Po dviejų buteliukų pertraukos (geras skaičiuoti laiką sunaudotais kvepalų buteliukais, ar ne?) vėl turiu neekologiškus.
Ką čia slėpti – pasimoviau ant geros reklamos. Patrynei dėmelę kataloge
ir uostai. O aš dar kai tokia išranki kvepalams, tai apsidžiaugiau, kad kvapas patiko.
Paskutiniais ekologiškais kvepalais buvau gana nusivylusi. Na, ne pačiu kvapu, o daugiau naudojimu, konsistencija. Žodžiu, per daug minusų jie surinko, kad būtų aišku – šių daugiau nepirksiu.
O kaip tyčia kitų pakeliui ekologiškų nepasitaikė, tai ir pasimoviau.
Jau anksčiau, būdavo, kai pradėjau pirkti visą buitinę „chemiją“ ekologišką, po kelių mėnesių pastebėjau, kad nebegaliu praeiti tarp buitinės chemijos lentynų prekybos centre. Toks erzinantis kvapas, kad atrodo, tuojau pat užtrokšiu.
Su maistu irgi, kai tik pradėjome stengtis kiek įmanoma pirkti kas ekologiška, ir gamintis namuose, nebegaliu valgyti šaldytos picos iš prekybos centro. Pareina virškinimas iš karto.
O dabar kvepinuosi cheminiais kvepalais. Kai užsipurškiu, tai oho, kvapelis kad pasklinda. O kas svarbiausia, spaudžiu pukštuką tai N kartų mažiau, nei kad darydavau su ekologiškais. Ir užsipurškia tiek daug. Man atrodo, gamintojas čia įvedęs gudrybę, kad vienu kartu susinaudotų kuo daugiau kvepalų, ir greičiau pirktum vėl.
O ką, ir klientai patenkinti – kvepi sau kilometro atstumu…
Prieš tai turėti mano ekologiški kvepalai tokie subtilūs būdavo. Iš dalies, aišku, irgi nepatiko, kad kvapas jausdavosi pusę valandos po panaudojimo ir viskas. Bet sakau, gal pats pripranti, o kiti tai jaučia?
Bet ir šiap, kažkokios chemijos jaučiuosi užsivarius ant savęs ir viskas. Ir tas kvapas, lyg ir būtų nieko, bet jau toks jaučiasi cheminis… Taip ir jaučiu, kaip skleidžiu cheminį debesį aplink save…
Kitą kartą vėl leisiuos į sudėtingą, kupiną pavojų kelionę su neprognozuojamu rezultatu – ekologiškų kvepalų ieškoti.
Nuotrauka iš indiavisitinformation.com
Skiltys:
