Mantvydo blogas

Aš ir mano priklausomybė feisbukui

Iš pat ryto atsikėlęs aš į feisbuką skubu, spaudžiu like arba unlike, ak, kiek daug Draugų turiu. Jau ir arbata atšalo, sumuštiniai dar ant stalo, bet aš negaliu pavalgyt, kol nepasižiūrėjau, ką feisbukas man siūlo užkrimsti. O dar ir pačiam reik žuvytes pašerti. Ech, pusryčiai palauks, aš jau autobuse, o mano delne, telefono ekrane – feisbukas mobiliajame internete. Parašau, kaip jaučiuosi, ką myliu, ko norėčiau. Visi pamatykit! Argi jums neįdomu? O ir M. Jacksoną drauguose turiu. Iš dangaus mano kvietimą priiėmė! Jausčiaus išskirtinis, bet tokių kaip aš – nevienas (Reiks šitą mintį feisbuke paviešinti, gal kam patiks).

Paskaitoj sau sėdžiu, kojas savo fotografuoju ir svajoju, kaip į feisbuko albumą grįžęs jas nukopijuoju. Taip smagu, taip gera, kai kas nors po nuotrauka parašo : „Čia tu gerai išėjęs“ (Kur?Aš gi čia – niekur nebuvau išėjęs..). Įdomu, ką apie mano kojas parašys.. Reik skubėt namo, mokslai palauks.

Batų nenusimovęs, bėgu tekinas, lekiu, reik greičiau prisijungti, pažiūrėti, gal „užtagino“ kažkas mane – vakar buvome kine. Mano šypsenos veide, Violeta pavydėtų, nes žemai dešinėje, dega raudonai ženklelis! Jis man į širdutę panašus. Na tai kas kad kvadratinis, ir visai nepanašus į širdutę.. Aš paspaudžiuuu irr..! Deja, man tik siūlo pažiūrėti, kokią vietą užimu draugų Top‘e. Koks nusivylimas..

Tai ir parašau, kad liūdžiu, ir kad nesakysiu priežasties. Ir visi tik rašo, guodžia, domisi – „Mantvydai, kas nutiko, ko liūdi, gal problemų tu turi?“ O aš vėl šypsausi smagiai, kad taip rūpinas Draugai.

Negeriu ir nerūkau – tik save feisbuke palikau. Mama, kodėl tu mane už rankos į kažkokį priklausomybių centrą vedi?

P.S. Mantvydas Leknickas likes this.