Šešioliktoji diena

Šešioliktoji diena (spalio 20-oji)

Diena veltui.

Nebent galima paminėti, kad po pietų į bazę atėjo būrys vietinių paauglių žaisti tinklinio varžybų. Viso to priešistorė buvo tokia, kad prieš kelias į bazę pasibeldė keletas vaikinukų ir paprašė kamuolių.

Renatas nebūtų Renatas, jeigu nesugalvotų ko… Tiesiog šiaip sau atiduoti jis nieko nemėgsta. Tas pats nutiko ir šįsyk. Kamuolius duoti sutiko tik su ta sąlyga, jeigu Jų suburta komanda žais ir laimės prieš Lietuvos kariškius.

Kaip vėliau paaiškėjo, visas šis į stovyklą sugužėjęs keliolikos paauglių būrys, pabėgo iš pamokų vardan to, kad sužaistų varžybas ir gautų kamuolius. Žinoma, jie vėliau iš mūsų cimic’o švelnia forma atsiėmė už praleistas, tačiau mano nuostabai varžybas laimėjo. Dar keisčiau, kad lietuviai tikino nepasidavę jiems…

Tad gerai praleista popietė atnešė visiems naudos, kariškiai turėjo galimybę, kad ir nesėkmingai išmėginti jėgas su pajėgia vietine komanda, o Čagčarano jaunieji sportininkai teisėtai gavo kamuolių tolesnėms treniruotėms.