Mantvydo blogas

Apie mikrus

Laukiu mikro. Truputį vėsu, todėl dar labiau laukiu. Štai ir jis!! Laukimas, tiesą pasakius, tetruko porą minučių, nes tie keturračiai „kovos vežimai“ dėl kiekvieno keleivio pešasi, viršija greitį ir yra pasiryžę paaukoti ne tik savo, bet ir visų ant kelio dangos
(taip pat ir perėjose) atsidūrusių gyvybes.
Tariu „Laba diena“, gaunu atsakymą – ištiestą delną ir paraginimą greičiau sėstis, 27-tasis ant kulnų mina.. Kaip gali būti draugiškas? BET. Kaip sakoma – gavęs per žandą, atsuk kitą.
Išlipdamas garsiai ir aiškiai padėkoju už nuvežimą, tačiau mane pasitinka tylos minutė, jau spaudžiamo akseleratoriaus garsas bei „ruskaja radija“ eteryje skambančios dainos priedainis.
Žinoma, puikiai suprantu vairuotoją. Su kroviniais niekas nekalba. Ne visi namie, dar pagalvotų..