Kartą turėjau merginą. Vieną dieną ji nutarė su draugėmis nueiti į Gelbėtojų šou. Apsikausčiau kantrybe, sukandau dantis, o visą savaitę ketvirtą ryto gerdavau du žalius kiaušinius.
Vasarą nuvažiavome prie jūros. Taškėmės geltonose Baltijos bangose, o ji vis tolo. Sakiau jai, kad toli neitų, bet kur tau. Staiga ji pradėjo skęsti, norėdama, kad ją išgelbėtų..
Vėliau žmonės kalbėjo, [...]
Yra tokių žmonių, kuriems reikia istorijos, kuriems neužtenka esmės, jiems reikia žinoti detales. Prašau.
Jie susitiko netikėtai, šiltą vasaros vakarą. Ji valgė čebureką, o jis gėrė Švyturio baltą be citrinos. Ji vilkėjo lengva suknele, tamsia liemenėle, ir jam ji pasidarė įdomi. Iš pradžių jis paprašė jos pasakyti, kuo vardu. Tada paklausė, kur ji gyvena. Vėliau paprašė [...]
Manęs paklausė:
- Ką tu darai, kai tau sunku?
- Klausau Kažko..Danguje.. – atsakau.
Tada nė nemirktelėjo ir sako:
-Jooo, blemba, ta Karina graži.. O kurią dainą?
Einu sau tamsoje susimąstęs ir staiga manęs kažkas klausia:
- Kas tau yra?
Pamaniau, kad gydytojai, juk sveikata domisi, bet žiūriu – sportiškai apsirengę. Matyt po darbo..
- Man ramybės neduoda meilės sąvoka, egzistenciniai klausimai, tinkamiausias valstybės valdymo būdas..
- Nesveikas šitas, tegu eina, – konstatuoja.
Blemba, reiks ryt į polikliniką užsukt..
Turiu penkias minutes iki futbolo, todėl šį kartą trumpai.
Vieną dieną, besėdėdamas savo kabinetėlyje, skaičiuodamas muses, skraidančias prie lubų ir kramtydamas nebeskanią gumą, nutariau nueiti pas viršininką.
Ateinu ir sakau : Atsiprašau, kad trukdau, bet sakėte, jog mūsų firmoje skatinama saviraiška. Noriu jums pasakyti, kad pagalvojau, kaip būtų šaunu, jei mokėtume skraidyti.. Ar ne?
Pažiūrėjo jis į mane [...]
Štai grįžau iš pasimatymo. Vitalija gyrėsi, kad yra labai originali, mėgsta netradicinį mąstymą, yra protinga ir “Kitokia nei visos (?)”. Pašnekėjom dar truputį, gal tiksliau ji pašnekėjo – aš paklausiau, ir tada sako ji: Ką veikiam? Gal į akropolį einam?
Atsiguliau jau. Užsimerkiau. Svajoju. Bet jaučiu, kad esu apšviestas. Apsidairau – iš tikrųjų! Muzikinio centro, TV, monitoriaus, garso aparatūros lemputės šviečia. Mobiliojo kroviklis cypia, į elektros lizdą įkištas. Ai, bala nematė (Juo labiau, kaip gi ji galėjo matyt?). Užsiverčiu ant galvos pagalvę. Kaip smagu kartais save apgauti. Sapnuoju, kad mane puola baltoji meška, kurios ledai [...]
Buvau tada visai mažas, nežinojau kokio skonio yra tabako dūmai, su lupa ieškodavau Kalėdų Senelio pėdsakų, o vėžliukai ninzės buvo mano herojai (Dabartiniai vaikai renkasi „Flinto“ gerojų Drąsių). Viskas buvo gerai, nespaudė mokslai, nemokėjau angliškai, bet to ir nereikėjo, man neleisdavo žiūrėti n-14 filmų, tačiau ir be to puikiai gyvenau, nes lauke šaudydavom nematomom kulkom, [...]
Štai ir vėl rinkimai. Televizoriaus ekranuose bei važinėdamas po miestus miestelius visiems žmonėms kartojau: Aš padėsiu, sakykite savo problemas – tik balsuokite už mane.
Na ir išrinko. Ir vos tik gavau progą pasisakyti, tariau: Aš dėjau ant jūsų.
Sėdi visi išsižioję ir, patylėję, sako: Va šitas bent jau ne melagis, reiks vėl balsuot.
Anksti ryte, dar saulei neišaušus, aš namo patraukiau. Kišenėje radau kelis plastikinius Utenos kamštelius – Valdemaras paliko.. Pasišukavau galvą, nes plaukų jau nekažką beliko, spjoviau ant grindinio ir supratau, kad nieko gero čia jau nebebus – reikia darbo ieškotis. Grįžau namo, apsiprausiau, nusivilkau striukę, pasidėjau maišelį ant grindų ir papusryčiavau. Baigęs pusryčiauti, išmečiau skardinę į [...]
Mane rasi :)