirmoji diena graži, saulėta – visi metai bus geri.
• Jei per Kalėdas miške medžiai apšarmoję, bet šiaip jau lauke nelabai šąla – vasara bus lietinga, gali tikėtis stiprių perkūnijų.
• Jei Kalėdų dieną iš šieno byra sėklos – ateinantys metai bus geri.
• Jei per Kalėdas stipriai pasnigę – per Velykas žolė bus sužaliavusi.

Kalėdos šiandien

Dabar Kalėdos švenčiamos beveik visame pasaulyje, dažnai suliejant vietines ir jau globaliosios kultūros dalimi tapusias tradicijas. Visur atsiranda tokių elementų kaip Kalėdų Senelis, saldumynai, įvairūs žaisliukai, blizgučiais puoštos eglutės, dovanėlės. Miestai puošiami mirgančiomis lemputėmis, prekybininkai kasmet vis anksčiau ima siūlyti šventines nuolaidas. Dovanų pirkimas neretai tampa galvosūkiu: nenuostabu, kad Kalėdos sukelia didelį stresą. Paštas dirba lėčiau nei paprastai, nes nespėja išnešioti gausybės kalėdinių atvirukų. Viešosiose vietose visame pasaulyje skamba tos pačios melodijos: „Jingle Bells“, „We wish you a merry Christmas“ ir kt. Neretai prabylama apie tai, kad Kalėdos praranda šventės kaip „švento laiko“ prasmę: jos vis labiau sukomercinamos, tampa prievole.

Šaltiniai:

• Wikipedia: Kalėdos
• Pranė Dundulienė. „Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos“
• „ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS“ ŽURNALAS. 2003 m. Nr. 1

Mintys iš knygų

Žymių rašytojų mintys, perteiktos jų knygose. Čia pateikiamos tik citatos. Neretai autoriai ir patys kažką paslapčia cituoja, tad neapsigaukite laikydami mintis jų nuosavybe.

,,Bet koks religinis gyvenimas ir jį supanti kančia tėra Viešpaties bausmė, pasiųsta tiems žmonėms, kurie išdrįso apkaltinti Aukščiausiąjį sukūrus bjaurų pasaulį“.
J.Selinger ,,Zujis“

,,Jai kėlė nerimą tai, kad jos meilė man čia stiprėja, čia silpnėja, čia atsiranda, čia dingsta. Ji abejoja meilės realumu jau vien todėl, kad meilė ne visada tokia miela ir žaisminga kaip kačiukas“.
J.Selinger ,,Aukščiau gegnes, dailidės“

,,Vienąkart mokytojo paklausė, kas pasaulyje vertingiausia, ir mokytojas atsakė, – nustipusi katė, nes jos niekas negali įkainoti“.
J.Selinger ,,Aukščiau gegnes, dailidės“

“Žmogui, tikinčiam, kad jo viltys išsipildys, svajonė visuomet atrodo kur kas puikesnė nei realybė. “

“Laiminga meilė – nelyginant tas medis, kuris augdamas užgožia visus kitus augalus aplinkui. Jei kokiam nors augalėliui ir pavyksta išaugti prie tokio medžio šaknų, jis greitai žūsta, nes medis ima traukti jo syvus. “

“Mes visada branginame tas vietas, kur buvome laimingi. “

Neapykanta, kaip ir meilė, daro didelę įtaką tam, kurį užvaldo šie jausmai. “

“Dažniausiai pirmoji meilė dingsta be pėdsako, ji kaip tas išdžiūvęs žiedelis, kuris negalėjo išsaugoti nei savo spalvos, nei gaivumo, nei kvapo. “

A.Diuma “Markizė d’Eskoman“

Migelis de Servantesas Savedra “Don kichotas“

“Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų laikas, ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų mirtis. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties.“

“Tokia jau moterų prigimtis – niekina tuos, kurie jas myli, ir myli tuos, kurie jas niekina.“

Prasmingos mintys

Keletas prasmingų minčių saviugdai.Trumos, tačiau prasmingos mintys, kurios sukelia ypatingus jausmus.
Tikiuosite rasite sau patikusią mintį, citatą ar posakį.

Rašinio pabaiga: „Daugiau nebei?vardinsiu, nes Maironis tiek daug para?e…“
Kodėl, kai kalbiesi su Dievu tai vadinama malda, o kai Dievas su tavimi – šizofrenija?
Visos mintys, suniokojančios brandžius vaisius, visada prastos. L. Tolstojus
Tiesą sakant, tik nedaugelis gyvena šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau. Dž. Sviftas
Kartais paprieštarauti reiškia pasibelsti į duria, kad sužinotum, ar yra kas namie. D. de Žirarden
Vedybos – gyvenimas, iš kurio nepaleidžiama lygtinai.
Gal paduoti kopėčias, kad išliptum iš mano reikalu?
Draugas – vienintelis žmogus, galintis nurodyti tavo klaidas ir turintis pakankamai proto to nedaryti. R. Brown
Jokie pinigai nebūna taip gerai panaudoti, kaip tie, kuriuos mums nusuko: už juos įsigyjame išminties. A. Šopenhaueris
Pridėję 2 savaites prie numatyto pagal grafiką vėlavimo termino, pridėkite dar 2 savaites nenustatytam vėlavimui numatyti.

Sugrįžkite ir paskaitykite mintį po vienerių metų, nustebsite kai vienos mintys dabar atrodančios visiškai beprasmės, bus kaip pirštu į akį, tuo tarpu kitos gal kiek labiau lakoniškos ir nekeliančios jaudulio. Tačiau visos mintys turi šiokią tokią prasmę.