Ale tu matai. Aš kartais, vakarais, labai mėgstu valgyti arbūzus. Jie mane varo į tualetą, panašiai, kaip moterys varo iš proto vyrus, tačiau tai vienintelis būdas pamatyti žvaigždes. Ei, juk tu neturi tualeto lauke? Žinau, taip, vėl meluoju, vaje vaje.
Sėdžiu autobuse, na gerai, stoviu – močiutės akys įveikė mano tinginį, vaidinų šių dienų didvyrį, gal [...]
Pasakyk, kas dedasi tavo galvoje, kai padedi ją ant vėsios pagalvės? Ar žaidi su plaukų galiukais, o gal skaičiuoji tokias avis, kurių niekada nesi mačiusi? O gal lieti pirštų galiukus, kurie kažkada pažinojo manuosius? Labas!
O gal tu mėgini susapnuoti neįmanomus dalykus? O gal lauki ryto, kai pramerki savo, ir be dirbtinai blakstienas ilginančio tušo gražias [...]
Leisk rytojui pasirūpinti rytojumi.
Aš dievinu paslaptis. Pirmasis bučinys yra paslaptis. Nusegama liemenėlė tamsoje – paslaptis. Žodžio meilė reikšmė – paslaptis. Akies mirksnis, visiškai netikėtai prabudinantis iš nuobodaus gyvenimo – taip, dar viena paslaptis.
Paslaptys mėgsta būti neatskleistos – juk čia ir slypi jų žavesys. Kai jos po truputį atsiskleidžia, tampa nebe taip įdomu gyventi. Kita vertus, [...]
Kartais aš vaikštau atbulas, kaip krabas. Lipu laiptais, apsipirkinėju, vairuoju, skaitau. Taip kur kas įdomiau gyventi, niekada nežinai, kas tavęs laukia. Kartais skanūs pietūs, o kartais žmonės nesurenka savo augintinių dovanų. Dažnai, kaip ir aš. Bet aš krabas.
Žmonės nemėgsta krabų. O aš žmonių. Bet tik tų, kurie vaikšto užsipiešę ant pykčio ir pavydo putų pilnų [...]
Vaikštau tamsiomis gatvėmis ir renku tuščius alaus butelius. Še tai tau – pusė sudaužyti, tai kaklelio nėr, tai dugnas nuskeltas.. Nei man nei tau!
Sutinku buvusį klasioką. Kostiumuotas mat ponaitis.
- Ką čia veiki? Butelius renki?
Še tau šukę pakaklėn prakeiktas biurokrate.
Lyg tyčia iš kavinės išbėga vestuvine suknele pasidabinusi mergina.
- Algi, čia irgi tualetas mokamas, einam kitur….
Susižvalgėm mudu [...]