Penktoji diena

Penktoji diena (spalio 9-oji)

Rytas nerealus. Vis dar sunku patikėti, kad mes Afganistane. Pievutė ant ežero kranto, normalus maistas, ramybė… Visi patogumai… Suprantu ko čia taip veržiasi vietiniai žmonės. Tai bene vienintelis ežeras jo apylinkėse.

Žmonės mielai susimoka po dolerį už įvažiavimą čia, po dešimt už pavėsinę prie vandens (už parą) tam, kad galėtų pailsėti nuo miesto problemų, sprogimų ir triukšmo. Gaivus oras jaučiasi netgi man.

Prieš pietus mula mus pakviečia pašaudyti iš automato. Vietinis jo darbuotojas susodina visus norinčius į prabangų Lexus džipą ir veža į kalnus. Nemeluosiu sakydamas, kad ir čia nė kiek nebijojau. Bijojau. Širdutė drebėjo. Nesvarbu, kad važiuojant ginklą patys laikėme rankose.

Sustojame vienoje iš pašlaičių. Dauba, kurioje gerai matyti vietovė ir niekas nevaikšto. Už kelių dešimčių metrų pastatoma skardine dėžutė. Apsauginis su antsiuvu ant rankovės „special forces“ šauna pirmas. Pataiko. Gal vis dėl to automatas nėra jau toks kreivas.

Eilė atėjo man. Ne pirmas kartas, bet prie ginklų nepratęs. Vien garsas mane kaip moterį baugina. Stovint taikytis sunku. Rankos dreba. Neaišku kiek dėl svorio, kiek dėl streso. Šaunu. Nepataikau. Antras šūvis. Kalašnikovą prispaudžiau per daug stipriai prie veido. Atatranka kerta į paakį. Atsiranda natūrali baimė. Viskas. Paleidžiu dar kelis ir einu ramus. Nepataikiau nė vieno.

Vėliau pabandymui kiekvienas paleidžiam po seriją šūvių. Jaučiuosi nelabai jaukiai. Bandau tik todėl, kad niekur Lietuvoje to nepatirsi.

Klausinėju apie ginklų kainas. Labiausiai čia vertinamas rusiškas automatas „Kalašnikov“. Jo kaina svyruoja apie 1000-1200 dolerių. Kiniška arba pakistanietiška jo versija nevertinama. Greitai stringa, lūžta. Dėl to ją galima įsigyti už perpus mažiau – 500 dolerių. Geri rusiški šoviniai šiems ginklams kainuoja po dolerį už vienetą. Nustebino. Maniau, kad jų kaina tikrai mažesnė. Vos ne kaip ryžių.

Pistoletas „Makarov“ irgi vertinamas kaip vienas patikimiausias. Jo kaina viršija netgi automato – 1500 dolerių. Bereta – gali kainuoti netgi iki 3000 tūkstančių.

Ginklų kainos sukilo prieš rinkimus. Žmones kankino nežinomybė kas bus po rinkimų. Reiks gintis, bėgti ar vis dėl to viskas bus gerai. Visi pirkosi ginklus.

Niekas nemėgsta amerikietiškų ginklų, dėl to jų ir neturi. Nusipirkti, žinant kanalus, čia nesunku. Reikalui esant galima įsigyti netgi prieštankinį RPG. Tiesa, kaina čia jau – sutartinė.

Oficialiai norint turėti ginklą reikia leidimo. Dažnas to, žinoma, neturi. Kartais leidimas pasidaromas vien dėl to, kad nereiktų mokėti kyšių vietiniams policininkams.

Su priešlėktuviniais ginklais kiek sunkiau. Amerikiečių armija veikiantį priešlėktuvinį ginklą atnešusiam gyventojui kaip amnestijos dovaną įteikia 20 tūkst. dolerių. Kitaip tariant, tai supirkimo kaina. Tokia politika pasiteisina. Kol kas neteko girdėti apie numuštus tarptautinių pajėgų lėktuvus ar sraigtasparnius. Nors neaiškių avarijų būta.

Po tokios įdomios informacijos dozės papietaujame ir traukiame atgal Kabulo link. Mašinų daugybė. Šiandien penktadienis – išeiginė. Laisvadieniai, atvirkščiai nei pas mus čia būna penktadieniai, o ne sekmadieniais. Nors realiai žmonės atsipalaiduoja jau ketvirtadienio vakare.

Važiuojant atgal pagaliau pamatau pirmas avarijas. Viena mašina nulėkusi nuo keli ir iki priekinio stiklo sulindusi į vietinio gyventojo molinę trobą ar sieną – sunku suprasti. Kitas automobiliukas vienu ratu pakibęs virš taisomo kelio, kur žinoma nebuvo jokių kelio žymėjimų ar ženklų perspėjančių apie kelio remontą ar žyminčių jo ribas. Čia europietiškas išmislas. Vietiniams jis nereikalingas.

Tęsiant eismo temą. Vienoje vietoje pastebėjau ant kelio sudėtus po 5-10 kilogramų sveriančius akmenis. Pasirodo čia taip žymima geltona linija. Šioje vietoje draudžiama stovėti.

Nors prieš tai važiavę vietiniai baugino dideliais kamščiais, tačiau iki namų, kuriuose gyvename parsirandame greitai. Greitai susipakuojam ir vertėjas Parvizas mus pametėja iki KAIA vartų. Čia likę visi mūsų kompai, pakrovėjai ir kita įranga.

Prieš vartus mus pasitinka Romanas su Algiu. Pradedam pasakoti įspūdžius. Jam nelabai įtikinamai skamba arabų diasporo variantas ir pateikti skaičiai apie kariuomenę ir arabus šalyje. Kaip visada įdomiai pasikalbam.

Vakare nieko nelaukę sėdam prie kompo rašyti įspūdžių ir tvarkyti nuotraukų.