Privatus detektyvas Jums!

Fantastinių filmų ir knygų siužetai tampa realybe.

Tie, kurie skaitė Jurgos Ivanauskaitės knygą „Placebas“, tikriausiai prisimena slaptą organizaciją, kurios nariai žinojo viską apie visus.

Prieš porą metų toks knygos siužetas kėlė šypseną.

Lygiai taip pat neįtikėtinai atrodė ir filmai, kuriuose būdavo bandoma įteigti, kad visi esame sekami ir visas mūsų gyvenimas registruojamas didelėse bylose.

Išsigandome tik prezidentinio skandalo metu, kai sužinojome, kad mūsų pokalbių gali klausytis Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tada kai kurie, aptardami svarbesnius arba intymesnius reikalus, pradėjo išjunginėti mobiliuosius telefonus arba palikdavo juos kitame kambaryje.

Viena per šį skandalą išgarsėjusi dama netgi tikino, kad susitikusi su draugais ji ne tik išjungia savo telefoną, bet ir išima jo bateriją bei suvynioja ją į skepetaitę. Maža ką – atsarga gėdos nedaro.

Kai Paksogeitas pradėjo užsimiršti, visus išgąsdino vadinamasis abonento skandalas, tik dar labiau sustiprinęs nuojautą, kad esame sekami ir mūsų telefoninių pokalbių kas nors gali bet kada pasiklausyti ir dar blogiau – paskelbti juos viešai.

Tada atrodė, kad nuėjome per toli, bet paaiškėjo, kad tai tik sekimo pradžia. Mes naiviai manėme, kad tokie skandalai, kai žmonės sekami, kai bandoma įsiveržti į jų asmeninę erdvę, nors tai žmogaus laisvių pažeidimas, vyksta tik Lietuvoje.

Pasirodo klydome! Sekimo ir persekiojimo liga serga visa Europa, kurią užkrėtė Amerika. Ten dėl pasklidusio sekimo viruso visi ėmė negaluoti po rugsėjo 11-osios įvykių. O gal ir dar anksčiau.

Europoje taip išsigąsta tų paslaptingųjų teroristinių grupuočių, įvairių alkaidų, prisiimančių kaltę už viso pasaulio nuodėmes, kad buvo nuspręsta įteisinti visuotinį žmonių sekimą – pradėti kaupti telefonų skambučių ir elektroninių laiškų duomenis.

Dievagojamasi, kad elektroniniai laiškai nebus skaitomi, pokalbių niekas nesiklausys, o tik registruos, kada ir su kuo buvo bendrauta.

Tačiau Lietuvos kasdienybė rodo, kad net ir neįteisinus žmonių sekimo, mes galime būti ir galbūt esame sekami.

Kas bus toliau? Kokių dar knygų ir filmų siužetams lemta išsipildyti?

Galbūt filmų „Trumano šou“ arba „Visi taškai ant i“, kai paprasti žmonės jiems nežinant prieš savo valią įtraukiami į realybės šou?

Kodėl gi ne? Juk dabar realybės šou – tokie populiarūs.

       Žmogus gali būti sekamas visur. Gatvėse ar aikštėse judėjimą fiksuoja filmavimo kameros. Darbe bosas gali pasiklausyti jūsų pokalbių, stebėti jūsų darbą kompiuteryje ir tikrinti elektroninius laiškus.
Namuose į kompiuterius internetu laužiasi įvairaus plauko nusikaltėliai. Jūsų pašnekesių patalpose gali klausytis saugumo struktūros, įmontuodamos „blakę“ ar dekoduodamos balsus pagal langų virpesius, suinteresuoti asmenys lengvai gali perimti pokalbius mobiliuoju telefonu ar susirašinėjimą, įskaitant ir jų turinį. Asmens buvimo vietą gali išduoti navigacinė įranga automobilyje, mobiliojo telefono ar mobiliojo interneto skleidžiamas signalas. Na, o atsiskaičius mokėjimo kortelėmis galima išsiaiškinti ir ką jūs perkate.
Iš esmės slaptas sekimas šiandien nebėra tik filmų siužetas. Tokiuose filmuose, kaip „Enemy of the State“ (“Valstybės priešas“) ar trilogijoje apie agentą Bourną…
Elektronikos specialistai teigia, kad dėl pasenusių technologijų asmens ar savo sąskaitos duomenis apsaugoti gana sunku. Pavyzdžiui, parduotuvėje surinkus PIN kodą, aparato atmintyje jis išlieka dar mėnesį. Tad belieka pasikliauti sveika nuovoka ir dažniau tikrinti savo banko sąskaitas.

Globalinis sekimas

Nuo rugsėjo 15 d. visoje ES įsigaliojo vadinamoji sekimo direktyva.
Tiesa, Lietuvoje dar tik svarstomos su šia direktyva susijusios Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios turėtų įsigalioti gruodžio 1 d.
Pagal sekimo direktyvą telekomunikacijų paslaugas teikiančios bendrovės privalės kaupti duomenis apie vartotojus, fiksuoti telefoninius pokalbius ir SMS žinutes.
O nuo 2009 m. Lietuvoje bus renkami internetiniai duomenys apie siunčiamus elektroninius laiškus ir naršymą internete…

„Google“ – tarp priešiškiausių vartotojams…

Žvilgsnis iš kosmoso…

Išduoti gali ir spausdintuvas…

Tikiuosi, jums patiks kelios mano sukurtos istorijos:) atsakymai komentaruose:)

GRAFAS

Vieną kartą gyveno toks labai piktas grafas, visi jo nemėgo. Tačiau praeitą sekmadienį jo namuose buvo rastas grafo lavonas. Visi tuomet buvę namie turėjo savo alibi: žmona gėrė kavą mansardoje, sodininkas laistė augalus, virėja ruošė pietus, tarnaitė buvo pašte. Vienas iš jų meluoja. Kas?

VAGIS

prieš kelias dienas buvo apšvarintas vienos šeimos butas. Buvo apklausti keli įtariamieji. Kaltinamasis nr.1 pasakė, jog tą naktį miegojo ir niekur nėjo iš namų. Kalitnamasis nr. 2 aiškino, jog tąnakt jį aplankė įkvėpimas ir jis tapė. Policininkai pasigrožėjo tąnakt baigtu kūriniu ir nuošluostė nuvarvėjusius dažus. Kaltinamasis nr.3 buvo su draugais. Buvo sulaikytas vienas asmuo. Jau numanai, kuris?:)

UŽPUOLIMAS

Užpraeitą sausio dvyliktą dieną kažkas užpuolė jauną merginą. Įtariamieji buvo tardomi. Vienas teisinosi, jog žaidė su sūneliu ant kalnelio, buvęs jos vyras aiškino, kad karpė lapus nuo kieme esančių medžių, dabartinis sutuoktinis teisinosi buvęs namie. Kas yra melagis?

Tokiais atvejais darbuotojai net nežino, kaip teisingai elgtis: toliau eiti į darbą, neturint garantijų, kad gaus algą, ar nutraukti darbo santykius.

Dr. Audrius Bitinas, darbo teisės ir socialinės saugos specialistas, LTV laidai „Šiandien“ sakė, kad ir anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai darbdaviai staiga pradingdavo. Tačiau dėl to būdavo tik diskutuojama, bet nepriimama jokių sprendimų. O dabar tokių atvejų smarkiai padaugėjo, kai nelieka nei įmonės vadovo, nei atlyginimo.

Labiausiai tokiu atveju nukenčia darbuotojai, kurie nežino kokį kelią rinktis: dirbti toliau, ar nebeiti į darbą.

Anot A.Bitino, pagal darbo kodeksą, jei darbdavys du mėnesius nemoka algos, darbuotojas turi teisę darbdavį įspėjęs nutraukti darbo sutartį. Tai galima padaryti per notarų biurą išsiuntus laišką, jei kitu būdu pasiekti darbdavio neįmanoma.

Kitas kelias – pinigus išsireikalauti teisminiu keliu arba inicijuoti bankroto bylą. Tačiau žmonės labai dažnai tam neturi nei laiko, nei pinigų.

Šiuo metu Seime ruošiamas įstatymas, kuris galbūt šiek tiek supaprastins procedūras. Tarkime, dalį funkcijų, pavyzdžiui, teisę nutraukti darbo sutartį, planuojama perduoti Darbo inspekcijai. Ji galėtų ir ekspertizę atlikti, kurios metu būtų nustatyta, ar tikrai darbdavys dingo ir ar paliktas nežinioje darbuotojas turi teisę į bedarbio pašalpą.

Ir vėl jums pasakoju apie detektyvų gyvenimą. Teko girdėti apie EMO? Kas negirdėjote, tai jaunimo kaip ir mados ir saviraiškos forma, privedusi ne vieną jauną žmogų prie savižudybės. Būtent EMO ir pastūmėjo mane šį kartą pasidalinti patirtimi.
Pamenu, buvo graži saulėta diena, skambutis, niekuo neišsiskiriantis iš kitų, tik nerimas moters balse, mane privertė tą pačią akimirką reaguoti. Susitikus aptarti problemos pirmiausia paklausiau – ar žino, ką veikia jos vaikai laisvalaikiu. Pasirodo pataikiau ! Šį kartą situacija buvo kiek keista. Man kaip ir natūralu sekti suaugusius žmones, ieškoti neištikimybės faktų, o dabar pasijutau lyg darželinuką stebėčiau, tačiau noras padėti ir mano seklio nuojauta kaip visad nepavedė.
Gyvenimas mašinoje, tačiau vis teko keisti lokacijos vietą, nes mano jaunasis sekimo objektas vis judėjo. Susitikimai su draugais, ilgoji pietų pertrauka – nepaleidau jo iš akių ir savo fotoaparato objektyvo. Jau įsibėgėjus trečiajai savaitei pagalvojau, kad nieko TOKIO nėra ir jis kaip ir kiekvienas paauglys, tačiau vienas vakaras viską pakeitė. Jaunimėlis atrodė įtartinai keistas, nevartoję alkoholio, akylai stebėjau juos visą dieną ir vakarą. Palaukiau kol jie patrauks iš Sereikiškių parko ir minutę šniukštinėjau aplink suolelį, kurį buvo tarsi bitės apspitę, grupelė EMO stiliaus jaunuolių. Visai netyčia, beskubėdamas „nepamesti“ ir toliau jų iš akių, užmyniau ant mažo plastikinio maišelio. Jo viduje dar buvo maža apvali balta tabletė, kuri kalbėjo už save. Paskambinau jaunuolio mamai ir pranešiau, kad skubiai reikia susitikti. Štai ko, Jūs mieli tėveliai nežinote apie savo vaikus. Mama buvo išsigandusi ir tarsi paklaikusi klausė manęs, ką aš sužinojau, nes ir ji buvo beprarandanti norą toliau sekti įnoringo paauglio laisvalaikį. Per penkias minutes parke atsidūrė ir mano sekamas objektas, tik šį kartą akistata nebuvo tokia maloni. Sekdamas jaunuolį, kišenėje lyg nujausdamas turėjau greitą narkotikų testą, kurio atsakymą sužinojome gan greitai. Tačiau tai, kas įvyko toliau šeimoje, man nebebuvo svarbu. Kitą dieną dar padaviau paskutines nuotraukas ir palinkėjau labiau domėtis ir stengtis dėl savo vaikų.
Toks jau tas gyvenimas, jaunuoliai bando maištauti ir kovoti su juos supančiu pasauliu, bet ar esate užtikrinti jų laisvalaikiu? Ar jūsų vaikų draugai jums atrodo patikimi ? Nepamirškite savo vaikų.

Man niekada neužtekdavo turimos informacijos, visada stengdavausi sužinoti ir „atkasti“ gilesnę prasmę, kad kiekvienoje situacijoje. Ir taip, nuo pat smėlio dėžės aš vaikščiodavau su labai, tuo metu, juokingais žiūronais ir savo kiemo draugams pasakodavau savo „tiriamas“ istorijas.
Praėjo nemažai laiko, kai su vienu iš kiemo draugų teko susitikti pakankamai rimtu klausimu, tačiau tai nebuvo smėlio dėžės vadovo kova. Aš stengiausi kaip įmanoma labiau įsiklausyti ir patarti tikrais žiūronais įgyta patirtimi.
Taip, jo žmona buvo neištikima jam. Tačiau, siekdamas sužinoti tiesą, mano draugas, kreipėsi į mane, privatų detektyvą. Žinodamas visus teisinius aspektus, kaip galėčiau įrodyti jo žmonos neištikimybę, tykojau prie jos namų gerą savaitę. Gavęs labai detalų Ponios X savaitės planą, pradėjau tikrinti viską chronometro tikslumu, svarbiausia buvo išlikti nepastebėtam ir prisiderinti prie aplinkos. Mano mašina buvo panaši į kiaulidę : greito maisto popieriniai maišeliai, kavos puodeliai ir aš. Savaitė įtempto sekimo skirtingomis mašinomis, ir jokio įkalčio, įrodančio neištikimybę. Visgi, dirbdamas, privačių detektyvų biure, sužinojau, kad visi turi vadinamąjį šeštąjį jausmą.Vakaras panašėjo į visus, jau ankstesnius šios savaitės saulės palydėjimus. Tačiau nuojauta nebūtų nuojauta, jei mano darbe nepadėdų. Ponia X pakeitė lokacijos vietą, o aš užtikau ją su meilužiu. Mano rankose akimirksniu atsidūręs fotoaparatas blyksėjo kas sekundę, o mano mintyse – laimingas vaikystės draugas, su itin pikantiškomis fotografijomis. Bet ir mano džiaugsmas buvo trumpas, staiga susigriebiau, kad aš jau visą savaitę gyvenu mašinoje, mano draugė man paskelbė ultimatumą. Darbas arba Ji. Trumpai pasidžiaugęs, kad visgi man visada užtenka kantrybės išlaukti reikiamo momento, pamirštu savo gyvenimą…
Nuvežiau draugui nuotraukas ir cypiančiomis padangomis išskubėjau pirkti gėlių, kad nereikėtų paskui sekti savo merginos. Kad ir kaip bebūtų keista manyti, dirbant privačiu sekliu ir matant keistas, kiek neįtikėtinas istorijas, kiekvieną kartą vis pasitikrinu, kur slypi tiesa.

Sveiki, esu privatus detektyvas. Ieškodamas tiesos ir atskymų į klausimus, supratau kad tiesa yra žinios, tačiau tik patikrintos. Sukauptos ilgametės patirties dėka, šiame dienoraštyje  pasidalinsiu detektyvo gyvenimo subtilybėmis ir kai kuriomis gudrybėmis,