Aš moku keliauti laiku, nori kartu?
Aš moku keliauti laiku. Todėl mane žmonės dažnai painioja su alchemiku, ir panašiais nebūtais dalykais. Kita vertus, juk keliavimas laiku taip pat nėra įprastas gebėjimas?
Aš dažnai nusikeliu į vakarykštę dieną, kad pakartočiau savo klaidas, juk iš jų mokomasi. Bet niekada nemėgdavau mokytis, čia ta pati istorija.
Labiausiai mėgstu nusikelti į ateitį, juoktis iš visų kalbėjusių apie pasaulio pabaigą, nejau nematote, kad ji jau atėjo? Kodėl pardavei save?
Koks tu kvailys, gal gali pasakyti laimingo loterijos bilieto numerį? Aš žinau, kad pinigai laimės neatneša, tavo vietoje susirūpinčiau sveikata, buvome susitikę po kelių metų, atrodei ne itin gerai.
Mėgstu grįžti į dienas, kai sėdėdavom ant aukšto kalno, pasikabinę ant šakos savo daiktus. Rodos, tokių dienų nebuvo, aš jų nebepamenu. Galbūt tai buvo nevykęs keliavimas į praeitį, galbūt mano gebėjimas turi trūkumų, kuriuos pats sukuriu.
Štai koks buvo mano bučinys, pirmasis, bet man neįdomu, kokie dar bus. Juk netektų žavesio.
Tai štai kaip atrodė pasaulis, kai visi buvo laimingi, kai nežinojo, kas yra liūdesys, išdygęs pačių žmonių galvose, dabar jau šie vaisiai tapę pykčiu.
Pasiimk mane kartu, paprašė. Aš negaliu. Tai mano gebėjimas, tai mano dovana. Juk neprašau, kad mane išmokintumei taip šypsotis, kaip kad tik tu moki. Nebent dar kartą nusišypsosi..
Palik komentarą