Aš moku keliauti laiku. Todėl mane žmonės dažnai painioja su alchemiku, ir panašiais nebūtais dalykais. Kita vertus, juk keliavimas laiku taip pat nėra įprastas gebėjimas?
Aš dažnai nusikeliu į vakarykštę dieną, kad pakartočiau savo klaidas, juk iš jų mokomasi. Bet niekada nemėgdavau mokytis, čia ta pati istorija.
Labiausiai mėgstu nusikelti į ateitį, juoktis iš visų kalbėjusių apie [...]
Kartą grįžau po darbo namo ir dėl neveikiančio lifto keikiau atsiveriantį vaizdą pro virtuvės langą. Dėjau ant to vaizdo. Melancholija depresija žiema vasarą.
Nusirišinėjau margą kaklaraištį, Velykų zuikutis, tik kad nemėgstu morkų. Sutraukiau dar vieną Marso batonėlį ir užgėriau šaltu vandeniu. Tuo metu svajojau apie žmoną, laukiančią manęs miegamajame. Staigmenėlė, staigmena, kad esi tokia gera žmona.
Bet [...]
Labas, aš grįžau. O kur tu buvai? Nejau tai taip svarbu? Štai ir vėl esu. Ir būsiu. Svarbiausia – su tavimi.
Bet tu taip toli.. Taip, žinau, kad mus skiria milijardas žingsnių, sūraus vandens balos, daugybė tonų asfalto.
Bet ar pameni, kai vakar sakei, jog kažkas tau prieš miegą padėjo ranką ant peties? Tai buvau aš. Pameni [...]
Vieną dieną vaikščiojau tuščiomis gatvėmis. Visi maudėsi vandens telkiniuose, kuriuose išsimaudžius, grįžus vėl tenka maudytis.
Staiga išgirdau balsą, kuris įtikinamai tarė “Žemė tai dėlionė, kurioje tu niekada nepritapsi”.
Nusprendžiau pasislėpti.
Užsirakinau duris, išjungiau šviesą, tačiau išaušo rytas ir vėl tapau matomas. Be to įkyri kaimynė pradėjo įtarinėti mane esant narkomanu.
Užsidariau tamsioje vonioje. Tačiau ten išties ne itin buvo [...]
Mintys labai mėgsta pabėgti, bet kai jas prisijaukini, jos tampa ištikimos kaip šuo.
Ji sėdėjo ant suoliuko, o ant jos tamsių plaukų, kurie tikrai nebuvo labai ilgi, nukrito liepos žiedas. Ji pažiūrėjo į mane, bet juk mes visi mėgstame stebėti praeivius, spoksant išgalvoti jų gyvenimo istorijas, džiaugtis, jog nesame panašūs į juos arba pavydime prabangaus laikrodžio.
Ji [...]
Prabudau ankstų rytą ir išmečiau mobilųjį į šiuklšlių dėžę. Išgėriau dantis geltonuoti priverčiančios arbatos ir suvalgiau batoną apteptą medumi. Nutariau pasivaikščioti.
Išėjęs į lauką, nemačiau nė gyvos dvasios – tik katinas šildėsi prieš saulę ir stebėjo skraidančius drugelius nenušienautoje pievoje.
Keista, tarsi visi būtų išmirę.
Parduotuvė uždaryta, gatvėse nėra automobilių, o stotelėse niekas nelaukia. Gal šiandien kokia tai [...]
Kartais man patinka lietus. Jis nuplauna visas mano nuodėmes, žinoma, bent jau aš taip įsivaizduoju. Nuodėmes, kurių dar daug padarysiu – aš tiesiog žinau tai. Bet vos tik visas nuplauna, mane aptaško pralekiantis automobilis. Debesys staiga nuplaukia, išlindusi saulė džiovina purvo lašelius ant mano blauzdų.
Akyse kaupiasi vėjo pagimdytos ašaros – vyrai neverkia, juk jie tegali [...]
Mane rasi :)