Niekada darbo metu nerašau blog’o. Tačiau šiandien teks taisykles laikinai ignoruoti. Nes negaliu pamiršti, ką pamačiau.
Nuvežiau vaiką į mokyklą. Kol jis nuėjo, kol apsukau automobilį, akis patraukė neįprastas vaizdelis.
Gražutė mergaitė. Tik tik pradėjusi virsti mergina. Matyt, ketvirtokė. Nes prie pradinės mokyklos, kur vyresnių tiesiog nėra. Po kelių metų bus verta kultinio kino filmo pagrindinio vaidmens. O šiandien, matyt, visos mokylos berniukai į ją seilę varvina.
Ji laužė ir niokojo medelį. Ar krūmelį. Su tokia jėga ir įniršiu. Ir jai sekėsi puikiai. Bematant nusirovė gan didelę šaką. Ji buvo pilna žiedų. Tada ėmė drėksti nuo šakos šakeles su žiedais. Supratau, kad jai reikėjo pagalio.
Prie kito medelio pastebėjau tą patį darantį vaikinuką. Gražuolė mergaitė, pamačiusi, kad vaikinukui sekasi kiek geriau, metė ne iki galo nusdraskytą šaką ir puolė niokoti vaikinuko medelio.
Po kelių akimirkų atbėgo daugiau vaikų. Visi jie puolė laužyti šakas.
Atsipeikėjusi po pirminio šoko, išlipau iš automobilio paimti numestos šakos. Pagailo, kad vaikai bėgdami laužyti šakų, ją trypia.
- Vaikai, kodėl laužote medelius? – paklausiau.
- Mokytoja liepė.
Rytas medeliams prasidėjo blogai. Man irgi.
Skiltys: