Apie naujųjų nakties nuotykius ryte
Atsikėliau ryte, išeinu į lauką, tylu, ramu – kaip Baranausko „Anykščių šilely“. Niekas nė krust. Štai guli rąstas išvirtęs, samanom apaugęs, prieinu arčiau: žiūriu, pasirodo, tai kaimynas guli „žmonelę“ apsikabinęs – Olgą Vodkutę. Tarp nesprogusių petardų šmirinėja vaikai, najametinio „miško“ sanitarai, dirbantys be atlygio, o kai kurie iš jų po žiemos atostogų mokyklon grįžta keturpirščiai. [...]
Mane rasi :)