Ar miegi?
Pasakyk, kas dedasi tavo galvoje, kai padedi ją ant vėsios pagalvės? Ar žaidi su plaukų galiukais, o gal skaičiuoji tokias avis, kurių niekada nesi mačiusi? O gal lieti pirštų galiukus, kurie kažkada pažinojo manuosius? Labas!
O gal tu mėgini susapnuoti neįmanomus dalykus? O gal lauki ryto, kai pramerki savo, ir be dirbtinai blakstienas ilginančio tušo gražias akis? Gal galvoji apie praėjusią dieną, o gal dieną, apie kurią man niekada nepasakojai, bet juk man įdomu.
Galbūt tyliai sau pasakoji svajones, būni savimi, nors niekada ir taip neapsimetinėji.
O gal tu net ne lovoje? Gal gauni dar vieną degtinės šūvį, už kurį sumoka barzdotas vyriškis, miegantis su visomis moterimis išskyrus savąja? Taip, tikrai ne kalėdų senis.
O gal sėdi kino salėje ir laikai kažkokio vyr giminės atstovo ranką, kuris vos tau pamojus sulaužytų mano laibą kaklą. Gero filmo.
Vienaip ar kitaip, aš galvoju apie tave, truputį lyja, daug žmonių aplink – niekas nenori rodyti savo ašarų. Jie man pasakoja istorijas, stebėtinai panašias į mano, kurias jau šimtą kartų ne tik girdėjau, bet ir išgyvenau, o dabar, miegok, labanakt.
Palik komentarą