Pasakyk, kas dedasi tavo galvoje, kai padedi ją ant vėsios pagalvės? Ar žaidi su plaukų galiukais, o gal skaičiuoji tokias avis, kurių niekada nesi mačiusi? O gal lieti pirštų galiukus, kurie kažkada pažinojo manuosius? Labas! O gal tu mėgini susapnuoti neįmanomus dalykus? O gal lauki ryto, kai pramerki savo, ir be dirbtinai blakstienas ilginančio tušo [...]
Leisk rytojui pasirūpinti rytojumi. Aš dievinu paslaptis. Pirmasis bučinys yra paslaptis. Nusegama liemenėlė tamsoje – paslaptis. Žodžio meilė reikšmė – paslaptis. Akies mirksnis, visiškai netikėtai prabudinantis iš nuobodaus gyvenimo – taip, dar viena paslaptis. Paslaptys mėgsta būti neatskleistos – juk čia ir slypi jų žavesys. Kai jos po truputį atsiskleidžia, tampa nebe taip įdomu gyventi. [...]
Kartais aš vaikštau atbulas, kaip krabas. Lipu laiptais, apsipirkinėju, vairuoju, skaitau. Taip kur kas įdomiau gyventi, niekada nežinai, kas tavęs laukia. Kartais skanūs pietūs, o kartais žmonės nesurenka savo augintinių dovanų. Dažnai, kaip ir aš. Bet aš krabas. Žmonės nemėgsta krabų. O aš žmonių. Bet tik tų, kurie vaikšto užsipiešę ant pykčio ir pavydo putų [...]
Vaikštau tamsiomis gatvėmis ir renku tuščius alaus butelius. Še tai tau – pusė sudaužyti, tai kaklelio nėr, tai dugnas nuskeltas.. Nei man nei tau! Sutinku buvusį klasioką. Kostiumuotas mat ponaitis. – Ką čia veiki? Butelius renki? Še tau šukę pakaklėn prakeiktas biurokrate. Lyg tyčia iš kavinės išbėga vestuvine suknele pasidabinusi mergina. – Algi, čia irgi [...]
Aš moku keliauti laiku. Todėl mane žmonės dažnai painioja su alchemiku, ir panašiais nebūtais dalykais. Kita vertus, juk keliavimas laiku taip pat nėra įprastas gebėjimas? Aš dažnai nusikeliu į vakarykštę dieną, kad pakartočiau savo klaidas, juk iš jų mokomasi. Bet niekada nemėgdavau mokytis, čia ta pati istorija. Labiausiai mėgstu nusikelti į ateitį, juoktis iš visų [...]
Kartą grįžau po darbo namo ir dėl neveikiančio lifto keikiau atsiveriantį vaizdą pro virtuvės langą. Dėjau ant to vaizdo. Melancholija depresija žiema vasarą. Nusirišinėjau margą kaklaraištį, Velykų zuikutis, tik kad nemėgstu morkų. Sutraukiau dar vieną Marso batonėlį ir užgėriau šaltu vandeniu. Tuo metu svajojau apie žmoną, laukiančią manęs miegamajame. Staigmenėlė, staigmena, kad esi tokia gera [...]
Labas, aš grįžau. O kur tu buvai? Nejau tai taip svarbu? Štai ir vėl esu. Ir būsiu. Svarbiausia – su tavimi. Bet tu taip toli.. Taip, žinau, kad mus skiria milijardas žingsnių, sūraus vandens balos, daugybė tonų asfalto. Bet ar pameni, kai vakar sakei, jog kažkas tau prieš miegą padėjo ranką ant peties? Tai buvau [...]
Vieną dieną vaikščiojau tuščiomis gatvėmis. Visi maudėsi vandens telkiniuose, kuriuose išsimaudžius, grįžus vėl tenka maudytis. Staiga išgirdau balsą, kuris įtikinamai tarė “Žemė tai dėlionė, kurioje tu niekada nepritapsi”. Nusprendžiau pasislėpti. Užsirakinau duris, išjungiau šviesą, tačiau išaušo rytas ir vėl tapau matomas. Be to įkyri kaimynė pradėjo įtarinėti mane esant narkomanu. Užsidariau tamsioje vonioje. Tačiau ten [...]
Mintys labai mėgsta pabėgti, bet kai jas prisijaukini, jos tampa ištikimos kaip šuo. Ji sėdėjo ant suoliuko, o ant jos tamsių plaukų, kurie tikrai nebuvo labai ilgi, nukrito liepos žiedas. Ji pažiūrėjo į mane, bet juk mes visi mėgstame stebėti praeivius, spoksant išgalvoti jų gyvenimo istorijas, džiaugtis, jog nesame panašūs į juos arba pavydime prabangaus [...]
Prabudau ankstų rytą ir išmečiau mobilųjį į šiuklšlių dėžę. Išgėriau dantis geltonuoti priverčiančios arbatos ir suvalgiau batoną apteptą medumi. Nutariau pasivaikščioti. Išėjęs į lauką, nemačiau nė gyvos dvasios – tik katinas šildėsi prieš saulę ir stebėjo skraidančius drugelius nenušienautoje pievoje. Keista, tarsi visi būtų išmirę. Parduotuvė uždaryta, gatvėse nėra automobilių, o stotelėse niekas nelaukia. Gal [...]
Mane rasi :)