Mantvydo blogas

Apie lietuvius, apie mus

Turbūt daugelis sutiks, jog mes, lietuviai, manome esantys ypatingi, išskirtiniai, save laikome originalia ir įdomia valstybe. Bet ar tikrai tokie esame? Pagalvokime, kuo gi mes galėtume pasigirti.

Savo istorija. Taip, bet visai ne kaip pasakose, pradžia buvo nuostabi, iškili, o pabaiga baisesnė nei S. Kingo knygos. Įdomu, ar Mindaugas su „chebra“ suvienijęs būsimą valstybę, imtųsi vienyti dabartines partijas, kurios, greičiausiai, pačios savęs neatpažintų, pasižiūrėjusios į veidrodį. Kita vertus, dar yra žmonių, besimokančių iš mūsų istorijos didvyrių. Štai Vytautas, vertęs priešus, o po to atlikęs atsitraukimo manevrą, įkvėpė kai kuriuos versti pvz, šviesoforus, bet grįžti jau nebepavyko, o gal nenorėta..

Esame patriotai? Rugsėjo pirmąją moksleiviai net mintyse stengiasi negiedoti himno, kas bus jei klasiokai pamatys? Žinoma, reikia džiaugtis, jei bent penktadalis moka žodžius.. „Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu.. 18 Mne Uze.. Oi“. Leidžiame kitataučiams pavadinti mūsų gatves jų pavardėmis, o tuo tarpu Kaune spardome vilniečius, Vilniuje į akį gauna „kavenskai“. Kai lenkai nuolat primena, jog Vilniaus kraštas vis dar turėtų priklausyti jų valstybei, nuolankiai lenkiame galvas ir paruošiame kompensaciją – siunčiame lenką į Europarlamentą. Tik įdomu, kuriai valstybei atstovauti. Žmogų sunkokai šnekantį lietuviškai garbiname, perkame jo agurkus, o jis sako „Ačio, Vyso giero, yšmoksiu šniakėt lytūviškai, jei kada bAigsiu kokį nors ūnyversyteto“. Netruktų ilgai, jei norėtumėte youtube.com rasti taisyklingiau šnekančią papūgą. Matyt, mums patinka taip kitoniškai marmantys atėjūnai. Dainavimo konkursuose (Dieve, padėk susigaudyti jų pavadinimuose!) balsuojam už net kalbėt nemokančią Berneen (ar prisimenat dar?), žinoma, už tai po to ją mušame, o dabar nekantriai laukiame sugrįžtant. Tai kaip čia yra? Jei muša – tai myli..

„Mes dar turime krepšinį!” – šaukia sirgaliai. Hm.. Klubų biudžetas išlaikomas tik dėl prestižo, o gal tiesiog bijant dar vieno Sausio sukilimo, o kalbant apie šalies rinktinės pergales, tarp pastaruoju metu įveiktų komandų vyrauja Portugalija ar Švedija (O kad tai būtų futbolas!) Kalbos apie medalius kartais atrodo tokia pati utopija, kaip ir draugiški santykiai su Rusija. Gal parduokime 2011 metų EČ ir statykime dar vieną akropolį? Penkių aukštų!

Tai ar turime, ką nors savito? Cepelinai? Nukosėta.. Gamtą? (Čia tu, panda sugėdintoja?) Spalvą. Kokią? Spalvos Lietuvoje vertinamos labai atsargiai, juk viską prižiūri homofobiška Gražulio akis. Sakysi žalia – pyks policininkai, raudona – džiaugsis komunistai..

Palaukite! Mes – Mergelės Marijos žemė! Deja, praktikuojančių, Ją ir Jos Sūnų garbinančioje religijoje, tikrai nelabai daug, teisinantis burbant, jog kunigai – pedofilai, mišių metu pinigus iškaulijantys apsimetėliai.

O čia ir galima pasakyti, kuo mes esame ypatingi – kaltiname visus kitus, tik ne save. Piktinamės, kad močiutei sumažino pensiją, o pabrangus kurui, seneliui į arbatą truputį žiurknuodžių – audi dyzeliuką turi..

Belieka džiaugtis vienu, kad kol Kubilius (beje, panašiai praplikęs) nesifotografuoja miške, be marškinėlių kertantis ąžuolą ar su Savicku lenkiantis ranką, galime jaustis laisvi, bent jau tiesiogine prasme. Nors, kai egzistuoja tokie puslapiai, kaip http://leftas.info arba http://labaslietuva.wordpress.com/ apie cenzūrą ir taip nėra ką ir kalbėti. Tiesa, rankas labai niežti.