Prašau išeik dabar, nes vėliau jau bus per daug skaudu. Neatsigręžk, nes tavo žvilgsnis draskys mano širdį į milijonus skutelių. Nes daugiau mes nesusitiksim, nes per vėlai supratau, koks svarbus man buvai, atleisk, bet jau per vėlu… Kartosiu šiuos žodžius, kai nakti neužmigsiu dėl tavo akių, keiksiu kad sutikau tave, nesupratau ka man reiškei tada. Buvau per daug didelė savimila, nesupratau, kad širdis randa širdi visada… Atleisk, bet daugiau nebegaliu, mano kūnas virpa nuo minčiu, kad galėčiau apkabint tave, pabučiuot, paskęst kartu sapne… … Norečiau rėkti visam pasauliui kaip myliu tave, bet iš skausmo plysta širdis mana, kad pasirinkai ne mane, buvau kvaila, dabar pati kalta, verkiu naktimis, tyliai galvoju apie tave …
Nebesusitiksim daugiau nei sapne, laikas užgydo žaizdas, bet ši ilgai bus mano širdyje, tyliai verksiu nakčia, galvosiu apie tave. Prašau sugrįžk pas mane…
Atiduočiau visa save, kad sugražinciau laiką į tada, kaip buvau kvaila… Nenorėjau priimti meilės iš tavęs..