Ir jei paaiškėtų, kad Alverde kosmetikos galima nusipirkti tik Vokietijoje DM parduotuvėse, tai žinokit, tikrai verta vien dėl to į Vokietiją atvažiuoti.

Po dviejų buteliukų pertraukos (geras skaičiuoti laiką sunaudotais kvepalų buteliukais, ar ne?) vėl turiu neekologiškus.

Ką čia slėpti – pasimoviau ant geros reklamos. Patrynei dėmelę kataloge

ir uostai. O aš dar kai tokia išranki kvepalams, tai apsidžiaugiau, kad kvapas patiko.

Paskutiniais ekologiškais kvepalais buvau gana nusivylusi. Na, ne pačiu kvapu, o daugiau naudojimu, konsistencija. Žodžiu, per daug minusų jie surinko, kad būtų aišku – šių daugiau nepirksiu.

O kaip tyčia kitų pakeliui ekologiškų nepasitaikė, tai ir pasimoviau.

Jau anksčiau, būdavo, kai pradėjau pirkti visą buitinę „chemiją“ ekologišką, po kelių mėnesių pastebėjau, kad nebegaliu praeiti tarp buitinės chemijos lentynų prekybos centre. Toks erzinantis kvapas, kad atrodo, tuojau pat užtrokšiu.

Su maistu irgi, kai tik pradėjome stengtis kiek įmanoma pirkti kas ekologiška, ir gamintis namuose, nebegaliu valgyti šaldytos picos iš prekybos centro. Pareina virškinimas iš karto.

O dabar kvepinuosi cheminiais kvepalais. Kai užsipurškiu, tai oho, kvapelis kad pasklinda. O kas svarbiausia, spaudžiu pukštuką tai N kartų mažiau, nei kad darydavau su ekologiškais. Ir užsipurškia tiek daug. Man atrodo, gamintojas čia įvedęs gudrybę, kad vienu kartu susinaudotų kuo daugiau kvepalų, ir greičiau pirktum vėl.

O ką, ir klientai patenkinti – kvepi sau kilometro atstumu…

Prieš tai turėti mano ekologiški kvepalai tokie subtilūs būdavo. Iš dalies, aišku, irgi nepatiko, kad kvapas jausdavosi pusę valandos po panaudojimo ir viskas. Bet sakau, gal pats pripranti, o kiti tai jaučia?

Bet ir šiap, kažkokios chemijos jaučiuosi užsivarius ant savęs ir viskas. Ir tas kvapas, lyg ir būtų nieko, bet jau toks jaučiasi cheminis… Taip ir jaučiu, kaip skleidžiu cheminį debesį aplink save…

Kitą kartą vėl leisiuos į sudėtingą, kupiną pavojų kelionę su neprognozuojamu rezultatu – ekologiškų kvepalų ieškoti.

Nuotrauka iš indiavisitinformation.com

Visada diziavausi lietuvisku kosmetikos gamintoju Biok, kurio garsiausius kremus Margarita yra isbandziusios bene visos Lietuvos moterys. Tik jie mane buvo gerokai uzsiutine, isleide sampunus ir berods duso zele pavadinimu Organic, nors tie gaminiai tikrai nebuvo ekologiski.

O siandien perskaiciau, kad jie isleidzia kelis produktus is tiesu ekologiskus! Aciu mamai Europos sajungai, kad sumete puse sumos, ir stai, galesime megautis ir dziaugtis lietuviska ekologiska kosmetika.

Gal kas jau matet parduotuvese, bandet? Kaip atrodo ipakavimai? Net internete dar neradau vaizdu. Nekantrauju isbandyti!

PS prizadu, kad nuo kito iraso jau rasysiu lietuviskai, nebe sveplai!

Bet matyt, jei butu namie, nebeliktu tiek to malonumo…

Esu bandziusi duso putas. Kiek pamenu, neekologiskas. Viskas labai patiko, tik man atrodo, kad siek tiek grauze, bet i detales nesileisiu…

Sikart bandau Vokietijoje DM tinkle (kazkas tokio panasaus kaipLietuvoje Drogas) pirktas putas kosmetikai nuvalyti. Ekologiskas!

Galiu patvirtinti – kaifas! Nei grauzia, nei dar kas nors keisto darosi, nieko. Puikumelis. Svelnumelis. Prabanga, ne kitaip.

Kosmetika nusivalo puikiai, nelika jokiu druziu su kosmetikos atliekomis, kaip kad pvz. nuo pienelio.

Rekomenduoju.

Ir siaip, jei busit kada prie progos Vokietijoj, tinklas DM vertas pusvalandzio laiko, cia galima rasti kisene tausojancia Alverde serija su dideliu ekologisku higienos produktu pasirinkimu.

Ir dar, DM`e yra visa lentyna ekologisku maisto produktu. Zodziu, vertas sustojimo punktas.

Foto is pinkmelon.de

Apie kvepalus visuomet malonu rašyti. Kaip ir juos naudoti. Čia kažkas tokio panašaus kaip saldumynai.

Visu pirma, pats reiskinys savaime – kad Lietuvoj atsirado kazkokia ekologisku kvepalu pasiula, yra labai ir labai sveikintinas.

As bandau jau antrus ekologiskus kvepalus. Nors isigijimo dziaugsmas buvo ne maziau iskilus nei perkant pirmuosius, ispudziai pazere ir kitokiu, ne vien sviesiu spalvu.

Prisimenant tai, kad as kvepalams isranki, buvo smagu tarp nauju rusiu rasti sau miela kvapa. Taciau grizus namo ir pradejus naudotis kasdiena, malonumai prislopo.

Sikart issirinkau Mon Bebe d’Amour (gamintojas – Provence et Nature). Kas nepatiko?

Pirmiausia, kvapas jauciamas tik koki pusvalandi po naudojimosi. OK, cia tualetinis vanduo, bet vistiek. Antra, purskiant kazkaip suputoja ir isejus is vonios, atrodo, kad mane katik apsaude kazkas, kas tuo metu maudesi pilnoj putu vonioj.

Net purskiantis is tikrai toli, vistiek susidaro kazkiek burbulu. Lyg noreciau pasikvepinti duso zele.

Trecia, ant rubu lieka demes. Kurios iki galo neisnyksta net isdziuvus! Sitie kvepalai man apgadino gimtadieni, kai as pamaciau, kad ant mano naujos sukneles is priekio buvo demes! Cia tai buvo ziauru. Bet nenorejau gadintis sau nuotaikos nei tada, nei dabar, tad sia tema nesiplesiu. Manau, visi suprato, kad pliusu siems kvepalams tai nepridejo.

Kas netingejo ir perskaite iki cia, matyt, pagalvojo – ot, protas, tai kam purkstis ant rubu. Gal man vaidenasi, bet lygtai siaip kvepalus reik purksti ant odos.

Bet man nuo siu kvepalu po 15-20 minuciu po pasinaudojimo jais, ima siaubingai niezteti oda! Itariu, kad taip pasireiskia alergija. Ir tas nieztejimas ne siaip, kad niezti, o siaubingai dirgina ir erzina, ir atrodo, kad toj vietoj norisi oda nusidergti.

Apibendrinant, reiskinys geras, ipakavimas grazus, pirkti malonu, taciau naudotis siais kvepalais yra tikrai problematiska. Daugiau nepirksiu ir kitiems nerekomenduosiu.

Siandien sventasis rastas pries miega sveplas, nes mano svajoniu kompas dar nekalba lietuviskai. Bet kokiu atveju, smagumelis vel rasyti!

Labanaktis. Saldziu sapnu!

KKN

P.S. O dabar turiu Douglas dovanų čekį. Ooops, ką daryt???

Lietuvoje teko girdėti tik apie vieną, na, gal du ekologiškais principais pastatus namus. Ir ne devynaukščius, žinoma.

Tačiau gan sparčiai plintant tiek ekologiškoms idėjoms, tiek alergiškiems žmonėms, matyt, ne vienas norėtų išsinuomoti arba įsigyti ekologiškai prižiūrimą būstą.

Keletas patarimų, kaip atskirti, ar būstas tikrai prižiūrimas ekologiškai, ar tai tik nesąžininga reklama.

Pievelė

Jei tai namas, lengviausia atskirti iš vejos. Ekologiškai prižiūrimoje vejoje prie namo augs ne tik vienos rūšies vejos žolė, bet ir daugiau įvairesnių augalų. Tiksliau tariant tai bus pievelė, o ne veja. Kodėl? Nes gamtoje vyksta natūralūs procesai ir yra natūrali augalų įvairovė. Augalų sėklas atneša vėjas ir gyvūnai, ir savaime pasisėja įvairūs augalai. Ekologiškais principais prižiūrint pievą, negalima naudoti Rundapo, kuris yra labiausiai paplitusi priemonė naikinti kitus augalus vejose. Net jei pievelė yra kątik nupjauta ir visiškai trumpai, kitų rūšių augalus galima pastebėti iš kitokio atspalvio žalios spalvos. Neretai geriau įsižiūrėjus matosi ir kitokie lapai, kitokia augalų forma. Jei pievelė pjauta prieš kelias dienas, pastebėti dar lengviau – augalai paaugę, geriau matosi tiek kitokai lapų forma, tiek spalva. Skirtingų  rūšių augalai auga skirtingu greičiu, tad ir pievelės aukštis bus nevienodas.

Atkreipkit dėmesį, ar ant plytelėmis išklotų takelių ar plotų tarpuose auga žolė. Jei neauga, būtinai pasiteiraukite, kokiu būdu ji šalinama. Jei purškiama, tai akivaizdus esminis ekologiškumo pažeidimas, nes purškiama tuo pačiu Rundapu, kuriuo naikinamos piktžolės iš vejos. Jei naikinama druska, smailiu specialiu įrankiu ar nudeginama (taip pat specialiu įrankiu), tuomet jau neblogai.

„Buitinė chemija“ namuose

Apsižvalgykite, galbūt matomoje vietoje padėti buitinės „chemijos“ buteliukai ir pakuotės. Net jei būstas yra paruoštas nuomai, ir šiuo metu jame niekas negyvena, vistiek dažniausiai kelios priemonės būna paliktos tam, kad atėjus būtų lengva ir greita išvalyti.

Jei nenorite, kad jus palaikytų snobais, kurie neva laikosi mados ir nori visko ekologiško, apsimeskite, kad norite sužinoti, kur laikoma buitinė chemija vien tam, kad įsitiktumėte, kad yra tam skirta lentynėlė kur nors aukštai, kad nepasiektų maži vaikai. Greičiausiai tokio klausimo ir užteks, kad pamatytumėt, kur stovi buitinė „chemija“, ir suspėsite bent trumpam užmesti žvilgnį į pakuotes.

Jei pamatysite ryškiai ružavas (fuhsia) arba violetinės spalvos pakuotes, galite būti tikri, kad būstas tvarkomas naudojant tikrai ne ekologiškas valymo priemones. Paprastai ryškiai tamsiai ružavos spalvos būna Vanish, o violetinės spalvos - hm, neprisimenu, kaip vadinasi, nes šimtą metų rankose neturėjau, reiks pažiūrėti parduotuvėje, jei nenumirsiu įėjus į chemijos skyrių…

Kaip taisyklė, kiek man teko susidurti su ekologiškomis valymo priemonėmis, nei karto neteko matyti labai ryškių pakuočių. Pažiūrėkit, surinkau skirtingų gamintojų skirtingas valymo priemones, nei vienos rėkiančios spalvos pakuotės (kalbu apie visą pakuotę, ne tik etiketę).

Ryškesnių neradau!

Apsižvalgykite aplink. Jei bendrai būstas atrodo švarus, prižiūrėtas, tai atkreipkite dėmesį į metalinius čiaupus. Jei gali būti šiek tiek neblizgūs, tarsi apsinešę. Nes čiaupams skirtos prižiūrėti priemonės neturi tokių agresyvių sudedamųjų dalių, kaip kad cheminės.

Taip pat atkreipkite dėmesį į ilgiau naudojamas plastikines detales, pavyzdžiui, tualeto dangtį. Net nuolatos prižiūrimas ir valomas plastikas su laiku įgauna šiokį tokį gelsvą atspalvį, nes necheminės priemonės neturi agresyvių baliklių.

Maistas

Jei namuose gyvena žmonės, atkreipkite dėmesį į maistą. Ar tarp maisto yra ekologiškų produktų? Nepamirškime, kad Lietuvoje dar yra gana sudėtinga pirkti visiškai visus ekologiškus produktus, tad tarp jų gali būti visokių. Tačiau jei pamatysite ekologiškų, tai jau ženklas, kad šiuo metu ten gyvenantiems žmonėms ekologiški principai artimi.

Kitos iškalbingos detalės

Žvilgterkite, ar yra kelios šiukšlių dėžės, ar rūšiuojamos šiukšlės.

Jei pastebėsite trąšų augalams, atkreipkite dėmesį, jos ekologiškos ar ne.

Ar į šiukšlių dėžes įkloti suyrantys šiukšlių maišai? Šie paprastai būna žalios spalvos. Panaudoti parduotuvių pirkinių maišai irgi gerai.

Pasižvalgykite, kokios susuktos lemputės, ar energiją tausojančios. Jos plinta ir tarp tiesiog ekonomiškai gyvenančių žmonių, ir tai nėra blogai. Tačiau jei lemputės kaitrinės, senojo tipo, tai jau akivaizdu, kad ekologiškai prižiūrimas būstas tėra tik tušti žodžiai.

Sėkmės teisingai išsirenkant ekologiškai prižiūrimą būstą! Parašykit, kaip sekasi!

Šiandien gerai padirbėjau ir kūriau planą kaip be automobilio greičiau ir paprasčiau parsigauti namo. Ir mėgavausi neskubėjimu. Kaip retai turiu prabangą per daug neskaičiuoti laiko! Dažniausiai kiekviena minutė suskaičiuota, o aš jau „minuse“, t.y. jau vėl lekiu kažkur akis išdegus ir vėluoju…

Tai tos retos akimirkos, kai galiu judėti link tikslo, bet nežvilgčiodama į laikrodį ir neskubėdama, yra tiesiog neįtikėtinos.

Tada man patinka lėtai eiti, viską apžiūrėti, stebėti, viską į save sugerti ir taip prisirinkti daugybę įspūdžių. O labiausiai patinka tas jausmas, kai atrodo, kad laikas sustojo.

Taip aš pačiame Vilniaus centre – Dainavos gatvėj pastebėjau daugybę metų nematytą ir nelankytą kosmetikos išparduotuvę, kuri prieš keliolika metų, kai iš amerikoniško termino „organic“ tik pažvengdavom kaip iš visiško nesusipratimo, buvo vieta, kur kartais užsukdavau kosmetikos. Ir susigundžiau vėl užsukti, ieškodama kažkokių senų prisiminimų. O ypač kai diena tokia šilta ir saulėta, prisiminimai kyla lengvai ir paprastai.

Paprastai, įėjusi ne į ekologiškos kosmetikos parduotuvč, iš karto klausiu darbuotojos, ar turi ką nors ekologiško. Bet šį parduotuvė man pasirodė tuo klausimu tokia beviltiška, kad aš net nepaklausiau. Ai, maniau, vistiek po poros seundžių išeisiu nusivylusi, neberadusi joje nei vienos net menkiausios užuominos į savo 13 metų senumo gyvenimą.

Aišku, prisiminimų ten nebuvo. Nes jie visi yra tik mūsų galvose. Bet kai ką netikėto tikrai radau.

O gi radau vos ne visą Faith in Nature produktų seriją~ Kas domisi, tai žino, kad tai – nors nesertifikuota, tačiau ekologiškumo principų besilaikant gaminama ekologiška kosmetika.

Smagumėlis- kaip tik reikėjo visko iš eilės – šampūno, dušo želė, putų, kosmetikos pienelio… visko, ko neleidžia neštis į lėktuvą

Beveik visko radau! Netgi intymios higienos želė buteliukas stovėjo. O aš anksčiau maniau, kad tokie produktai išvis negaminami ekologiški. Pasirodo, būna ir tokių~

Žodžiu, pasijutau kaip maža mergaitė, netikėtoje vietoje atkapsčiusi sekretą. Prisimenat, būdavo tokie vaikystėj?!

Tad trys ryškūs įspūdžai iš šios gražios dienos:

1. Geriausia slėptuvė – pačioj matomiausioj vietoj arba tiesiai po akim (po kojom)

2. Gyvenimas duoda viską, ko kiekvienam reikia

3. Kai nieko neieškai, randi tai, ko reikia (kas geriausia)

4. Tikslų pasiekti lengviausia tarsi nieko nedarant.

Ir apskritai, ačiū mamai, kad vaiką pažiūrėjo, kitaip viso to nebūtų nutikę.

Foto iš kažkokios angliškos svetainės, kurios adresas man nenusikopijavo, o pavadinimas buvo per ilgas prisiminti.

Vakar Kauno oro uoste teko stebėti, kaip vienai merginai oro uosto darbuotojai liepė išmesti… Logonos buteliuką su dar maždaug 1/4 likusio skysčio jame. Ech, kaip gaila, kad žmonės iš anksto nežinojo, kad negalima rankiniame bagaže vežtis skysčių su indeliais, kurių talpa didesnė nei 100 ml. Tikrai būtų pasilikę namie, juk taip gaila gero daikto.

Logona kosmetika šiaip tikrai brangoka, tai tas buteliukas galėjo kainuoti mažiausiai 30 Lt, o gal 40, gal 60 Lt. Ech, žiauru.

Beje, pati dėl tos pačios priežasties negalėjau vežtis skystų ekologiškų putų plaukams, ir kentėti nuo beliakokios plaukų formos. Ką darysi. Beje, mažose pakuotėse kelionėms skirtų kosmetikos priemonių tikrai yra pirkti, o va ekologiškų beveik ne. Kelionėse ekologiška kosmetika besinaudojantiems žmonėms kyla problemų.

Kad ir kai reikia kelionėj netikėtai nusipirkti tokių dalykų kaip paketai, kosmetikos servetėlės ar tos pačios putos. Bet kurioj pirmoj pasitaikiusioj parduotuvėj tokių dalykų negausi. Tai ir tenka po to pirkti neekologiškus, eiti prieš savo įsitikinimus.

Beje, šią savaitę aplėkiau nemažai ekologiškų parduotuvių Vilniuje, o ekologiškų servetėlių kosmetikai nuvalyti. Nes kosmetinio pienelio vežtis negalėjau dėl tos pačios priežasties, dėl kurios tai pakeleivei buvo liepta išmesti Logonos buteliuką.

Mano asmeniniai apgailestavimai tai merginai. Tegu žino, kad ją kažkas suprato. Be to, man buvo smagu atsitiktinai sužinoti, kad aš ne viena naudoju ekologišką kosmetiką. Kad ir tokia kaina.

P.S. kas ten buvo tame buteliuke?

P.P.S. o gal reik vengti tų lėktuvų? Vistiek jie teršia orą, net labiau nei automobiliai.

Foto iš naturisimo.com & 15min.lt

Tai ilgokai skaudus man buvęs kvepalų klausimas.

Kai pradėjau domėtis ekologija, vieną gražią dieną supratau, kad dalykėlis, kurį kasdien naudoja kiekviena, netgi visiškai nesidažanti, moteris – kvepalai – yra tikra chemijos bombelė. Tačiau kadangi vienas iš esminių ekologiško gyvenimo būdo principų skelbia „not overconsume“, tai savo vos ne trilitrinį Gabriela Sabatini „Wild wind“ kantriai ir su pasimėgavimu naudojau iki galo. Ir laukiau, kada pabaigsiu, ir tuo pačiu buvo kažkiek neramu.

Ne be reikalo. Nes kai pagaliau išmečiau tuščią buteliuką ir atėjo laikas pirkti ekologiškus kvepalus, paaiškėjo, kad Lietuvoje yra visiškai tuščia niša! O kažkas man jau pasakojo (ar tik ne universitete?!?), kad tuščių nišų išsivysčiusios ekonomikos šalyse (ar Lietuva – viena iš jų?), nebeliko.

Užtikrintu žingsniu nuėjau į Kvapų namus - ir truputį sutrikau, aplink pamačiusi kalnus visokių kremų ir iš karto nepamačiusi kvepalų. Na, galvoju, aš tik nežinau, į kurią lentyną žiūrėti. Mano sutrikimas buvo begalinis, kai išgirdau, kad kvepalų… nėra.

Tiesa, savininkė mane guodė, kad šiuo metu jie yra kuriami, ir kad kvepalų kūrimo procesas yra ilgas todėl ir todėl… Išklausytas ne toks jau trumpas kvepalų kūrimo kursas manęs nepaguodė. Nes aš tik norėjau nusipirkti kvepalų, kuriais galėčiau pasikvėpinti, o tapti jų kūrėja ir savo poreikį patenkinti po kokių trijų metų, manęs kažkaip nesužavėjo.

Bet visgi iš ten išėjau kiek pralinksmėjusi, nes nupirkau buteliuką grynos miros, kurios aprašymas nuostabioje Kristinos Sabaliauskaitės knygoje „Silva rerum“ mane buvo tiesiog užbūręs. Tačiau tai buvo maloni staigmena brangiajam, kuris šią knygą irgi skaitė.

O sau, apimta nevilties, nusipirkau kažkokį aromatinių eterinių aliejų mišinį, kvėpinausi juo. Kokių tik „komplimentų“ nesulaukiau! Kiečiausias buvo toks – man kątik pasikvėpinus giminaitis įėjo į kambarį ir sako: „Koks čia kvapas? Lyg kas žvakę būtų uždegęs…“. Žodžiu, vaikščioti su pagrabinės žvakės aura mane slėgė ne juokais.

Net akmuo nuo širdies nukrito, kai sužinojau, kad vis dėlto viena firma Lietuvoje siūlo gatavus kvepalus – Marmozel. Bet tada vėl – reikėjo pabaigti savo žvakių kvapo mišinį, o tuo tarpu gyvenimo įvykiai vėl lėkė savo greičiu, ir kai reikėjo, aš nebegalėjau nueiti į Rojaus sodą, kur prekiauja Marmozel produkcija, išsirinkti kvepalų…

O man visą gyvenimą išsirinkti kvepalus būdavo didelis ir sunkus darbas. Aš šioj srity išranki kaip nežinau kas. Galiu išuostyti visą Kristijaną kvepalų, jau uoslė atbuks, bet vis aš TŲ vienintelių nebūsiu radus. Vis ne tas ir ne tas kvapas, vis kažkoks ne mano.

Mano viena sesė turi gal dešimt ar dvidešimt kvepalų ir kasdien gali vis skirtingais purštis, ir jausis labai laiminga. Aš ne, ne tokia. Aš jau kai išsirinksiu vienus kvepalus, tai tarsi susitapatinu su jais, jie tampa mano kvapu. Ir po to kelis metus kvepiu tik tuo vienu kvapu.

Nebent jei per tą laiką pradedu lauktis, pasikeičia skonis, ir tenka ieškoti naujų.

Žodžiu, laikas ėjo, o problema tik aštrėjo. Kaip aš pavydėjau bet kuriai moteriai, su kuria prasilenkus kur nors parduotuvėje arba koridoriuje, pajusdavau kvepalų aromatą!!! Bet nė už ką negalėjau nueiti į paprastą eilinę kvepalų parduotuvę ir išsirinkti sau kokius nors, na bent kiek pakenčiamus kvepalus. Juk cheminiai, negaliu.

Matyt, domėjimasis ekologija sukelia kažkokius negrįžtamus pokyčius smegenyse, ir nebegali jau, žmogus būti tik paprastu žmogumi.

Žodžiu, nevilčiai pasiekus aukščiausią tašką ir man jau nebežinant kur lįsti iš nevilties, vieną dieną google surinkau magišką žodžių derinį „ekologiški kvepalai“, šventai įsitikinusi, kad ras lygiai 0 rezultatų. Didžiausiam mano nustebimui, rezultatų buvo.

Netikėtai nelauktai atradau kažkokią tai man iki šiol nežinomą  interneto parduotuvę cosmeticshop.lt, prekiaujančią kosmetika profesionalams. O joje – ekologiškus kvepalus. Užsisakiau nebandžiusi net kvapo! Telefonu persiklausiau, ar tikrai aš, mėgstanti nepadoriai aštriai saldžius kvepalus, išsirinkau tikrai saldžiausius – baltosios orchidėjos, ir užsakymą patvirtinau.

Neslėpsiu, širdelė kiek drebėjo, kai pervedžiau triženklę sumą nežinomam asmeniui už kvepalus ir žodinį pasižadėjimą, kad juos tikrai gausiu. Kaliniai juk savo SMS’uose irgi žada, kad laimėjai 1000 Lt vertės mobilųjį telefoną.

Bet viskas baigėsi puikiausiai. Šiandien iš pašto pasiėmiau mažą siuntinuką. Kuriame manęs laukė nuostabiausi kvepalai. Kvapas pataikė tiesiog tiesiai į širdį! O po visų tų tirštų, lipnių, taukuotų, geltonų eterinių ekstraktų nuostabus, vėsus glotnus buteliukas rankoje ir puikus aromatas ant kaklo buvo tikra palaima.

Taigi tai, kas buvo išplėšta iš visokių laikraščių ir žurnalų apie ekologiją, šiandien iš tos krūvelės nuo stalo keliauja čia.

Man patinka Balsas, kurie dažnai net visą gerą didelį puslapį puikios poligrafijos skiria ekologijos temoms. Viename iš lapkričio ar gruodžio mėnesio numerių išsiplėšiau lapą apie tai, kad amerikiečiai jau išrado naujos kartos ateities elektros lemputes. Štai straipsnelis ir internete: http://www.balsas.lt/naujiena/309983/jav-israsta-ateities-elektros-lempute-video. O aš, beje, pažįstu labai daug žmonių, kurie tiesiog fiziškai kenčia nuo to, kad ES uždraustos senosios kartos kaitrinės lemputės. Tikra tiesa, kad žmonės kaip velnias kryžiaus vengia ne lempučių, o tiesiog pokyčių. Nesvarbu, kad senosios lemputės prigeneruoja kartais daugiau išlaidų elektrai. Žmonės pasiryžę ir susimokėti už tai, kad nereiktų keistis. Neduok dieve.

Teko keltu plaukti į kelionę, tai, kaip žinia, užtrunka  netrumpai. Džiaugiausi, su savim pasiėmus žurnalą NUO-IKI. O ten radau Kristianos reklamą, kad galima įsigyti Pure Altiture ekologiškos kosmetikos seriją „Bio-organic“. Skamba daug žadančiai, bet mes tokių visokių pseudo-organic jau matę. Tačiau pasieškojus daugiau informacijos, atrodo, kad tas Bio-organic neblogas. Nuorodos įkopijuoti nepavyko, jei kam bus įdomu susirasit Kristianos puslapy. Beje, nuotrauka irgi iš ten.

Besigilinant į kremus, veido odą, atrodo, pradėjo tiesiog tempti, buvo jausmas, kad sausa kaip popierius. Nuėjau į vonią, pasitepiau išdidžiai puikiu Alterra kremuku veidui ir dabar sėdžiu sau laiminga.

Po prabangios kosmetikos padarykim inetikėtą minties vingį link to, kad pomidorus galima tręšti žmogaus šlapimu. Bet šia tema nesiplėsiu, nes nenoriu, kad šis interneto dienoraštis netaptų antro galo metraščiu. Kam įdomu, pasiskaitysit: http://www.balsas.lt/naujiena/308034/zmoniu-slapimas-puikiausia-trasa-pomidorams . Ir kalu sau į galvą, kad tik apie tai neužsiminčiau per seminarą.

Kitos nuotraukos iš: recruitingofficer.com, littleorangekitchen.typepad.com