Kompostuoti pradėjau praėjusią vasarą. Deja, šiemet dar nepavyko panaudoti pirmojo „derliaus“. Atidarius komposto dėžę vizualiai atrodė jau kaip tinkama naudoti žemė, tačiau man pradėjus ją krauti į vazonėlį gėlėms, paaiškėjo, kad kai kurie dalykai dar nepakankamai supuvę. Kitąmet tikiuosi jau geros juodos žemės savo gėlytėms. Ir kad pagaliau galėsiu nustoti pirkti žemę plastikiniuose maišeliuose.
O kolkas ir pati turiu labai daug klausimų ką mesti į komposto dėžę, o ko ne. Ir kodėl. Tad leidžiu sau įdėti tiesiog ištisą straipsnį iš delfi.lt.
Kažkaip senokai pastebėjau, kad informacijos, susijusios su primityviu žemės ūkiu, internete nėra daug. Tad kiekvieną tokį „gurkšnį“ įkvepiu iki galo. O beje, šiaip delfyje tik pasirodęs eilinis straipsnelis po poros valandų jau paprastai turi apie 100 komentarų. Jei tema kokia audringesnė, t.y. kokia nelaimė ar pvz. kad Zvonkė nusilaužė nagą, nesunkiai lipa ir per 1000. O šį straipsnelį atradau į antrą dienos pusę. Jis neturėjo nei vieno komentaro. Šiandien, t.y. po kelių dienų, turi… du.
Tikiuosi, kad tai nėra blogas ženklas reiškiantis, kad ne veltui mažai kas pasirodo šiomis temomis, tipo vistiek niekas jų neskaito. O man jis buvo labai naudingas, va. Tikiuosi, ir nors vienam mano interneto dienoraščio skaitytojui bus taip pat. Taigi, straipsnis.
Ką mesti į komposto dėžę?
Išrautas piktžoles, nupjautą žolę, medžio pelenus, augalinio maisto atliekas (bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenas, kopūstų lapus, arbatžoles, kavos tirščius), smulkintus kiaušinių lukštus, laikraštinį popierių, pjuvenas, šiaudus, paukščių, galvijų ir arklių mėšlą, susmulkintas nugenėtų vaismedžių ir vaiskrūmių šakas, sugrėbtus lapus, kalkes. Galima pagraibyti iš kūdros dugno dumblo – jis puikiai tinka komposto kokybei pagerinti.
Pastaba. Nors aukštoje temperatūroje žūva piktžolių sėklos ir ligų sukėlėjai, rizikuoti neverta. Sergančius augalus sudeginkite, o piktžoles raukite, kol nesubrendusios sėklos.
Ko negalima mesti?
Ligų pažeistų augalų, šlako, kaulų, gyvulinės kilmės atliekų, storų šakų, piktžolių sėklų, katinų ir šunų išmatų, ąžuolo lapų (jie labai lėtai yra) ir visko, kas nepūva. Nepatartina mesti ir daug obuolių krituolių, pušų spyglių ir šakų – kompostas bus pernelyg rūgštus. Nedėkite duonos gaminių. Pirkite jos tiek, kad neliktų. Jei jau taip atsitiko, sušerkite naminiams gyvūnams ar laukiniams žvėreliams.
Geras patarimas
Pavasarį kompostą palaistykite vaistažolių raugu. Į plastikinį kibirą pridėkite smulkiai kapotų dilgėlių, vaistinės ramunėlės, ąžuolo žievės, pienių (be sėklų), šalpusnių, kraujažolių, česnakų. Užpilkite iki viršaus vandeniu ir palaikykite vėsioje vietoje tris paras.
Komposto krūvoje padarykite kuo gilesnius urvus ir į juos išpilstykite skystį. Tai atlikus, suaktyvėja sliekų veikla. Šios kirmėlės gamina biohumusą, todėl pagerėja komposto kokybė. Po tokios invazijos dešimtis kartų padaugėja mikroorganizmų, skatinančių biologinius procesus, sumažėja pelėsio ir ligų sukėlėjų. Kompostas, palaistytas biologiniais antpilais, yra ne tik vertinga dirvožemio trąša, bet ir gydomoji medžiaga.
Kompostavimo privalumai
- Yra kur mesti augalinio maisto atliekas.
- Nereikia sukti galvos, kur dėti nušienautą vejos žolę, nugenėtas šakas, išrautas piktžoles ir sugrėbtus lapus.
- Pagerėja smėlingos dirvos struktūra. Ji geriau pasisavina drėgmę, sulaiko naudingas maisto medžiagas.
- Pagerėja molingos dirvos laidumas vandeniui, drenavimas.
- Pagerėjus dirvos struktūrai, ją lengviau įdirbti.
- Kompostu praturtinta dirva derlingesnė.
- Kompostinė žemė tinka mulčiuoti.
- Kompostas – nepamainoma daigams ruošiamo žemės mišinio sudedamoji dalis.
- Kompostas – tinkamas priedas žemės mišiniams, į kuriuos ketinama sodinti kambarinius ir balkoninius augalus.
- Užauga sveikesni, ligoms atsparesni augalai.
Problemos ir jų sprendimai
Problema. Į komposto dėžę kraunama nupjautos vejos žolė po metų virto slidžia ir dvokia mase.
Sprendimas. Taip atsitiko todėl, kad atliekos nebuvo sluoksniuojamos. Vien žolės nepakanka. Susidariusią masę galima įterpti į dirvą.
Problema. Komposto krūva nesusmenga, atrodo lygiai taip pat kaip prieš pusmetį.
Sprendimas. Spėjama, kad kompostas neįkaito iki tokio laipsnio, kad prasidėtų puvimo procesas. Reikia patikrinti, ar ne per dideli vėjai pučia iš šonų. Jei įtarimai pasitvirtins, apkalkite juos fanera, kad sumažėtų ventiliacija. Užmeskite medžiagų, kuriose yra azoto: nupjautos žolės, dilgėlių. Jos padės sėkmingiau darbuotis bakterijoms. Užberkite žemių, pagelbėtų ir mėšlas. Įsitikinkite, kad komposto krūva tikrai apdengta.
Problema. Komposto krūva skleidžia stiprų, nemalonų kvapą.
Sprendimas. Bręstantis kompostas turi specifinį kvapą, bet stipriai dvokti neturėtų. Jei taip yra, jis per drėgnas ir suslėgtas, vyksta rūgimo procesas. Perkratykite kompostą šakėmis, užmeskite kalkių, įterpkite sausų lapų. Įsitikinkite, kad dangtis nepraleidžia lietaus vandens.
Problema. Kompostas vilioja įvairius gyvius: šliužus, peles, varles, museles.
Sprendimas. Pastebėtus šliužus reikia surinkti. Varlės jokios žalos nepadarys. Nuo atliekomis smaguriauti apsilankančių pelių kompostą apsaugoti sunkiau. Gal padėtų raina katytė?..
Nemeskite į kompostą pieno produktų, riebalų, gyvulinės kilmės atliekų – sumažės musių. Nepamirškite ir dangčio. Jeigu komposto krūvoje knibžda sliekų, paplokite delnais. Tai ženklas, kad kompostas bus labai kokybiškas!
Problema. Ant komposto krūvos dygsta piktžolės.
Sprendimas. Nemeskite nužydėjusių ir sėklas brandinančių piktžolių. Jas išraukite jaunas. Uždenkite kompostą dangčiu, kad vėjas neprineštų piktžolių sėklų.
Kompostas – augalinių atliekų puvimo produktas. Tik neužtenka bet kokias šiukšles suversti į krūvą ir laukti. Tokiu atveju krūva ir liks dvokiančia šiukšlių krūva.
Skiltys: