Devintoji diena (liepos 14-oji)

Rytas lengvas. Miego daug, rytinė kava ir geras poilsis. Domimės kaip mūsiškiai. Pasirodo, kad jie vos išplaukę apsistojo ant kranto aštuonioms valandoms. Juos ėmė vytis netgi amerikiečiai.. Keista. Negi jiems kas nutiko. Juk nėra tokie silpni, kad reiktų tiek laiko skirti poilsiui…

Vėliau, paaiškėja, kad mūsiškiai asistentai buvo pavažiavę iki jų nakvynės vietos. Paaiškėjo, kad jiems užplaukus užėjo audra, pakilo didelės priešpriešinės bangos ir jie buvo priversti sustoti. Miegojo sunkiai. Iš kanojų pasidarė užuovėją, susikūrė mažą lauželį. Kadangi turėjo tik vieną miegmaišį, tad kitiems teko miegoti įsisukus į „išgyvenimo palapinsiaustes“ – izofolijas. Nuo kiekvieno menkesnio judesio kiti komandos nariai prabusdavo. Poilsis buvo nekoks.

Po kurio laiko iš organizatorių sužinoję prognozes lietuvių komanda išplaukia. Beveik tiksliai, kaip ir prognozuota, audra nurimsta. Maža to, pasikeičia vėjo kryptis ir jis dabar tampa palankus mūsų komandai. Po keletos valandų jie jau priartėja prie vietos, kurioje plaukimo priemones reikia persinešti – didelės užtvankos. Tą kelio atkarpą jiems reikia baidares neštis keliu. Po tokio krūvio tai tikrai nėra lengva.

Įveikus užtvanką, komandai įveikti lieka, regis, ne tiek jau daug. Apie dešimtį kilometrų. Tačiau stiprus vėjas kanojas nuneša tolyn nespėjus pasukti reikiamoje vietoje. Dėl šios klaidelės tenka nemažai paprakaituoti. Kanojas dabar tenka nešti stipriai akmenuota ir kalvota vietove apie pusę kilometro. Marijaus kojai, tai tikras išbandymas. Pirmiausia eina Svajūnas su Mara, apžiūri kelią, o paskui juos seka Dainius su Marijumi. Taip truputis, po trupučio, metras po metro visi laimingai pasiekia asfaltą. Iš čia dar porą kilometrų baidarei teks keliauti jai neįprasta vietove- asfaltu.

Tarpinį punktą „Robinzonada Adventure Team“ pasitinka aidint plojimas ir šūksniams.

Kelios komandos jau iškrito iš trasos. Vienos komandos nariui lūžo šonkaulis, kitos narys turėjo problemų su širdimi, trečiai koją pakišo achilo sausgyslė ir dar du žmonės patyrė hipotermiją. Žodžiu, trasoje jau dabar nėra beveik trečdalio startavusių komandų.

Lietuvių komanda tvarkosi daiktus, valgo. Punkte esanti teisėja labai nustemba sužinojusi, kad lietuviai žada tęsti varžybas ir įveikinėti toliau trasą. Lygiai taip pat nustemba ir kti. Nustemba turbūt dėl labai lėto tempo. O visos lėtesnės komandos būtent ir palūžo šiame punkte.

Tiesa, mūsiškių komandoje, taip pat atsiranda diskusijų ar nevertėtų dal Marijaus kojos trasos baigti važiuojant dviračiu. Po šiokių tokių ginčių ir pačio Marijaus paskutinio žodžio, nusprendžiama rizikuoti ir bandyti trasą įveikti iki kontrolinio laiko. „Išnešim, jeigu kas, tave, Marijau“, pasakė Dainius ir tai buvo galutinis žodis.

Marijui paaugliai varžybų medikai apžiūri koją. Pažiūrėjus į jų veidus, tampa aišku, kad jie gyvenime nėra matę besilupančio nago ir tuo labiau nežino ką su juo daryti ir kaip gydyti. Vargšai vaikai. Turbūt apturėjo nemažai streso.

Dar kažkiek pasikrapštę mūsiškiai su dviračiais išvažiuoja sekančios užduoties link. Dabartinis etapas – kalnų trekingas. Tačiau jo metu jie turės plaukte įveikti apie 10 km.

Punkto pradžioje, kur turi prasidėti plaukimas jie privalo dar priverstinai praleisti 4, 25 val. Tai laikas skirtas dėl atšauktos rungties. Dėl audros atšaukus plaukimą katamaranais reikėjo išlyginti laiko skirtumą su kitomis komandomis, kurios plaukė.