Ketvirtoji diena

Ketvirtoji diena (spalio 8-oji)

Ryte, pagal vakarykštį planą, turėjom pavažiuoti iki bazės ir pasiimti kompiuterius ir kitus daiktus, kad galėtume viską rengti iš tų namų, kur esame.

Mūsų planus labai greitai sujaukė prie Indijos ambasados nugriaudėjęs sprogimas. Senokai čia kažkas besprogdino. Roviausi į sprogimo vietą. Tačiau vietiniai kiek kitaip pažiūrėjo į mano entuziazmą.

Pasak jų sprogimai, dažnai po vieną nevaikšto. Tad važiuoti ten dabar būtų labai nesaugu. Be to gatvės ir pravažiavimai iki tos vietos bus uždaryti policijos ir saugumo pajėgų. Žodžiu, lieku nieko nepešęs. Kad tai rimta suprantu ir iš to, kad mūsų vertėjas bijo su neatidėliotinais reikalais važiuoti į banką. Informacija sklinda iš lūpų į lūpas labai greitai. Pasirodo dabar gaudomas dar vienas savižudis važinėjantis su mašina.

Pusdienį gerai pailsėję apie pietus išvažiuojame į užmiestį. Važiuojame pas įtakingą mulą. Jis yra Afganistane gyvenančių arabų diasporas. Savo mini  valstybę įsirengęs šalia vieno iš nedaugelio Afganistane ežero Karga. Visa teritorija saugoma automatais ginkluotų sargybinių. Pasak mūsų vertėjo vienu metu ją saugo apie 200 jo asmeninių kariškių. Reikalui esant jis galėtų surikti 250 tūkst. žmonių kariuomenę iš jam pavaldžių 4 mln. arabų. Sunku patikėti tokiais skaičiais. Ir ne tik man.

Maistas čia tikrai skanus. Ir kol kas … tphu tphu tphu … kiek valgiau neturėjau jokių problemų. Nacionalinis patiekalas yra ryžių plovas su razinomis, įvairūs avienos gaminiai ir troškintas baklažanas. Žinoma, lavašas ir pieno pagrindu gaminamas desertas. Bandysiu ateinančiom dienom susirinkti daugiau info ir padaryti atskirą temą.

Didžiąją laiko dalį visus mula svečius linksmino du muzikantai su vietiniais instrumentais. Rubab  – styginis instrumentas. Kažkas panašaus į gitarą ir kankles. Stygų – keliolika. Yra grifas ir stygų tempimo reguliatorius. Grodamas kartais naudoja mediatorių. Kitas – Dol (l tariasi minkštai) – mušamasis iš abiejų pusių aptempas avino oda. Taigi grodami šiuo duetu jie išgavo nuo melancholiškų instrumentinių melodijų iki pakankamai agresyvių šokiams skirtų ritmų.

Šoko čia daugelis. Turbūt visi vietiniai gyventojai, neišskiriant paties šeimininko, jo tarnų, draugių ir meilužių. Šokama buvo, persiškų kilimų, kurie kainuoja po 30 tūkst. dolerių. Ant tų pačių kilimų, patiestų lauke, buvo vaikščiojama su batais.

Jeigu tokios iš pirmo žvilgsnio nepastebimo detalės, turbūt daugiau jokių mula turtų ir įtakos požymių neišvystumėme.

Taip. Namas yra pasiturinčio šiuose rajonuose žmogaus – vieno – dviejų aukštų. Viduje kilimai, kėdės. Tualetas įrengtas su pisuaru, dušu ir klozetu. Dušą, kaip  pastebėjau, yra papuliaru įrengti be jokios kabinos. Tiesiog vonios kambaryje prie sienos pritvirtinta dušo galva ir apačioje skylė vandeniui subėgti.

Po pavakarojimo mes nuvedami į vieną iš jo viešbučio namelių. Kiekvienas gauname po atskirą kambarį. Tiesa, patalynės nėra, bet vis vien išsimiegu bene geriausiai per tas dienas.