Aš, kaimo žmonės ir obuolys
Pasiskiepijau nuo erkinio encefalito ir išėjau į mišką. Nelauktai atėjo vakaras ir pamiške patraukiau namo. Žiūriu – priešais du kaimiečiai ateina. Kodėl kaimiečiai? Juk miestiečiai pamiške vakarais nevaikšto.
Vienas rūko, kitas nešasi TTT. Truputį nusigandau, bet sukandau dantis ir einu toliau.
Priartėjo, sako, Ė, o ką ten turi kišenėj?
Pastabūs kažkokie pasitaikė, blemba..
Susigūžiau truputį, sakau nieko, tik obuolį..
Kad apsidžiaugs. Klausia, ar Iphone ar Touch’as? (Matyt, kaimo bibliotekoj internete pasiskaitė, apsišvietę, kad tave kur).
Sakau, kad antaninis čia pas mane..
Parodyk – paliepė.
Vienas paėmė, atsikando ir sako, ale tikrai – nemelavo, čia tikrai antaninis, tegu eina. Dar gero kelio palinkėjo.
Ne visi kaimiečiai blogi.
Palik komentarą