Mėnesio įrašai: Lapkritis 2011

Baldų pramonė Lietuvoje

0
spintos

Iš stalių amato ir amatininkų cechų išsivystė galinga baldų pramonė, kurios tradicijos Lietuvoje  žinomos nuo XVI amžiaus. Suteikus privilegijas, cechuose buvo gaminamos spintos, kėdės, stalai. Pirmieji cechai įsteigti Kaune, Klaipėdoje bei Vilniaus miestuose. Apie Lietuvoje taip pat veikusią Radvilų manufaktūrą byloja išlikusios spintos.

Kauno miestas baldų pramonės vystymuisi buvo palankus savo geografine padėtimi. Patogus susisiekimas upėmis sudarė sąlygas atplukdyti medienos iš įvairių Lietuvos vietų. Nuo pačių seniausių laikų medienos apdirbimo cechai kurdavosi prie vandens, tačiau Klaipėda kaip miško uostas baldų pramonės neplėtojo. Tuo užsiėmė amatininkai ir nedideli gamintojų susivienijimai, kurie gamindavo pagal specialius užsakymus.

Baldų įmonės savo veiklą dažniausiai pradėdavo nuo lentpjūvių. Pirmoji lentpjūvė 1863 m. Kaune įsikūrė Jonavos gatvėje, o pirma pramoninių baldų gamykla, įsteigta 1879 m. veikė Fredoje. Šio fabriko gaminių katalogą sudarė ratai vežimams, spintos ir indaujos, įranga garlaiviams, karietoms bei arkliniam tramvajui. Dalis produkcijos buvo net eksportuojama. Deja, fabrikas neatlaikė konkurencijos. Šiame krašte pasižymėjo ir Jonavos staliai. Jų gamintos spintos, stalai bei kėdės turėjo neblogą pasisekimą Anglijoje bei Olandijoje. Gamybai dažniausiai naudota vietinė mediena, tik išskirtiniais atvejais – egzotiška.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos – gamyba suintensyvėjo. Tarpukariu baldus gaminusios firmos buvo žinomos net užsienyje. Gaminami ir serijiniai, ir individualiai užsakyti baldai. Gamybai naudota ne tik vietinė mediena, bet ir atplukdyta žaliava. Klaipėdos baldų gamintojai išsiskyrė savitu baldų stiliumi, kuris dažnai įvardijamas kaip „vokiškai lietuviškas“.

Šiaulių miesto baldų pramonę reprezentavo kėdės, minkšti baldai, spintos, rašomieji stalai bei kabinetų įranga.

spintos

XX a. viduryje baldininko amato ir meno principų mokė Kauno, Šiaulių, Telšių, Marijampolės amatų mokyklos.

Baldų gamybos sektorius šalies ūkio struktūroje visais laikais atliko svarbų vaidmenį apdirbamosios pramonės augimo srityje. Tačiau iš parodų salių unikalūs ir vienetiniai medžio baldai beveik išnyko. Tradiciją keičia medžio drožlių plokštė, plastmasė ir dirbtinė oda.

Baldų istorija nuo renesanso iki klasicizmo

0
minkšti baldai

Renesanso laikotarpiu baldai iš esmės pasikeitė. Iš sunkių, įstatomų ir nejudančių tapo laisvai kilnojamais. Kaip ir pastatai taip ir baldai pradėti puošti karnizais, kolonėlėmis. Renesanso laikotarpiu baldus dažniausiai gamindavo stalių cechai. Savo dirbtuves turėdavo ir nemaža dalis vienuolynų ar dvarų. Baldai pasižymėjo architektūrinėmis formomis, gausiai naudotas raižytas, ornamentuotas medis bei kaulas. Taip pat puošyboje dažnai naudota intarsija (medžio inkrustacija medžiu). Mėgstama žalia, raudona, geltona ir balta spalvos. Iš Vilniaus cecho po dvarus ir miestelėnų namus plito stalai, skrynios, lentynos bei minkši baldai.

Pirmieji minkšti baldai į Lietuvą atkeliavo iš Italijos: pirmąją lovą į savo dvarą parsigabeno Radvilų giminė.

Baroko epocha savo pėdsakus paliko visoje žmonių aplinkoje: architektūroje, taikomojoje dailėje, madoje ir net pačiame gyvenimo būde. Tuo metu atsirado rašomieji stalai, drabužių spintos su įmantriais frontonais, komodos.

Baldus šiuo laikotarpiu tebegamino vienuolynų dirbtuvės ir cechai. Garsiausia buvo Nesvyžiaus šakos Radvilų baldų manufaktūra. Baroko stiliaus baldai labai išsiskyrė gausiu dekoru. Kaip architektūroje taip ir balduose dominavo banguoti, lankstūs siluetai, augaliniai bei geometriniai puošybos motyvai, masyvios proporcijos. Barokinių baldų bruožas – išlenktos, išpūstos, susuktos spirale stalų kojos, bei voliutiški kėdžių porankiai. Minkšti baldai ir krėslai puošiami prabangiais, gėlėtų raštų apmušalais, aksomais, gobelenais bei kutais.

Klasicizmo laikotarpiu bažnytiniai ir pasaulietiniai baldai kuriami anksčiau įkurtose Radvilų, Oginskių, Antano Tyzenhauzo manufaktūrose Kėdainiuose, Biržuose, Bialoje. Kita baldų dalis importuojama iš Lenkijos, Čekijos, Vokietijos. Taip pat baldus tebegamino miestų cechai bei dirbtuvės. Lietuvos klasicizmo laikotarpiu kurti baldai buvo mažiau puošybiški, kuklesnių formų tačiau lengvi ir mobilūs. Gamybai naudota vietinė mediena, tačiau kartais faneruoti raudonmedžiu ar riešutmedžiu. Minkšti baldai, tokie kaip kušetė, minkštasuolis ar sofa puošti skoningais antikinių ornamentų šilkiniais, medvilniniais bei vilnoniais audiniais. Klasicizmo laikotarpio baldai dažnai būdavo tarsi įrėminti, apkaustyti architektūriniu apdaru. Naudojami didybės ir prabangos pojūčius stiprinantys elementai, tokie kaip liūtų galvos, vainikai ar karo atributika.

Baldai kaip praeities liudininkai, atspindi gabių meistrų ir kūrėjų dvasinės kultūros reliktus, simbolius ir motyvus.

klasicistiniai minkšti baldai