Trečioji diena (liepos 8-oji)

Kirtus poliarinį ratą prasideda vis gražesni kraštovaizdžiai. Jeigu pirmasis tūkstantis kilometrų Švedijoje atrodę pakankamai nykus ir nuobodus, kiek, tai galima pasakyti apie šalį, kurioje iki šiol nebuvai, tai antrasis jau glosto akį savo tradiciniu skandinavišku kraštovaizdžiu – kalnais, ežerais, salomis ir akmenuotomis vietovėmis.

Stojame valgyti vienoje iš daugelio aikštelių esančių šalia kelio. Pirmasis karštas pačių gamintas maistas. Sulenda greitai ir be jokių trikdžių. Iki Lofoteno liko 150 km. Atrodo – ranka paduoti. Bet tik taip atrodo. Tuos 150 km mes važiuojame kiek daugiau, nei 4 valandas. Gerai tik tiek, kad visą tą laiką pro akis bėga nerealūs vaizdai – fiordai, maži kaimeliais, nuo kalnų bėgantys kriokliai.

Gerokai paklaidžioję netgi tokioje vietoje, po pietų pasiekiame kepmpingą, kuriame apsistosime Čia jau malasi garsieji švedų “sylvos“ ir kt. Tiesa pasakius, tarp tų komandų mes, man labiau panašūs į pradedančiuosius sportininkus, nei į komandą, kuri žada įveikti vięną sudėtingiausių pasaulyje varžybų.

Prasideda pasiruošimas varžyboms – įrangos rinkimas, jos tvarkymas it kt. Rytoj laukia registracija, o poryt – startas.