Juozo Erlicko mintys
Juozas Erlickas – humoristas poetas, prozininkas, dramaturgas, naudojantis juoko pro ašaras stilistiką ir aštriai kritikuojantis posovietinės tikrovės deformacijas. Vienas populiariausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros žmonių.
Apie stebuklus:
Jūs žinote, anksčiau vieną kartą metuose būdavo stebuklinga diena, kai kalbėjo gyvuliai. O dabar gyvuliai kalba kasdien. Net per televiziją. Vadinasi, gyvenimas gerėja…
Apie vidurio amžiaus krizę:
Būdami apie 40 metų vyrai palieka savo šeimas ir išeina į Seimą. Kai kurie iš jų pakeliui užsuka į alaus barą ir niekada nebepasiekia Seimo. Taip protinga gamta ginasi nuo politikų pertekliaus .
Apie grožį:
Dabar yra pažangu būti gėjumi. Ateity taip pat svajoju tapti gėjumi. Nes tada matyčiau daugiau grožio. O kol kas grožį matau tik moteriškoje žmonijos pusėje…
Apie Europą:
Ar mes tikrai jau Europoje? Toks verslininkas pasigyrė – nusipirkau mašiną be stogo. O komisaras Grigaravičius perspėjo – prišiks…
Apie moteris:
Kažkas kvailai sulygino moterį ir jūrą. Atvažiavau, įkišau ranką į jūrą – moteris šiltesnė. Be to, jūra šniokščia kasdien, o moteris, jeigu jos neerzinsi, gali ir nešniokšti.
Apie Uspaskichą:
Ir tada jis pakilo aukštai aukštai virš debesų ir, ten plasnodamas, griausmingai sušuko:
- Kas aš toks?
Mes užvertėm galvas į viršų ir drąsiai atsakėm:
- Šūdas!
Tada jis nudribo. Gerai, kad pasakėm teisybę. Kitaip dar ilgai jis būtų padebesiais skraidęs ir mus šūdais drabstęs. Ir visi mus šūdžiais vadintų.
Politikai:
Ką jie ten veikia?
Mažumos dauguma daugumos mažumoj mažumą daugina.
Kam to reik?
Kad blogiau būtų geriau, nes blogiau kaip geriau negerai bloginti.
Laimės ištakos:
Toks žmogus priėjo prie manęs ir paklausė:
- O ką tu darytum, jei žinotum, kad gyventi liko valanda?
- Duočiau tau į snukį, – atsakiau.
Jis nuskubėjo savais keliais, vildamasis, kad aš dar ilgai gyvensiu.
Ir man smagu, kad kitas tuom suinteresuotas.
Skiepai:
Yra žinoma: greičio mėgėjai tik į ką nors atsitrenkę supranta, kad nereikėjo skubėt.
Tai gal reiktų juos dar prieš kelionę sutrenkt?
Kas sopančiais šonais prie vairo atsisės, tas dar didesnį sopulį kentėt nebenorės!
Todėl vienas profilaktiškai išlaužtas šonkaulis apsaugos nuo daugybinių kaulų lūžių.
Žema rūšis:
Kiek triukšmo! Tas ant vinių guli, anas ant adatos sėdi…
Aš stoviu ant žemės. Niekas dėmesio nekreipia.
Tradicinė orientacija nūnai ne madoj.
Klasikos diversijos:
Viename kaime gyvenę trys seserys. Tai, būdavo, sėdi vyšnių sode ir rėkia:
- Į Maskvą!.. Į Maskvą!..
Metai ėjo, seserys pasenėjo, o vis tame sode teberėkavo…
Kur aš tas kvaišas mačiau?.. Ak taip, teatre…
Kaime tokių nebėr. Visos į Emyratus išlėkė. Ir ne su girtais rusais kazoką trypt, o pas rimtus šeichus į stulpą lipt!
Artėjimai:
Prieš šventes traukia gera daryti. Todėl kiekvienam sutiktam dovanoju šypseną.
- Kas yr? – traukiasi apdovanotasis.
Stoviu išsiviepęs. Nieko negaliu paaiškinti – žodžiai tik šypseną pagadintų.
Jis – bėgt. Aš – vytis. Teko ir nukentėt.
Mūsiškiai dar nepratę prie gerumo.
Suartėjimai:
Ak, ta šventiška nuotaika… Visi skuba… Ir aš skubu sykiu su jais.
Štai ponas ragauja tortą. Ir aš atsikandu iš kito galo… Anava ponia lenda kabinon suknią matuotis. Lendu jai iš paskos…
Man pačiam tai nieko nereik. Bet kaip smagu kitiems pagelbėt!
Nušvitimai:
Praeina šventės ir atsipeikėjam: nei čia reikėjo taip bruzdėt, nei buvo ko laukt…
Todėl, kai žvelgiam į veidrodį, atrodom sau dar durnesni nei pernai.
Laimės tūriai:
Skaitau senuosius raštus: gyventi reikia šiandien, nelaukti stebuklų, o džiaugtis smulkmenom.
Kilsteliu stiklelį… Šimtgramis – tikrai smulkmena. Džiaugsmas plūsta į kūną…
Staiga sudunda žemė ir mano celėn įsiveržia žmona. Visas drebėdamas slepiuos po lapais.
Žmona – tai ne smulkmena. Čia jau nėr kuom džiaugtis.
Žiburiai:
Nereikia daug pramogų, bet jos turi būti kokybiškos.
Sykį toks žmogus važiavo dviračiu, nuvirto po langais, nusisuko sprandą, nusilaužė koją, o pribėgęs kiemsargis dar ausį jam nukando.
Ir po metų, tai prisiminę, juokėmės.
Skirtumai:
Negaliu įsivaizduot, kad gera valia eičiau su vyru į lovą.
O daugelis moterų – eina.
Užtat vyrai ir skundžiasi: moterų nesuprasi…
Vaisiai:
Jums atrodo, kad geriausia dovana – knyga, o jūsų sūnui – kad mašina. Kaip elgtis?
Keletą žaislinių mašinėlių užkasate savo darže, o vaikui paaiškinate, kad rudenį čia išaugs automobilių parkas.
Ir gal, prižiūrėdamas daržą, vaikas pamils žemę ir daržininku bus.
O jei niekas neišaugs, paaiškinsite, kad blogi žmonės sodinukus pavogė.
Ir gal vaikas, pasipiktinęs neteisybe, teisėju taps.
Papildai:
Kai klausomės kandidatų, tai suprantam: šūdą mala!
Net keleriems metams užsisakom šio produkto.
Vadinas, trūksta.
Mūsų sodai:
Perrenkant išrinkti blogiausius – gerai.
Tik kad nepamirštume išvežt, išmest ir užkast.
Tada čia ir būtų tvarka.
Porno:
Tai su vienais sukris, tai su kitais… O tai su keturiais krūvoj… Poza – misionieriaus, būdas – vežiko…
Drovų rinkėją tai labai jaudina.
Todėl tokius ir išrenkam.
Įtarumas:
Pavilny girdėjau lakštingalą zuokiant…
Stvėriau kuolą ir vijau iki lenkų sienos.
Grėsmės:
Girdžiu: Seimą žada paleist…
Drebėdamas lendu po lova.
Aptvare uždaryti, apsaugos prižiūrimi – ir tai tiek pridirbo!
O kai ištrūkę pasileis skersai Lietuvą…
Bėdos:
Ilgai paksėsim, kol atsizuoksim.
O dar žiūrėt, kad Vilniaus nepripaleckiotų…
Sakau gi: išrinkus – išmest reikia.
Gerumas:
Dažnai atsigręžiu į paprastus žmones.
Pasižiūriu, pakraipau galvą ir vėl nusigręžiu.
Kultūros vaisiai:
Ėjau per Austriją… Žinojau, kad austrės valgomos, bet negi prieit ir atsikąst? Visos gan riebios, išsyk neprarysi, o gadint gaila. Aš ne laukinis!
Grįžau į Lietuvą alkanas, bet išdidus.
Pataisos:
Jei Seimas neveiksnus, reikia globėją skirt. Yra gi senelių, kurie vaikus, anūkus užauginę… Ir laiko, ir patirties turi.
Seimas veiktų, jei mokėtų pradėt: kaip solistui prieš koncertą privalu prasidainuot, taip seimūnui prieš kadenciją derėtų prasivaldyt.
Aišku, tam būtinos dykvietės už respublikos ribų.
Nenaudėliai:
Kai su prašymu užėjau merijon, ten sėdintys manęs paprašė: „Varyk iš čia!“
Nušvito siela. „Ne stuobriai gi! Supranta ne vietoj esą! Tik valios neturi išeit“.
Kitąsyk pasiimsiu botagą.
Rezultatai:
Mūsų šeimoj vienas automobilis, o vairuotojai – keturi.
Išardžiau ir padalijau po lygiai.
Tvarka ir teisingumas yra. O laimės – nier…
Pamiršti papročiai:
Atvyko lenkai, paprašė daugiau elektros. Mūsiškiai – neduot.
Ak, šykštūnai! Reikėjo gi pasiūlyt: prošie panie, kiškit pirštukus į rozetę.
Dar geriau – susodint garbingus svečius į elektros kėdes.
Kur išgirtasis lietuviškas svetingumas?
Sekėjai:
Prisimenu, Kudirka tik žvake ir liktarna sau kelią pasišvietė. O kokia teisinga kryptim ėjo!
Nūnai dažnas tą pamiršęs.
Gerai, kad nors valdžia prisimena. Užtat ir neskiria švietimui lėšų.
Pagerėjimai:
Sakau: tik džiaugtis reiktų, kad kainos kyla.
Valgom vis brangesnį maistą, brangesni mūsų rūbai, daiktai…
Argi tai ne gyvenimo kokybės ženklai?
Protingos mintys apie pinigus
Protingų žmonių – protingų minčių apie pinigus rinkinys. Posakiai apie pinigus.
Už pinigus neįsigysi to, ko reikia sielai. – H. D. Toras.
Viskas pigu, ką galima sutvarkyti už pinigus. – E. M. Remarkas.
Meilė – nuostabus netikrų pinigų dirbėjas, verčiantis ne tik variokus į auksą, bet ir auksą į variokus. – O. de Balzakas.
Mes norime pinigus „kišti“ ne į muziejaus statybą arba į simfoninio orkestro tobulumą, o ten, kur viešpatauja didžiausia nelygybė. – Bilas Geitsas, FAZ interviu, Joachim Müller-Jung, 2006 liepos mėn.
Vienintelis būdas žmonėms kontroliuoti – tai meluoti jiems. Galite užsirašyti tai savo knygoje. Vienintelis būdas žmonėms kontroliuoti – tai meluoti jiems. (Lafajetas Ronaldas Habardas)
Žmonės įsivaizduoja, kad paukščiai gieda jų malonumui. (Gilbertas Cesbronas)
Gyvenimas – keistas mokytojas: jis dažniausiai pirma išmoko išleisti pinigus, o tik paskui juos uždirbti.
Ne piniguose laimė, bet nelaimingam būti geriau su pinigais.
Yra trys ištikimi draugai: sena žmona, senas šuo, ir pinigai tavo piniginėje. – B. Franklinas.
Kam gi kvailiui pinigai? Kad nusipirktų išminties, nes jam dar trūksta proto?
Keletas kitų protingų minčių
citatos, mintys | Komentarai (0)Geriausios Aristotelio mintys
Aristotelis jei kas nežinote gyveno 384 pr. Kr.-322 pr. Kr. Aristotelis žymus graikų filosofas ir tyrinėtojas. Aristotelis laikomas vienu įtakingiausiu mąstytoju Vakarų filosofijos istorijoje.
Aristotelio mintys:
Vyriškumas – dorybė, kurios skatinami žmonės pavojuje atlieka puikių darbų.
Geriausiai arklį šeria šeimininko akis.
Dorovines savybes aikštėn iškelia ketinimai.
Draugai yra didžiausia iš visų išorinių gėrybių.
Draugystė ir neįkainojama, ir nuostabi: mes garbstome tą, kuris myli savo draugus, ir turėti daug draugų atrodo labai gražu, o kai kas net mano, kad būti geru žmogumi ir draugu – tolygu.
Visiškai aišku, kad iš gyvenimiškai naudingų dalykų pirmiausia reikia mokytis tų, kurie iš tikrųjų būtini, o ne visų be išimties.
Narsiu vadinamas tas, kuris be baimės eina pasitikti gražios mirties.
Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas.
Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos matas ir dėsnis.
Girtavimas – savanoriška beprotybė.
Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina.
Taurus žmogus vienodai elgiasi tiek laimėje, tiek nelaimėje.
Blogas žmogus dėl to yra blogas, kad siekia pertekliaus, o ne dėl to, kad siekia malonumų, kurie yra reikalingi.
Dauguma žmonių nori patirti gera, bet daryti gera jiems atrodo nenaudinga.
Gal kam šios mintys ir nepasirodė geriausiomis, bet gal bent jau geros.
mintys | Komentarai (1)Aforizmai apie Dievą
Apie Dievą mėgdavo pamąstyti daug žymių rašytojų bei mąstytojų. Štai keletas jų aforizmų, beje kai kurių aforizmų autoriai nėra žinomi.
- Atsargiai prašykite Dievo, nes gali netyčia išsipildyti.
- Aš manau, kad dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. (O. Vaildas)
- Aš visada laikausi žodžio, jeigu bendrauju su žmonėmis, ir ne visada – jeigu bendrauju su Dievu, nes Dievas sugeba atleisti. (P. de Dorenas)
- Gali dėkoti Dievui, kad tau davė dantis, bet duoną pats gali išsikepti.
- Jaučiuosi sulaužytas, kaip dešimt Dievo įsakymų.
- Jeigu nebūtų Dievo, reikėtų jį išgalvoti. – Volteras.
- Neparduok savo sielos velniui, dievas duos daugiau.
- Vieni skundžiasi, kad Dievas davė rožėms dyglius. Kiti dėkoja, kad Dievas dygliams davė rožes.
- Jei Dievas retkarčiais neįsikištų, žmonės žūtų nuo savo kvailumo. – N. Gogolis.
Arūno Valinsko mintys
Vieno iš trijų, Arūno Valinsko, įsimintinos citatos ir aforizmai.
Ne pati didžiausia problema Lietuvai yra Valinskas. Nes jeigu tai yra didžiausia bėda, jam pasitraukus arba jam iš viso nesant, Lietuva pradės gyventi geriau, tai yra nesąmonė.
Mes turime tapti ta institucija, kurios balsas turi būti girdimas.
TV žaidime gauni automobilį, 10 tūkstančių litų, o politikoje lauki ketverius metus, kad galėtum valdyti kooperatyvą, kurio vardas – Lietuva.
Ąžuolai šiltnamy neauga.
Galbūt ne visiems priimtinas žmogus, kuris pirmą kartą atsistojo čia ir iš karto keliamas į Seimo pirmininkus. – Apie kandidatavimą į Seimo Pirmininko postą.
Su žmona I. Valinskiene atstovausime aukščiausiu lygiu, nes aukštesnės pirmininkienės nesu matęs. – (Paklaustas, į kurią šalį vyks pirmiausia, kai bus išrinktas Seimo pirmininku).
Tarp Seimo ir žmonių yra vakuumas. Noriu, kad tas vakuumas išnyktų.
Kol kas nematau, dėl ko žudytis. – (Paskelbus, kad Valinskas neišrinktas į Seimo Pirmininko postą pirmu balsavimu).
Atėjome dirbti ne reitingams. Jeigu būtume norėję sėdėti ir saugoti savo įvaizdį, tai būtume net nėję į valdžią. Arba pasitraukę iš koalicijos. O kažkas dabar labai labai nori. Nori peržaisti.
Kėdė prie užpakalio nepriaugo ir aš jos nebranginsiu.
Ir, pone Kirkilai, dabar išsiimkite iš dantų pypkę, jeigu rūkote. Aš jums pasakysiu tiesiai šviesiai: jūs esate mažiukas žmogiukas. Bet kaip buvot didelis melagis, taip ir pasilikot.
Velniop tą Salamakiną! Dainavom ir dainuosim.
Galiu pasakyti vieną įmonę, kuri labai konkrečiai, tykiai ramiai bando sutvarkyti savo reikalus. Bus vagiama ne tik (iš) mūsų kišenių, bet mūsų ir mūsų vaikų sąskaita. Aš galiu pasakyti konkrečiai apie įmonę, kur ruošiamasi statyti prie Vilniaus ir ruošiamasi deginti atliekas /…/ Tai yra įmonė, kuri ruošiasi statyti šalia Lazdynų ir dėl kurios kreipėsi žmonės. Aš galiu juos nuraminti ir pasakyti: tik per mano lavoną.
Aš dar kartą noriu paprašyt, kreipdamasis ne į jus, o į žmones: nemylėkit, nemėkit, bet tikėkit. Aš labai prašau.
Bet kuriuo atveju sutikime, kad mokesčius kelti, o ne juos mažinti, visuomet yra populiaresnis žingsnis.
pavydėtina iškalba..
mintys | Komentarai (1)Antuanas de Sent-Egziuperi mintys
Antuanas de Sent-Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) – žymus prancūzų kilmės rašytojas. Čia jūsų akiai, jo mintys.
Teisėtumas yra rinkinys normų, kurios teikia tvirtybės apibrėžtam žmogui tam tikroje civilizacijoje.
Teisti pačiam save – daug sunkiau nei teisti kitą. Jei gebėsi gerai save teisti, tai rodys, kad esi tikras išminčius
Reikia grąžinti žmogaus kultą. Tai yra mano kultūros esmė. Mano sandraugos pamatas. Mano pergalės pagrindas.
Svetingumas, mandagumas ir draugystė yra žmogaus susitikimas žmoguje.
Užuot įtvirtinę Žmogaus teises, pradėjom kalbėti apie Kolektyvo teises. Buvome liudininkai, kaip nepastebimai pradėjo plisti Kolektyvo moralė, kuri nutyli apie Žmogų.
Vien atlikdamas savo pareigą žmogus tampa pilnavertis.
Žmogus atsiskleidžia galinėdamasis su kliūtimis.
Žmogus teisus tiek, kiek neapkenčia karo.
Žmogus – vien santykių mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės.
Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį?
Auklėjimas turi prioritetą prieš mokymą. Žmogų kuria auklėjimas.
Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
Chirurgas, tirdamas ligonį, nepaiso aimanų.
Civilizacija remiasi ne kuriamų daiktų gausa, o kūrybos įkarščiu.
Didis nusikaltimas nuolaidžiauti blogiui, jei matai, kuo jis pasireiškia.
Dvasia turi viršyti jausmą.
Tiesa – visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, o tai, kas viską daro paprasta ir suprantama.
Tik pasiaukojimas – brolybės užuomazga. Brolybė užsimezga, kai aukojamės kokiam bendram reikalui, daug reikšmingesniam nei mes patys.
Tik patirtis įgalina suprasti dėsnius.
Tik tada teįstengiame suprasti pasaulio tvarkymosi dėsnius, kai patys savo kailiu juos pažįstame.
Ateityje pateiksiu daugiau Egziuperi minčių, kadangi kas per daug tas nesveika ;)
citatos, mintys | Komentarai (1)