Spausdintas žodis kažkaip savaime rimčiau skamba. Bet ir klaidos labiau akis bado.

Originalus tekstas - čia.

Taip jau gavosi, kad 2010 metų vasaros „Verslo klasę“ skaitau dabar, 2011 metų pradžioje.

Turiu pasakyti, kad keli paskutinio pusmečio VK numeriai nustebino tikrai įdomiomis temomis ir puikiais straipsniais. Jau seniai nejaučiau malonumą skaityti žurnalus, o VK jį man sugrąžino.

Tačiau ypatingą padėką noriu išreikšti straipsnio apie prieskoninius augalus autoriui Giedriui Vilpišauskui.

Kodėl?

Na, be abejo, pats straipsnis parašytas žaismingai, smagiai skaitomas, ir kupinas netikėtų perliukų, pvz., užšaldyti čiobrelio žieduką leduką ir įmesti į gėrimą karštą, klimato atšilimo sindromo kamuojamą vasaros dieną (pravers dar).

Bet vistiek žmogus juk skaitai straipsnį tuomet, kai tema yra aktuali.

Kai maždaug prieš tris metus pradėjau aktyviau domėtis ekologišku gyvenimo būdu, pirmiausia pabaigiau visus turėtus prieskonius. Taip garbingai „krito“ paskutinis mano gyvenime pakelis Vegetos ir kitokie mišiniai bulvytėms, raudonai mėsai ir panašūs.

Tik pabaigusi tokio mišinio pakelį, pirkdavau grynus prieskonius, atskirai papriką, atskirai česnako miltelius, atskirai bazilikus ir t.t. Savaime suprantama, kad natrio gliutamato atskirai nepirkau. Nors, kaip bebūtų keista, mačiau jį reklamuojamą viename vokietijos prekybos centrų reklaminiame žurnale!

Tada mane ištiko vietinės reikšmės tragedija – KOKIUS prieskonius naudoti ruošiant maistą? Kadangi ir šioje srityje nebuvau patyrus, tai užduotis skambėjo kaip senovės liaudies pasakoj – „nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką“.

Tuo labiau, kad nemažoje dalyje mano surinktų receptų aprašymas skamba maždaug taip: „…apibarstome prieskoniais vištienai…“. O kokie prieskoniai tinka vištienai, atsiprašau?!

Per tą laiką buvau radusi tik vieną straipsnį, kokie prieskoniai tinka kokiems patiekalams ruošti. Tad be galo apsidžiaugiau atradusi ir skaitydama G. Vilpišausko straipsnį.

Garantuotai, visas subraukytas ir sužymėtas jis atsiras mano receptų segtuve. Be kurio aš nebegaliu gyventi.

P.S. teisybės dėlei turiu prisipažinti, kad prieš Provanso žolelių mišinį neatsilaikiau. Bet jis buvo ekologiškas.

Bet matyt, jei butu namie, nebeliktu tiek to malonumo…

Esu bandziusi duso putas. Kiek pamenu, neekologiskas. Viskas labai patiko, tik man atrodo, kad siek tiek grauze, bet i detales nesileisiu…

Sikart bandau Vokietijoje DM tinkle (kazkas tokio panasaus kaipLietuvoje Drogas) pirktas putas kosmetikai nuvalyti. Ekologiskas!

Galiu patvirtinti – kaifas! Nei grauzia, nei dar kas nors keisto darosi, nieko. Puikumelis. Svelnumelis. Prabanga, ne kitaip.

Kosmetika nusivalo puikiai, nelika jokiu druziu su kosmetikos atliekomis, kaip kad pvz. nuo pienelio.

Rekomenduoju.

Ir siaip, jei busit kada prie progos Vokietijoj, tinklas DM vertas pusvalandzio laiko, cia galima rasti kisene tausojancia Alverde serija su dideliu ekologisku higienos produktu pasirinkimu.

Ir dar, DM`e yra visa lentyna ekologisku maisto produktu. Zodziu, vertas sustojimo punktas.

Foto is pinkmelon.de

Lietuvoje teko girdėti tik apie vieną, na, gal du ekologiškais principais pastatus namus. Ir ne devynaukščius, žinoma.

Tačiau gan sparčiai plintant tiek ekologiškoms idėjoms, tiek alergiškiems žmonėms, matyt, ne vienas norėtų išsinuomoti arba įsigyti ekologiškai prižiūrimą būstą.

Keletas patarimų, kaip atskirti, ar būstas tikrai prižiūrimas ekologiškai, ar tai tik nesąžininga reklama.

Pievelė

Jei tai namas, lengviausia atskirti iš vejos. Ekologiškai prižiūrimoje vejoje prie namo augs ne tik vienos rūšies vejos žolė, bet ir daugiau įvairesnių augalų. Tiksliau tariant tai bus pievelė, o ne veja. Kodėl? Nes gamtoje vyksta natūralūs procesai ir yra natūrali augalų įvairovė. Augalų sėklas atneša vėjas ir gyvūnai, ir savaime pasisėja įvairūs augalai. Ekologiškais principais prižiūrint pievą, negalima naudoti Rundapo, kuris yra labiausiai paplitusi priemonė naikinti kitus augalus vejose. Net jei pievelė yra kątik nupjauta ir visiškai trumpai, kitų rūšių augalus galima pastebėti iš kitokio atspalvio žalios spalvos. Neretai geriau įsižiūrėjus matosi ir kitokie lapai, kitokia augalų forma. Jei pievelė pjauta prieš kelias dienas, pastebėti dar lengviau – augalai paaugę, geriau matosi tiek kitokai lapų forma, tiek spalva. Skirtingų  rūšių augalai auga skirtingu greičiu, tad ir pievelės aukštis bus nevienodas.

Atkreipkit dėmesį, ar ant plytelėmis išklotų takelių ar plotų tarpuose auga žolė. Jei neauga, būtinai pasiteiraukite, kokiu būdu ji šalinama. Jei purškiama, tai akivaizdus esminis ekologiškumo pažeidimas, nes purškiama tuo pačiu Rundapu, kuriuo naikinamos piktžolės iš vejos. Jei naikinama druska, smailiu specialiu įrankiu ar nudeginama (taip pat specialiu įrankiu), tuomet jau neblogai.

„Buitinė chemija“ namuose

Apsižvalgykite, galbūt matomoje vietoje padėti buitinės „chemijos“ buteliukai ir pakuotės. Net jei būstas yra paruoštas nuomai, ir šiuo metu jame niekas negyvena, vistiek dažniausiai kelios priemonės būna paliktos tam, kad atėjus būtų lengva ir greita išvalyti.

Jei nenorite, kad jus palaikytų snobais, kurie neva laikosi mados ir nori visko ekologiško, apsimeskite, kad norite sužinoti, kur laikoma buitinė chemija vien tam, kad įsitiktumėte, kad yra tam skirta lentynėlė kur nors aukštai, kad nepasiektų maži vaikai. Greičiausiai tokio klausimo ir užteks, kad pamatytumėt, kur stovi buitinė „chemija“, ir suspėsite bent trumpam užmesti žvilgnį į pakuotes.

Jei pamatysite ryškiai ružavas (fuhsia) arba violetinės spalvos pakuotes, galite būti tikri, kad būstas tvarkomas naudojant tikrai ne ekologiškas valymo priemones. Paprastai ryškiai tamsiai ružavos spalvos būna Vanish, o violetinės spalvos - hm, neprisimenu, kaip vadinasi, nes šimtą metų rankose neturėjau, reiks pažiūrėti parduotuvėje, jei nenumirsiu įėjus į chemijos skyrių…

Kaip taisyklė, kiek man teko susidurti su ekologiškomis valymo priemonėmis, nei karto neteko matyti labai ryškių pakuočių. Pažiūrėkit, surinkau skirtingų gamintojų skirtingas valymo priemones, nei vienos rėkiančios spalvos pakuotės (kalbu apie visą pakuotę, ne tik etiketę).

Ryškesnių neradau!

Apsižvalgykite aplink. Jei bendrai būstas atrodo švarus, prižiūrėtas, tai atkreipkite dėmesį į metalinius čiaupus. Jei gali būti šiek tiek neblizgūs, tarsi apsinešę. Nes čiaupams skirtos prižiūrėti priemonės neturi tokių agresyvių sudedamųjų dalių, kaip kad cheminės.

Taip pat atkreipkite dėmesį į ilgiau naudojamas plastikines detales, pavyzdžiui, tualeto dangtį. Net nuolatos prižiūrimas ir valomas plastikas su laiku įgauna šiokį tokį gelsvą atspalvį, nes necheminės priemonės neturi agresyvių baliklių.

Maistas

Jei namuose gyvena žmonės, atkreipkite dėmesį į maistą. Ar tarp maisto yra ekologiškų produktų? Nepamirškime, kad Lietuvoje dar yra gana sudėtinga pirkti visiškai visus ekologiškus produktus, tad tarp jų gali būti visokių. Tačiau jei pamatysite ekologiškų, tai jau ženklas, kad šiuo metu ten gyvenantiems žmonėms ekologiški principai artimi.

Kitos iškalbingos detalės

Žvilgterkite, ar yra kelios šiukšlių dėžės, ar rūšiuojamos šiukšlės.

Jei pastebėsite trąšų augalams, atkreipkite dėmesį, jos ekologiškos ar ne.

Ar į šiukšlių dėžes įkloti suyrantys šiukšlių maišai? Šie paprastai būna žalios spalvos. Panaudoti parduotuvių pirkinių maišai irgi gerai.

Pasižvalgykite, kokios susuktos lemputės, ar energiją tausojančios. Jos plinta ir tarp tiesiog ekonomiškai gyvenančių žmonių, ir tai nėra blogai. Tačiau jei lemputės kaitrinės, senojo tipo, tai jau akivaizdu, kad ekologiškai prižiūrimas būstas tėra tik tušti žodžiai.

Sėkmės teisingai išsirenkant ekologiškai prižiūrimą būstą! Parašykit, kaip sekasi!

Ne kartą mąsčiau – būna druska ekologiška ar ne. Juk tręšti jos nereikia. Kiek žinau tik surenkama ir viskas. Ir kad yra gamtoje tiesiog kaip gamtos dalis. Ne taip, kaip Heinz kečupas, kurio tik reklama teigia, kad užaugintas, o ne pagamintas. O iš tikrųjų natūralus reiškinys.

Vis dėlto vieną sykį, berods, užsienyje, teko matyti organic druską. Bet šiandien, kai prireikė nusipirkti druskos mūsų maximoj, ekologiškos nebuvo. Tad kurią pirkti iš tų paprastų druskų?

Tokiais atvejais, kai nelieka jokio objektyvaus kriterijo, kuris produktas natūralesnis, stengiuosi rinktis tą, kuris gamintas arčiau. Vien todėl, kad nebūtų toli vežtas – bent jau sutaupysiu ant gamtos taršos.

Pasiėmiau kelis paprastesnius įpakavimus pažiūrėti, kur išgauta druska. Ir netyčia pastebėjau, kad viename iš jų nurodyta druskos ne mažiau kaip 92 %. Palaukit, o tai kas likę 8 procentai? Kažkoks E356.

Dar vienas siurprizas! Kad dešrelės yra verdamos iš tualetinio popieriaus ir žiurkių uodegų, tokie gandai jau sklandė net tarybiniais laikais. Kad krabų lazdelėse nėra nei lašo krabo, irgi jau daugkas žino.

Mano praeitos vasaros atradimas – kad cukruje ne vien tik cukrus, o farše – ne vien mėsa. Bet kad druskoje yra ne vien tik druska, tai čia man naujiena!

Aš, aišku, pirkau druską, kuri buvo be E536, bet įdomu pasidomėti, kas per velnias tas E ir kokio velnio jis dedamas į druską.

Taigi, žiūrim.

Food-info.net nurodo, kad E536 – tai kalio ferocianidas, kuris gaunamas iš vandenilio ferocianido ir kalio hidroksido. Naudojamas kaip lipnumą reguliuojanti medžiaga ir pašalinti variui iš raudonojo vyno. Leistina paros norma – iki 25 mg/kg kūno masės. Šiose ribose pašalinis poveikis nepastebėtas. Ir kad jį gali naudoti visos religinės grupės, veganai ir vegetarai.

Sveikasvaikas.lt taip pat žymi E536 kaip nepavojingą maisto priedą:

Pavojingi ir kenksmingi maisto priedai ten žymimi baugiais kryžiais. Melsvas paukščiukas – jau geras ženklas.

Dar vienas šaltinis nurodo, kad Potassium Ferrocyanide yra mažai toksiškas. Dar kitur – kad tai lipnumą reguliuojanti medžiaga, kaip pavojinga nepažymėta.

Gerai, jau gerai. Išteisinta. Bet vistiek man patinka tiesiog druska, o ne beveik druska.

Foto is sirmulis.lt

Bet ne šiaip kažkokių pakaitalų, kažkokių dalykėlių, kuriuos bandoma prastumti už čipsus, o pačių tikriausių normaliausių čipsų. Tik ekologiškų, sertifikuotų vokišku sertifikatu.

Gaila, kad niekad nesu mačiusi dar tokių tikrų ekologiškų čipsų pirkti Lietuvoje. Šie pirkti Vokietijoje. Kadangi čia tenka dažnokai būti pastaruoju metu, stengiuosi prie progos nuvažiuoti vis į kitą ekologiškų prekių parduotuvę.

Beje, keista, kad Vokietijoje esančias ekologiškų prekių parduotuves suradau angliškoj interneto svetainėj. Na, bet čia neesmė, svarbu, kad informacijos apskritai buvo.

O surastos parduotuvės man teikia daug džiaugsmo ir puikią pramogą. Jau esu mačiusi ekologiškas putas plaukams, ala nutella, bet tikri čipsai tikrai nustebino.

Ir skonis normalus, tikrų čipsų!

Nereik apsimetinėti, kad vaikai nemėgsta čipsų. Mėgsta, ir progos juos kremta. Stengiamės, kad tokios progos pas mus namie būtų retokai. Tačiau kartais juk reikia paisyti ir vaikų norų (kaži, čia už tokį sakinį manęs kokia nors vaikų teisių apsaugos tarnyba nesupakuos?).

Tad buvo ne galo smagu pirmą kartą gyvenime nei kiek nesigraužti matant savo vaikus kišant pilnas burnas čipsų. Vyresnėlis su pasitenkinimu patvirtino: „visai nesijaučia, kad bio“. Suprask, normalaus skonio. O ne kažkokia nesąmonė, kurią mums bando prakišti kaip čipsus.

Lietuvoje esu mačiusi pirkti tik obuolių traškučių. Na, ne tas pats, kaip kaime džiovinti tokie tamsiai rudi obuoliai, bet vis dėlto jie obuolių skonio, o ne bulvių. Ir vaikams neįrodysi, kad ten – čipsai.

Beje, ant pakelio parašyta „Baked in 100% sunflower oil“. Tikrai, įdomu, o kame gi šiaip kepa „normalius“ čipsus???

Įdomu, kuo dar mane artimiausiu metu nustebins ekoparduotuvės. Būtinai pasidalinsiu.

Nuotraukos iš: fzorganicfood.com, meica.de

P.S. jei yra kažkokios temos, kurios jums labai rūpi, rašykit komentaruose, pasistengsiu ta tema parašyti, ką žinau.

P.P.S. žiauriai geras straipsnis

Rugpjūčio mėnesį buvau Madonnos koncerte. Seniai gerbiu šią moterį. Labiausiai – už beprotiškas pastangas nepaklusti fizikos dėsniams. Ir kaip puikią verslininkę ir talentingą vadybininkę. Smalsu buvo, ar iš tiesų ji dainuoja taip blogai, kaip kad sklando gandai.

Prasidėjus koncertui, paaiškėjo, kad buvo Madonnos gimtadienio išvakarės. O lenkų fanai buvo gerai pasiruošę ir visas auditorijos priekis mirgėjo baltomis širdelėmis. Ant vienos iš jų buvo parašyta „Adopt me“. 

O jei sužinotumėt, kuo maitinasi Madonnos vaikai, užsinorėtumėt ir patys, kad ji jus įvaikintų!

Kai vaikus pasiėmė jos buvęs vyras Gajus Ričis (Guy Ritchie), ji prisakė, kad vaikams duotų tik ekologišką maistą, vat! Pažiūrėjus kaip atrodo pati Madonna, galima daryti logišką išvadą, kad ji žino, ką ir kaip daryti. Belieka sekti jos pavyzdžiu.

O kad kandus skaitytojas nesakytų „ji tai gali sau leisti, o aš tai ne, nes matai ekologiški maisto produktai brangūs“, tai aš išduosiu vieną triuką. Gerai, du.

Pirmas, jei norite gerti ekologiškas sultis, tačiau jos atrodo per brangios, pirkite sultis iš kūdikių skyriaus. Ieškokite ekologiškų. Man atrodo, kad lengviausia rasti Hipp. Didelis butelys ekologiškų sulčių kūdikiams kainuoja pigiau nei ekologiškos sultys iš ’suaugusiųjų’ skyriaus.

Antras, kokius tik įmanoma nusipirkti ekologiškus produktus, pirkite prekybos centruose. Vis dėlto ten tie patys produktai kainuoja pigiau nei specializuotose parduotuvėlėse. Aišku, čia pažeidžiam dėsnį, kad svarbu remti smulkų verslą, o ne ir taip klestinčius monopolininkus. Bet jei ieškome geresnės iš blogesnės išeities, jei ne pagal kišenę pirktis viską iš mažos specializuotos parduotuvės, tai tikrai mažesnė blogybė pirkti ekologiškus produktus iš didelio prekybos centro. Verčiau jau tegu šeima ir vaikai maitinasi ekologiškai.

Na, o jei norit pasijust kaip Madonos vaikai, tiesiog eteikit į seminarą. Ten dar ne to sužinosit Iki susitikimo tenais!

PS Madonna dainuoja tikrai blogai. Na, gal 1% geriau nei tikėjausi, bet tikrai blogai. Beveik visą laiką atidainuoja gerai atrinktos labai panašaus balso back vokalai. O ten kur girdisi Madonna, tai jau geriau ir nesigirdėtų… IMHO.

Nuotrauka iš: theinsider.com

Vakarykštis apsilankymas IKI parduotuvėje priminė ko gero iš ekologinės pusės turi IKI, ir įkvėpė apie tai parašyti įrašą. Nes vis ruošiausi aprašinėti ir vietas, kur ir ko gero galima įsigyti.

O prieš kelias dienas pamačiusi, kad Neutral šampūnas vaikams IKI išparduodamas po 4,99 Lt, nusipirkau ir jo. Pabandysiu, pažiūrėsiu, o gal man patiks ir galvą plauti šiuo šampūnu. Kam pirkti brangų Š atsiprašant, kai geras daiktas akis bado už juokingą kainą?!

Dar IKI galima nusipirkti tokio ala švelnaus deserto AMASAKE. Man labai patiko iš pirmo karto. Tik už tokią salsterinčią košelę (nenuvertinant to, kad ji tikrai skani) mokėti beveik 20 Lt man atrodo brangoka. Va, jei kainuotų iki kokių 8 Lt, tuomet nusipirkčiau tikrai dažniau.

Esu IKI pirkusi ekologiškos penkių grūdų košės. Deja, turiu prisipažinti, kad taip ir nesugalvojau, ką su ja daryti. Jei dar neprisiveisė vabaliukų, ir jei pakeliui nepasitaikys koks receptas, reiks atiduoti į maisto banką.

Visgi IKI man tuo ir patinka, kad jie nereklamuoja savęs kaip be galo ekologiškos parduotuvės. Tačiau net mažoje nuošalioje IKI galima rasti Neutral higienos priemonių, ekologiškos arbatos, ekologiškos japoniškos Miso sriubos, tos pačios Amazake. Vis dėlto teisybės dėlei tenka pasakyti, kad Dobilo pieno pas juos nebūna. Čia jau minusėlis, nes mūsų šaldytuve tai kaip ir privaloma atributika.

Tačiau vistiek IKI ekologiškų produktų klausimais tikrai turi ką pasiūlyti. Verta atidžiau panaršyti po lentynas.

Nuotraukos iš: iki.lt, goodnessdirect.co.uk, vegetarian.co.uk.

Vakar specializuotoje parduotuvėje negavau pirkti nei savo mėgstamos Chai arbatos, nei Natracare paketų su sparneliais.

Paprastam prekybos centre užvakar turėjau pirkti paprastą grietinę ir pieną, nes Dobilo nebuvo. Ekologiško cukraus irgi neradau!

Ekologiškos dešros ir dešrelių bei ekologiškos mėsos nebematau jau keli mėnesiai. Bet pastarosiomis dienomis dingo net ir dešros bei dešrelės „be E“.

 Kas čia dabar darosi???