Praeitą savaitę beveik tiesiai iš seminaro išmyniau į Vokietiją. Į savo Meką. Tiksliau, ekologiškų produktų 
parodą Biofach.
Kiek žinau, tai pats didžiausias pasaulinio lygio renginys. Kažkada atsisakiau važiuoti į Angliją, bet ten, manau, buvo labiau vietinis.
O kadangi gyvenimo keliai ir klystkeliai darbar dažnai mane veda į šią šalį, pamąsčiau, kad būtų tiesiog nuodėmė nepasinaudoti tuo, kad išpildyčiau savo seną svajonę.
Teko anksčiau girdėti, kad vokiškosios messės yra nenusakomų mastų. Bet kai teko tuo įsitikinti savo akimis ir kojomis, tai supratau, kad visko vistiek niekaip neapeisiu. Kad čia ne protingo planavimo reikalas, o kad iš karto geriau susitaikyti, kad tai tiesiog neįmanoma. Aišku, jei tam iš anksto būti paskyrus savaitę laiko, tai įmanoma. Bet per tiek laiko, kiek turėjau aš, buvo be šansų.
Tas, aišku, kažkiek suglumino. Bet po kiek laiko pradėjo ir džiuginti. Nes tai tiesiog ne vieno žmogaus jėgoms!
Ten buvo tiesiog VISKO. Nuo tų pačių seniai visiems besidomintiems gerai žinomų Almawin, iki… ekologiškų hamakų. Buvo keista prisiminti, kad kažkur, pvz. Lietuvoj žmonės ginčijasi iki paraudonavimo – už ekologiškus produktus ar prieš. Ar jie tiek geri, kiek skelbiama, ar tai ne smegenų plovimas, ar verta mokėti tiek didesnę kainą, ar tau turtų kažkam krovimas ir t.t. ir panašiai. Iki paraudonavimo.
Būnant ten, nebuvo jokio klausimo – ekologiška ar ne. Atrodė, kad visas pasaulis yra TIK ekologiškas, ir kad kitaip būti negali.
Beje, šiandien su vaikais buvome sename malūne. Ir dar kartą supratau, kad pasaulis iš prigimties yra tik 
ekologiškas, nes jame yra visko, ko žmogui reikia – ir grūdų, ir didelių akmenų, kurie žmogui tampa girnapusėmis, ir visos tos jėgos, apie kurias pasakojo fizikos pamokoje, bet aš prasvajojau, nes buvo neįdomu (ir malūno pavyzdžiu niekas negrindė sausos teorijos su nesuprantamais terminais), ir žarijos krosnyje, kurios leidžia iš sumaltų miltų išsikepti dieviško skonio bandeles.
P.S. tas malūnas yra normaliai veikiantis malūnas, ir visiškai nesumodernintas, veikia visi originalūs įrengimai. Galima vaikščioti po jį viduje, apžiūrinėti, o šalia darbuotojas dirba, mala miltus. O apačioje galima nusipirkti šviežių bandelių. Čia pat ir labai įdomios formos ekologiškų prekių krautuvėlė.
Jei kada keliai ves pro šitas vietas, labai rekomenduoju aplankyti. Jei aukščio baimė nekamuoja, aišku 
P.P.S. tiesa, o jei išmąstysit nuvažiuoti į Biofach kada, tai žinokit, kad ten nieko negalima nusipirkti, nes tai draudžia porodos taisyklės, ir kad ten net kaip lankytojai patekti gali tik įmonių atstovai.
Skiltys: