Apie pyktį
Kartais jaučiuosi toks nereikalingas, piktas. Piktesnis už IKI kasininką, kurį pakeitė kompiuterinė bitutė. Piktesnis už vyrą mušantį savo sugyventinę – ir skausme, ir džiaugsme, kaip sakoma. Piktesnis už kaimyną, kuris pavydi gražesnės žmonos, naujų batų, didesnių ratlankių. Piktesnis už žalgirio faną, po eilinio pralaimėjimo. Piktesnis už ateistą, kuris slapčia nekenčia Dievo. Piktesnis už nušalintą prezidentą, piktas ant prakeikto perversmo, kurio nebuvo. Piktesnis už narkomaną dainuojantį Mango alyvas už dozę. Piktesnis už patį blogį, kuris mane supa, aš jam trenkiu.
Bet tada nušvinta saulė. Pražįsta žibutės. Šypsenas dalinu praeiviams. Pasišokinėdamas pereinu per perėją. Paskambinu visiems savo draugams, pažįstamiems, atsiprašau, kad buvau toks piktas.
Bet sukeliu įtarius žvilgsnius. Gal tau pasimaišė?
Aš su gražiais marškinukais, išlygintais. Keisti tik kažkokie, rankovės su raišteliais.
Tegu pavydi dabar Lady Gaga.
Mane rasi :)
Palik komentarą