„Patriotų“ šou

0
possiblymaybe, 2009 Kovo 26 d. 11:35
Kultūra, Scena
patriotai
A.Baukutė – Liuba, R.Kazlas – Napoleonas Šereika, A.Kazanavičius – Lebertzonas

Kelių mėnesių bilietų žvalgyba į J. Vaitkaus „Patriotus“ vis baigdavosi nesėkme – lyg Jaunimo teatro repertuaras internete jau būtų paskelbiamas su žyma „Bilietų nėra“. Tik visai atsitiktinai užsukusi į Jaunimteatrį, pagaliau gaunu bilietus į papildomą spektaklį. J. Vaitkus man yra vienas tų režisierių, iš kurių nežinia ko tikėtis: po keturių jo spektaklių dar sunkiai randu individualumo ženklų, formuojančių jo kaip režisieriaus veidą. Nejaučiu braižo, todėl pasąmonėj krebžda „universalus“ – truputį to, šiek tiek ano. Taigi, „Patriotai“. Ir kabutės čia visai dera – kalba apie rėksnius-psiaudopatriotus ir tyliuosius-sąmoninguosius. Keturis auksinius scenos kryžius susišlavusį spektaklį einu žiūrėti daugiau smalsumo vedama, populiarumas Lietuvoje – dar ne rekomendacija. Neabejoju R. Kazlo talentu, bet dviratis su Rupšlaukiu jam nepadėjo – dar ilgai atitinkami žiūrovai ateis su analogiškais lūkesčiais. Nėra to blogo, gerai, kad ateina, šviečiamoji misija, visa kita… Nejuokingas spektaklis yra nepopuliarus spektaklis. Panevėžio J. Miltinio dramos teatras prieš keletą metų ištisai mirgėjo komedijomis – paklausu. Visiems gyventi reikia. Grįžtant prie „Patriotų“, visuotinėje juoko, gėrimo ir bezdėjimo šventėje Liucijos drama, mano akimis, kontrastuoja kiek tiesmukai – simbolis aiškus, gal net akis badantis – subkultūra, mažuma, protestas. Visi kiti personažai sukominti ir sušaržuoti maksimaliai, vienu metu spektaklis buvo bevirstąs farsu – ir tas perspaudimas su absurdo gaidele man pasirodė visai vietoje. J. Vaitkus, reikia manyti, pasiekė ko norėjo: masėms „paduota“ komedija (draugės žargonu Kazlo vypendiožas) su pastabomis tarp eilučių (kas norėjo – perskaitė) + politinis aktualumas = populiarumas ir lūžtanti salė nuo žiūrovų ir juoko. Ne-laimei, scenos kryžiumi apdovanotos A. Baukutės vaidybos neteko įvertinti – spektaklyje ją pakeitė Aurelija Tamulytė. R. Kazlas ir A. Baukutė vienoje scenoje – tai jau geras Molotovo kokteilis:)

Mano įvertinimas:  6 / 10

(P.S. Vertinimas matytų spektaklių kontekste, ateityje gali kisti:)

patriotai_liucija

Severija Janušauskaitė – Liucija


 

 

Magiškoji camera obscura

0
possiblymaybe, 2009 Vasario 21 d. 09:24
Fotoblykstė, Idėjos

Kai užsimenu, kad turiu fotografuojančią degtukų dėžutę, kolegos leipsta juokais. Paskui sukiša galvas virš jos, gauna komandą sustingti, išpūtę akis laukia, kol atplėšiu slylutę metalo plokštelėje slepiančią izoliacinę juostą…3 sekundės ir viskas. Tiesa, prastai nutaikau akį – nuotraukoje matosi ne veidai, o klynai, bet bendradarbiams džiaugsmo daug.

Bet kuris giliau ir plačiau besidomintis fotografija žino apie primityviausią fotokameros formą – camera obscura arba pinhole. Veikimo principas paprastas: šviesos perėjusios pro skylutę dėka ant dėžutės sienelės į juostą ar fotopopierių projektuojamas atvirkščias vaizdas.

pinhole_geometry

Daugiau nesiplėsiu, apie tai jau pakankamai prirašyta, užtenka į google įvesti „pinhole“ ir galima rasti nuo pin kameros pasigaminimo schemų iki ja darytų nuotraukų.

Savadarbės pinhole išorė ne mažiau įdomi, nei jos fotografinės galimybės. Sunku sugalvoti kažką, iš ko negalima būtų padaryti fotoaparato: cukrinė, lagaminas, pieštukų dėžutė, alaus skardinė, kokoso riešutas, radijo imtuvo korpusas, moliūgas ir t.t. Tai yra paprasčiausios priemonės kamerai pasigaminti, o štai savamokslis Kalifornijoje gyvenantis menininkas Wayne Martin Belger pinhole aparatus kuria pradėdamas nuo fotografinio efekto idėjos ir baigia juvelyrinio išbaigtumo fotoaparato korpusu.Tiesa, idėjos ir priemonės kamerų įgyvendinimui – šiurpokos. Be paprastųjų ir brangiųjų metalų, medžio, stiklo Wayne’as naudoja žmogaus kaulus, organus formaldehide, kraują. Todėl visai suprantama, kad kiekviena kamera turi savo tikslą, objektą, savotišką misiją. „Abraomo sūnūs“ sukurta imamų, rabinų, kunigų įamžinimui šventose vietose, „Širdis“ – besilaukiančių moterų fotografavimui, o „Živ“ kalba pati už save. Kaip dvasininkai naudoja švęstus daiktus komunikacijai su Dievu, taip Wayne’as teigia kuriąs priemones prisilietimui prie jautrių temų.

sons-of-abraham_camera

„Abraomo sūnūs“ – Sons of Abraham (9/11) Camera-

heart_camera

„Širdis“  -Heart Camera-

hiv

„Neliečiamoji (ŽIV)“  -Untouchable (HIV Camera)-

O štai ir pats autorius (beje, nepatingėkite permesti akimis spalvingą jo gyvenimiškos patirties sąrašą):

portrait_belger

Pelkės poezija

0
possiblymaybe, 2009 Vasario 5 d. 23:07
Baltosios dėmės

„Ši bedugnė, ši drėgna širdis, ši nežmoniška kemsynė, kuri dabar mane siurbia, yra ta pati niūri žemė, į kurią įkritęs sprogo ir sudygo mano jaunumės branduolys ir iš kurios juodos dirvos išsikapstė kreivas mano brandos stiebas – aklas, baltas ir beplaukis.“
[iš Nick Cave, "Asilė, pamačiusi angelą"]

Tamsus, lipnus, tirštas, prisigėręs kraujo ir purvo, diegiantis ir perštintis nebylio Jukrido pasaulis. Sulipdytas iš kaupiamo rekvizito – išorinio pasaulio nuotrupų, kruopščiai slepiamų nuo pašalinių akių. Švelnumas pinasi su neapykanta, šleikštuliu ir prakeiksmu, vienam katile verda visos Ukuloro slėnio atmatos, liula kemsynė o lietus lyja ir lyja ir lyja tiesiog meža ištisai. Skaityti – lyg klampoti per pelkę siurbikę, nirti vis giliau ir giliau, kvėpti drėgmę, puvėsius, levandas iš tuščio kvepalų flakonėlio ir klausytis grėsmingai aidinčių varpo dūžių.

Taigi, apie ką aš čia šiandien…apie lipnų vakarą, nebaigtą drobę, baltą vyną. Apie niūrųjį dainių Niką Keivą, apie fantasmagoriją, tylų pamišimą, kertančią per pakinklius poeziją, teatrališką mostą. Dažniai sutampantys yra puikus dalykas. Tikrai.

 

Jo Keistenybė Puodelis

2
possiblymaybe, 2009 Sausio 26 d. 21:06
Idėjos

Ar tau svarbu, iš kokio puodelio geri rytinę kavą? Jo forma atskleis charakterį, profesiją, asmenybę, jei tik panorėsi. Mėgstu karts nuo karto pakeisti ofiso puodelį, kai atsinaujinimo šišas apima, bet vis grįžtu prie juodojo paprastojo. Tiesa, su džiaugsmu iškeisčiau į štai tokį, jis pas mane būtų įjungtas non stop:)

šaltinis: wishingfish

Įsigijęs tokį puodelį susitaikyk su mintim, kad dažnai jo ieškosi šiukšlių dėžėje:

šaltinis: weburbanist

Du viename:

šaltinis: weburbanist

Gal kavos? Ačiū, ne…

šaltinis: weburbanist

Gal galima nusistatyti kavos temperatūros išlaikymą ir gurkšnio diafragmą? Kada nors, kol kas tai tik idėja.

šaltinis: singleservecoffee

Agresyvus puodelis – kavos pertraukėlė šventas reikalas

šaltinis: weburbanist

Pirmi du – su grėsme susipurtyti sausainius į nosį, o trečias nepritaikytas kavos gėrimui dirbant pele, kaip sakoma, rinkis, bet atsargiai


šaltinis: weburbanist

Pesimisto puodelis:

šaltinis: singleservecoffee

Ir pabaigai projekto „Industrinis trapumas“ („Industrial Fragility“) dalis – puodelis balansuojantis ant briaunos. Nelengva jam teko būtis, kaip ir jo nelaimės draugams – nemigos kankinamam žadintuvui, sklerotikui telefonui ir išmuštam iš pusiausvyros ventiliatoriui.

Skanios kavos;)

Žodis šen, žodis ten:)

0
Aquamarine, 2009 Sausio 25 d. 22:05
Literatūra

Turiu kvailą įprotį skaityti knygas dviem egzemplioriais:) Jei įkertu originalo kalbą, skaitau vertimą ir kartu originalą. Nes jei skaitau vien originalą, aptikus sudėtingesnį vingį, kankina klausimas: „O kaip čia šitą būtų galima išversti“; jei skaitau vien vertimą, kartais lieka nežinia dėl nepaaiškinamų pasažų.

Taigi dabar skaitau Paul Bowles Sheltering Sky / Dangaus prieglobstis ir noriu pasidalinti atradimais. Visokiais – ir išmintingais, ir juokingais. Iš karto pačioje pradžioje atsakingai pareiškiu:), kad nieko antipremijai „pridavinėti“ neketinu (lai tai būna nemokama dovana leidyklai - gal kada rengs antrą leidimą), nors ir į tiesą nepretenduoju:) Tad, jei nesutinkate, prašom diskutuoti:)

Taigi

Paul Bowles Sheltering Sky / Dangaus prieglobstis

Leidykla: xxx, vertėjas: xxx, leidimo metai: 2007

11 psl. „Jie kalbėjosi pusbalsiu, pažvelgęs galėjai pamanyti, kad jiems skirtas visas pasaulio laikas.“ – „They conversed quietly, and in the manner of people who have all the time in the world for everything.“

Kaip ir viskas tvarkoj, išskyrus tai, kad frazeologizmas supainiotas su vietinės reikšmės (t. y. konkrečiam kūriniui sukurta) metafora. Jeigu tokias metaforas versti kone pažodžiui priimtina, nusistovėjusiam frazeologizmui norėtųsi lietuviško atitikmens.

O lietuvišką atitikmenį, jei mano atmintis „nešlubuoja“, buvo radęs bevardis LNK vertėjas, vertęs kultinį animacinį serialą „Iznogoud“. Serijoje „A road to nowhere“ („La route qui ne va nulle part“) „I have all the time in the world“ buvo išversta „Turiu marias laiko“. Bowleso tekste galima ginčytis dėl kalbos registro, bet (kaip ten bebūtų) šito junginio pažodinis vertimas prilygsta „turėti gerą laiką“, nors ir nepralenkia „pasiimk savo laiką“.

13 psl. „Smulkaus sudėjimo, šviesiaplaukė, alyvų atspalvio oda, ji pasižymėjo tokiu skvarbiu žvilgsniu, kad jis sėkmingai nustelbdavo jos grožį“. – „Small, with blonde hair and an olive complexion, she was saved from prettiness by the intensity of her gaze“.

Čia įmanomi du keliai: žmogui, dievinančiam „Anties“ dainas, „Alyvos!“ turi vieną reikšmę, o išmanančiam alyvuogių reikalus – spalvinė gama prasiplečia ir apima dar juodą bei žalią. Mano (pirmu keliu einančio asmens) pirma asociacija buvo alyvinė Syringa vulgaris spalva, antra – pričiuožęs Tom Petty and the Heartbreakers klipas „Mary Jane’s Last Dance“ (silpnų skrandžių individus ir neščiąsias perspėju nežiūrėti:) čia http://vodpod.com/watch/560685-tom-petty-mary-janes-last-dance), vadinasi, pagal pirmą scenarijų pagrindinė veikėja greičiausiai bus iš zombių giminės. Pagal antrą (kitų pasirinktą kelią) – juodaodė arba marsietė.

Bet realybėj viskas proziškiau: tamsaus gymio ji buvo ir tiek. Jokiam anglakalbiui šis nekaltas junginys nebūtų sukėlęs tiek nostalgiškų prisiminimų:)

Šios dienos pabaigai – smulkmena:

13 psl. „Verčiau dingstame iš čia.“ – „Let’s hurry up and get there.“

Čia vertėjos ir veikėjos intencijos nesutapo: vienai svarbu kuo greičiau ištrūkti iš „čia“, kitai – kuo greičiau patekti „there“.

O toliau - watch this space – tęsinys pareina: kalbėsim apie žodžio „smailas“ kirčiavimą:)

Kaip sulaužyti snukerio lazdą?

2
possiblymaybe, 2009 Sausio 18 d. 21:38
Fizkultūra

Atiduokit ją Ronnie O’Sullivan’ui, jis tą padarys profesionaliai ir efektingai! Beje, jis yra pareiškęs, kad jam smagu kas 3-6 mėnesius sulaužyti po lazdą, nes tada jaučiasi atsinaujinęs. Pasidžiaukim, kad jis ne pianistas….

Kuo skiriasi rudas rutulys nuo raudono?

P. Ebdonui – niekuo, jis – daltonikas. Jei rudas rutulys stovi ne savo pozicijoje, jis dažnai pasitikslina, paklausdamas teisėjo, kuris yra kuris. Yra ir nepasisekę atskirti – įmušė rudą, šventai tikėdamas, kad muša raudoną.

Pasakyk, kuo vardu, pasakysiu, kas esi

Tik keletas snukerio žaidėjų pravardžių ir jų interpretacijų:

Ali „The Captain“ Carter – laisvalaikiu nuo snukerio – lėktuvo pilotas. Kaip lėktuvo pilotui, per dažnai jam ranka sudreba lemiamomis akimirkomis :)

Ronnie „The Rocket“ O’Sullivan – greito snukerio mėgėjas, jam priklauso greičiausiai sumušto taškų maksimumo (147) rekordas – per penkias minutes ir 20 sekundžių. Nekalbant apie sugebėjimą surinkti 147 taškus, tai padaryti per 5 minutes…reikia tikro raketinio kuro užsipilti.

Peter „Psycho“ Ebdon – už tai, kad neprognozuojamas. Esu mačius, kaip tinkamai įvertinęs priešininko padarytą jam snukerį, Ebdonas prigulė šalia stalo.

Shaun „The Magician“ Murphy - netikėtai ir nelauktai spurtavęs į 2005 metų pasaulio čempionato finalą ir laimėjęs jį. Po ko nusipirko E klasės mersedesą ir namą, va taip va.

Joe „Gentleman“ Perry – džentelmenas be komentarų.

Graeme Dott’ui parinkite tinkamiausią patys: The Pocket Dynamo, Dott the Pot, The Dot, Pot the Lot Dott, ai, tiks ir šita – Mini-Ebdon :)

Marco Fu neužderėjo pravardėmis, bet turi neblogai atrodantį ir skambantį originalų vardą: 傅家俊 ( kas neskaitot kinietiškai – Fu Ka-chun).

Mark „The Jester from Leicester“ Selby - echem…savo gimtojo miesto juokdarys…turbūt, labiau žonglierius :)

Steve „The Nugget“ Davis – šaltas ir ramus įtemptose situacijose, kai kurie sako, kad tiesiog nuobodus.

Gero „The Masters“ finalo -  susitinka Raketa prieš Juokdarį, kol kas lygiosios – naktis ilga ;)

Pirosmani, Pirosmani

0
possiblymaybe, 2009 Sausio 13 d. 11:25
Kultūra

Dar varčiausi vystykluose, kai Nekrošius išleido gyventi savo spektaklį. Beveik prieš tris dešimtmečius įvyko abipusiai kultūros mainai – lietuviai sužinojo apie Gruzijos legendą Niko Pirosmanašvili (Pirosmani), o gruzinai, po „Pirosmani, Pirosmani“ gastrolių Tbilisyje, susidomėjo lietuvišku talentu – E. Nekrošiumi. Telieka apraudoti teatro meno laikinumą ir kulniuoti pasidžiaugti tikru Pirosmaniu. Vilniaus paveikslų galerija, karingai nusiteikus rūbininkė, įrodinėjanti, kad mano rankinė kelis kartus viršija standartinės kuprinės tūrį, girgždantis parketas, nuobodžiaujantis apsauginis. Pirosmanis nusipelnė didesnio dėmesio eksponavimui, bet… turim ką turim, darom ką galim. Ačiū kažkam, kas pasirūpino garsiniu fonu – širdį spaudė gruzinų choralai ir Pirosmani nuoširdumas. Sako, plūsta minios pažiūrėti, ogi tikrai yra ko.

→ Virtuali paroda „Niko Pirosmanašvili (Pirosmani) kūryba“