Ji visada nori viską žinoti. Ką galvoju, apie ką svajoju, kokie šiąnakt sapnai aplankė mano sielą. Nori įlįsti man į galvą ir kaip kirminas graužti visas slapčiausias mano viltis bei tai, ko niekam negaliu atiduoti. Nori išlupti mane tarsi saldainį ir sučiulpti iki paskutinio cukraus gabalėlio, iškrapštyti likučius iš tarpdančių bei nurijus viską pamiršti. Bet [...]
Kartais aš stebiu savo veidą veidrodyje ir iš kažkur atsirandančią šypseną, kuri gąsdina mano liūdesį.
Dėl ko aš šypsausi? Į mano duris nepasibeldžia pritrenkiamo grožio moterys, o jei pasibeldžia, aš jų nematau, nes laiptinėje tamsu – neatidarau durų, nepasitikiu tamsa.
Gal šypsausi, nes gyvenu laisvai, niekas manęs nevaržo? Bet kokia iš to nauda, aš nesugebu išnaudoti laisvės.
Guliu [...]
Taip jau būna kartais..
Vieną dieną sėdėjau ant suoliuko centre ir gėriau šaltą kavą, nors buvo tiesą pasakius ir taip vėsu.
Man besėdint, priėjo vyras su Kalėdų senelio barzda ir Varpų gausmo kvapu, ir paprašė dešimties centų. Kodėl gi ne?
Kiek vėliau, žiū – berniukas eina sušalęs, matyt tėvas pinigų kaulyt išvarė, mama liepė be alaus butelio nepareit.
Ech, [...]
Susitaupę kurui, su šeima nuvažiavome aplankyti senelių.
Cepelinai, balandėliai, kepta višta, naminis vynas – tikri kriziniai pietūs.
O tada prasideda kalbos apie dideles kainas, kaip sunku mieste gyventi, kokį maistą tenka valgyti, kuris prikimštas E, bet juk tai vitaminas, stebisi senelis. Kiaulių kanopų drožlėmis gardinti paštetai ir kiti skanumynai, štai ką mums tenka valgyti, skundžiasi visi seneliams.
Vos [...]
Mane rasi :)