Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Delfi rašo:

Vilnietė Eleonora (pavardė DELFI žinoma) prieš vestuves kartu su būsimu vyru lankė pasirengimo santuokai kursus. Neturint šių kursų baigimo pažymėjimo, bažnyčioje tuoktis neleidžiama.

Pasak Eleonoros, natūralu, kad norėdamas tuoktis bažnyčioje, turi išpildyti keliamas sąlygas. Tačiau kai kurios paskaitos jai paliko dvilypį įspūdį.

„Kartą paskaitoje kalbėjo apie situaciją, jeigu šeimoje atsiranda smurtautojas. Jų idėja maždaug tokia: kadangi Dievas baudžia už išsiskyrimą, turi daryti viską, kad santuoką išsaugotum. Iš viso to išplaukia, kad patariama susitaikyti su tuo, kai, pavyzdžiui, tave muša ar patiri psichologinį smurtą“, – kalbėjo Eleonora.

Moterį papiktino ir dėstytojų pozicija dėl dirbtinio apvaisinimo. Kaip tik kursų metu Seime virė batalijos dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. „Jų pozicija buvo tokia: kaip iš viso galima svarstyti variantą, kad dirbtinis apvaisinimas – problemų sprendimas ir kaip gali kažkas laikytis nuomonės, kad nevaisingumas – liga“, – pasakojo pašnekovė.

[...]

Jos nuomone, paskaitų metu dėstytojai neturėtų komentuoti politinių ar teisinių dokumentų, taip pat turėtų būti atspindimos kitos nagrinėjamos temos pusės.

„Apie kontracepciją nebuvo kalbama visai. Buvo kalbama apie natūralų šeimos planavimą – susilaikykime tiek ir tiek dienų, išmatuokime sau temperatūrą, pagal ją sekime vaisingas nevaisingas dienas. Pusantros valandos buvo aiškinama vien tik tai, apie kitką neužsiminta, tarsi tai visai neegzistuotų“, – stebisi vilnietė.

Ką manau?

Gaila žmonių, kurie dėl artimųjų/tradicijų spaudimo yra priversti patirti tokį anti-vertybių brukimą, antimedicininį požiūrį ir prieš žmonių teises nukreiptą propagandą.

Gal neblogas verslo planas būtų – atidaryti savo bažnyčią su kryžiais, sutanotais tuokėjais ir imti pinigus ne tik už vestuves, bet ir už tai, kad žmonėms norintiems vestuvių banyčioje nereikėtų patirti Katalikų Bažnyčios psichologinio spaudimo.

Delfi praneša, kad Lietuvoje atsiranda dar vienas judėjimas pasisakantis “už tradicinę šeimą”.

Nejučiom į galvą įkyriai lenda šitas komiksas:

• Mes ne prieš vienos lyties asmenų vedybas, mes už tradicinę santuoką.
• Mes ne prieš juodaodžius, mes tik už tradcinę vergovę.
• Mes ne prieš moteris, mes tik už tradicines lyčių roles.

Bernardinai skelbia straipsnelį pavadinimu “Pakistane naujas prievartinis atvertimo į islamą atvejis”:

Birželio pradžioje Pakistane, Rahim Yar Khan mieste katalikė mergina Farah Hatim buvo pagrobta, smurtu priversta ištekėti už musulmono ir išsižadėti katalikybės. Kaip praneša katalikiška naujienų agentūra „Fides“, artimieji susirūpinę dėl Farah Hatim sveikatos, nes ji nuolatos svaiginama narkotikais. Nukentėjusios brolis ir sesuo buvo iškviesti policijos, jiems buvo parodytas santuokos liudijimas, pasirašytas atsivertimo į islamą pareiškimas bei jaunosios su tradiciniais musulmoniškais rūbais nuotraukos.

Ką manau?

Keistus dalykus, akcentuoja katalikai savo antraštėse… Pagrindinis dalykas gi yra tai, kad žmogų pagrobė.

Bernardinai skelbia apie tai, kad sielovados centras „bendrakeleiviai“ renka grupę poroms, dėl įvairių priežasčių negalinčioms turėti vaikučių.

Kiek suprantu, apie galimus sprendimus, tokius kaip dirbtinis apvaisinimas kalbama nebus. O vertėtų pradėti būtent nuo to!

---

Brazilijoje vykstant prezidento rinkimų kampanijai, kurioje religijai tampa vienu svarbiausių klausimų, Benediktas XVI ketvirtadienį paragino Brazilijos vyskupus vienareikšmiškai pasmerkti abortus.

Teisingiausia būtų ne demonizuoti abortus, o padėti žmonėms priimti geriausiai jiems tinkantį sprendimą.

---

Ganytojai aptarė Popiežiaus Benedikto XVI-ojo kvietimą rengti maldos Vigiliją už negimusią gyvybę šių metų lapkričio 27 dieną, šeštadienį, pirmojo Advento sekmadienio išvakarėse. Visi yra kviečiami bendram maldos budėjimui, kuriame Dievui dėkojame už visas gyvybes bei dangiškojo Tėvo Gailestingumui pavedame visus nužudytus negimusius vaikelius.

Manau, kad neverta užsiiminėti demagogija. Embrionus vadinti negimusiais vaikučiais yra tas pats, kas giles vadinti, mažais ąžuoliukais. O abortus ar užšaldyto embriono sunaikinimą vadinti nužudymu yra tas pats, kaip gilės išmetimą vadinti ąžuolo nukirtimu. Išmokite skirti reiškinius.

---

… katalikai kviečiami stiprinti sąmoningą ir žiniomis grindžiamą tikėjimą, kad būtų įmanoma kritiškai vertinti vyraujančią kultūrą, kurioje abejojama tokiomis vertybėmis, kaip žmogaus gyvybė nuo jos prasidėjimo iki natūralios pabaigos, objektyvi žmogiškojo asmens sandara, laisvė kaip moralinė atsakomybė, ištikimybė, meilė, šeima. Bažnyčia nepaliauja teigusi pagrindinių gyvenimo vertybių: vieno vyro ir vienos moters santuokos, šeimos, religijos ir švietimo laisvės. Šiomis vertybėmis grindžiamos visos kitos socialinės ir politinės vertybės.

Nedera aiškinti, jog jūsų vertybės yra pagrindinės. Kitų žmonių vertybės yra ne ką mažiau „pagrindinės“, pvz. prasmingi santykiai, žinių siekimas, žodžio laisvė, savo gyvenimo ir mirties valdymas ir t.t.

O kvailesnę vertybę, nei „vieno vyro ir vienos moters santuokos“, net ir sugalvoti sunku… Vienam vyrui mylinčiam vieną moterį, tai gal ir vertybė, o dviems moterims mylinčioms viena kitą, tai jokia, nė velnio, ne vertybė. Derėtų tikintiesiems nustoti būti tokio niekšiškai uždaro proto.

Elta.lt skelbia apie diskusiją, kurioje buvo aptarta vertybių kaita:

Marija Aušrinė Pavilionienė pradėjo pranešimą pristatydama vertybes teorijoje, aptardama vertybių sampratos skirtumus istorinėse epochose, kultūrose ir valstybėse. Pasak pranešėjos, tokiai diskusijai pasirinktas labai tinkamas metas. Kada visuomenė patiria krizes, visuomet pradedame kalbėti apie vertybes, nes žmonėms reikia dvasinio stabilumo, o diskusijos raktinė sąvoka „vertybė“, susijusi su žodžiais „vertė“, „vertingumas“, simbolizuoja kažką stabilaus ir teigiamo. Parlamentarė pabrėžė, vengianti pažyminio „Europos“, nes Europos žemyno vertybės yra svarbios visose demokratinėse valstybėse. Esame skirtingai mąstantys individai su skirtingu individualiu vertybių rinkiniu. Tačiau dėl kai kurių vertybių teigiamų ypatybių susitariame kolektyviai, taip individo vertybes paversdami kolektyviai pripažintomis objektyviomis vertybėmis, kurias saugo ir gina valstybė ir įstatymai. Vis dėlto, pasak Seimo narės, būtina akcentuoti ir nepamiršti, jog nėra amžinų vertybių. Jų ir negali būti, nes žmogus, visuomenė ir politinė santvarka nuolat kinta. Vertybes kuria žmonės, o ne dievai. Kai dvasininkai ir politikai kai kurias vertybes pateikia kaip dogmas, stabdoma visuomenės pažanga, ir kyla pavojus pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms. Taip nutinka tuomet, kai žmonės ar žmonių grupės pasisavina vienos tiesos monopolį.

Ką manau?

Būtent, visuomet reikia prisiminti, kad dvasininkai ir krikščionys neturi vertybių monopolio, kad ir kaip jie stengtųsi visiems ištrimituoti, kad vienintelei Bažnyčiai rūpi vertybės ir jų priežiūra…

Bažnyčios skelbiami straipsniai dažnai akcentuoja, kad tik jie atstovauja vertybes ar moralę, pavyzdžiui:

Kaip žinoma, Bažnyčia yra, ko gera, vienintelė institucija, atvirai kovojanti prieš vertybinio nihilizmo apraiškas šių dienų visuomenėje. Tačiau postmoderniame Vakarų pasaulyje tokia dvasininkų instituto pozicija jau yra tapusi nepageidautina, o kai kuriais atvejais netgi smerktina.

Bažnyčia,deja, netgi sugeba tuo įtikinti kai kuriuos žmones… Bet netiesa nuo dažno kartojimo tiesa netampa. Praktiškai, visos humanistinės organizacijos, visos organizacijos kovojančios už lygias teises, visos organizacijos skatinančios mokslą – visos šios organizacijos taip pat atvirai kovoja prieš vertybinį nihilizmą. Tik jų vertybės kitokios. Humanistai vertina protą, laisvę ir lygybę, kai tuo tarpu Bažnyčia vertina prievartą, diskriminaciją, reguliavimus ir buką tikėjimą pramanais… Tad nieko nuostabaus, kad dvasininkų kišimosi daug kas nemėgsta.

Ką daryti?

Kiekvieną kartą, kai Bažnyčia aiškina, jog tik jie atstovauja moralę ar vertybes, priminti, kad skirtingi žmonės turi skirtingas vertybes ir kad Bažnyčia monopolijos vertybių nustatymui neturi.

Pavyzdys Nr. 1:

Saudo Arabijos teismas 75 metų moteriai dėl „amoralaus bendravimo“ su 24 metų vyru skyrė keturių mėnesių kalinimo bausmę ir 40 kirčių botagu.

Vyras, kuris, laikraščio informacija, yra moters mirusio vyro sūnėnas, pareiškė, kad moteris telefonu prašiusi jo atnešti vakarais duonos. Tai jis ir daręs.

Vyrą ir jo draugą sulaikė religijos policija. 24 metų arabui skirta tokia pat bauda kaip ir moteriai, o jo palydovui – 6 mėnesiai kalėti ir 60 kirčių botagu.

Pavyzdys Nr. 2:

Brazilijos arkivyskupas pareiškė, jog visi, kurie pritarė tam, kad išžaginimą patyriai mažametei būtų padarytas abortas, turi būti ekskomunikuoti.

Šiaurrytinėje šalies valstijoje Pernambuco gyvenanti devynmetė tapo nėščia. Ji laukėsi dvynukų.

Įtariama, jog jau daugelį metų ją seksualiai prievartavo patėvis.

[...]

Katalikų bažnyčia bandė kištis į šį reikalą, tačiau procedūra jau atlikta.

Arkivyskupo Jose Cardoso Sobrinho teigimu, Dievo įstatymas yra viršesnis yra bet kokius žmogiškuosius įstatymus.

Ekskomunikacija liestų tik mergaitės šeimą, nes ji pati yra dar per maža.

Pavyzdys Nr. 3:

„Po dienos pamaldų išėjęs iš mečetės Čečėnijos prezidentas su kraują stingdančia ramybe paaiškino, kodėl lapkritį rastos sušaudytos septynios moterys nusipelnė mirties. R. Kadyrovo teigimu, moterys buvo ištvirkusios, vyrai giminaičiai turėjo teisę jas nužudyti, gindami šeimos garbę“, – rašoma leidinyje.

[...]

R. Kadyrovas teigia, kad moteris – vyro nuosavybė, o pagrindinė jos funkcija – gimdyti vaikus. Jis skatina daugpatystę, kurią Rusijos įstatymai uždraudė, ir liepia moterims bei merginoms nešioti galvos apdangalus.“

Ką manau?

Tai puikūs pavyzdžiai kodėl „tradicinėms vertybėms“ ir religijai ne vieta politikoje ir valdžioje.

2008 lapkričio 7 d. Vytautas Ališauskas tapdamas ambasadoriumi Vatikane įteikė popiežiui skiriamuosius raštus.

Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Vytauto Ališausko kalboje Popiežiui Benediktui XVI rašoma:

Respublikos Prezidentas, man įteikdamas kredencinius raštus, pasakė: „Skiriu ambasadorių į tūkstantmetę tvirtovę, kurioje saugomos ir ginamos vertybės, negalinčios kelti abejonių”

Na nepaisant to, kad tos vertybės man negali kelti abejonių aš jų vertybėmis laikyti negaliu. Neracionalus elgesys (tikėkite be įrodymų) – ne vertybė! Kenkimas gėjams – ne vertybė! Trukdymas mokslui – ne vertybė! Tikėjimo statymas aukščiau už netikinčiųjų teises – NE VERTYBĖ!

Ką daryti?

• Prezidentui – neaiškinti, kokiom vertybėm abejoti, o kokiom – ne.
• Visai valstybei – mažiau pataikauti Vatikanui. Prisiminti, kad tai Vatikanas „dirba“ tam, kad Lietuvoje racionaliai mąstančių žmonių neliktų.