Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Alfa rašo apie stebuklų tyrimo komisijas:

Popiežius Benediktas XVI įsakė įkurti nuolatines komisijas, kurios visapusiškai ištirtų stebuklus.

Kai kur nors atsiras apsireiškimo skelbėjas, vyskupo sušaukti teologai, kunigai, psichiatrai, psichologai (dalyvaus ir ateistai) privalės nuodugniai ištirti įvykį ir patį skelbėją. Teisininkai išstudijuos visą jo gyvenimą, patikrins, ar anksčiau neturėjo apsireiškimo simptomų, išsiaiškins, ar pranašo veiksmai neneša jam pelno.

[...]

Nors dabartinis Šventasis Tėvas labai konservatyvus ir naujovių nemėgsta, toks žingsnis tapo būtinas. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos žinomų, neva eucharistinių, stebuklų Katalikų bažnyčioje priskaičiuota per 300. Jie gana vienodi. Tai raudona dėmė ostijoje, Dievo Motinos ar Kristaus ašaros, pasirodančios ant paveikslo arba skulptūros. Ypač daug apsireiškimų yra susiję su Marija, kuri duoda vienodus nurodymus ir suaugusiesiems, ir vaikams. Dažniausias – gyventi ne nuodėmėje. Kartais įsako padėkos ženklan pastatyti koplyčią ar bažnyčią.

Tik keli stebuklai buvo pripažinti tikrais, kiti dar tiriami, o visi kiti priskirti „ne religinio pobūdžio reiškiniams“.

Bernardinai rašo apie stebuklus Lurde:

Jei nusprendžiama, kad pagijimas yra labai reikšmingas, tyrimas įžengia į antrąją fazę. Tarptautinio medikų komiteto nariai įpareigojami rekonstruoti ligos istoriją, įvertinti paciento asmenybę, kad būtų atsiribota nuo isterinių ar kliedėjimo patologijų. Tie pagijimai, kurie įvertinami kaip tikrai išskirtiniai, lyginant su įprastine ligos eiga, patenka į trečią fazę.

Joje sušaukiama Tarptautinio medikų komiteto narių konsultacija. Šiame etape reikia nuspręsti, ar pagijimas yra „nepaaiškinamas“ pagal dabartines medicinos žinias, ar tikrai po skrupulingo egzamino galima tarti, kad pagijimas buvo tikras, įvykęs greitai ir neprognozuojamai. Tada vyksta slaptas balsavimas, ir jei du trečdaliai komiteto narių pritaria, kad pagijimas iš tikro nepaaiškinamas, tyrimas perduodamas tos vyskupijos vyskupui, kuriai priklauso išgijęs žmogus.

Vyskupas savo ruožtu turi suburti dar vieną teologinį-medicininį konsiliumą ir išklausęs jo nuomonę nuspręsti, ar pagijimas gali būti vadinamas „stebuklingu“. Tai Bažnyčios kompetencija nuspręsti, ar pagijimas susijęs su dvasine ir tikėjimo sfera.

[...]

Iki šiol tik 67 pagijimai buvo oficialiai pripažinti stebuklingais. Tai nereiškia, kad jų nebuvo daugiau, tačiau galbūt pritrūko patikimų ir pakankamų žinių apie ligos istoriją, galbūt nebuvo išsklaidytos kitos abejonės pagal visus kriterijus.

Ką manau?

Nepaaiškintas reiškinys nėras tas pats, kaip nepaaiškinamas reiškinys ir tuo labiau nėra tas pats, kaip stebuklas. Nesigaus krikščionims būti skeptikais ar moksliškais, jeigu jie išvadas apie stebuklus daro tik remdamiesi informacijos trūkumu (o gal kartais specialiai apgaulinga informacija) ir išankstinėm niekuo nepagrįstom nuostatom apie fizikos ir biologijos reiškinių nustojimą veikti dėl pramanytų būtybių įsikišimo.

Delfi rašo apie tai, kad Australija įgijo pirmąją savo šventąją. Kryžiaus Marija MacKillop. Įdomu, tai kad jos istorija leidžia daryti prielaidą, kad pedofilija Katalikų Bažnyčioje klesti ne metais, ne dešimtmečiais, o šimtmečiais. Taip pat, panašu, kad Katalikų Bažnyčios požiūris visiais laikais buvo analogiškas – slėpti, slėpti, slėpti:

Daugybę žmonių įkvėpdavusi MacKillop buvo patekusi į Australijos Bažnyčios vadovybės nemalonę ir 1871-aisiais, demaskavusi vieną kunigą pedofilą ir kovodama už savo ordino kontrolę, buvo trumpam ekskomunikuota.

Šventaisiais žmonės pastaruoju metu dažniausiai tampa ne dėl savo nuopelnų – jiems, paprastai priskiriami „po to, vadinasi dėl to“ argumentavimo klaidos [Wikipedia angliškai] rezultatai:

1961 metais, praėjus 52 metams po jos mirties, MacKillop buvo priskirtas stebuklas dėl vienos moters išgijimo nuo nepagydomos leukemijos. Po šio Vatikano pripažįstamo stebuklo, įvykusio pasimeldus velionei vienuolei, ši 1995-aisiais buvo paskelbta palaimintąja.

Visų pirma pradėkime nuo to, kad nuo leukemijos išgydoma chemoterapija. Ir chemoterapija išgydo ne vieną kitą žmogų, kaip kad šitie „stebukladariai šventieji“, o tūkstančiais. Chemoterapija įvairių vėžių gydymui sėkmingai plačiau pradėta naudoti 1955 metais, kai JAV kongresas įkūrė Tautinį vėžio chemoterapijos paslaugų centrą [Wikipedia angliškai]. Be to, lig tol, buvo užregistruota ne vienas atvejis, kaip nuo leukemijos visiškai išgyjama savaime. Ir paprastai tai susiję su bakteriniais užkrėtimais ir kraujo perpylimu, o ne su stebuklais [PDF angliškai].

Delfi skelbia straipsnelį apie tai, kad gydytojams nepatinka nurodyti vaistų cheminės sudėties, jie nori nurodyti ir firminį vaistų pavadinimą:

Odos ligų specialistas patikino: netiesa, kad tos pačios cheminės sudėties vaistų poveikis yra visiškai analogiškas. Pasak gydytojo, vienų medikamentų šalutinis poveikis gali būti vienoks, kitų – kitoks.

Tiesa, aš irgi manau, jog toks draudimas yra kvailas. Bet ką, po velnių, galvoja gydytojai kalbantys apie skirtingą tos pačios cheminės medžiagos poveikį? Jau kas kas, o medicinos mokslus baigę žmonės neturėtų tikėti tuo, kad į tabletes kraunama ne tik cheminės medžiagos, bet ir stebuklai.

Placebo efektas, žinoma, priklauso ir nuo firminio vaisto pavadinimo ir nuo brangumo,  bet tai ir yra tik placebo, o ne vaisto, efektas.

Tai tik dar kartą rodo, kad žmonės baigę mokslus, nebūtinai sugeba galvoti savo galva.

Štai Bernardinai praneša, apie kelionę į Šiluvos ligonių dieną (liepos 30):

Išvykstama 15:30val. nuo Vytauto Didžiojo bažnyčios. Grįžtama 22val.

Auka ~20 Lt.

Tad ta proga pasidomėjau, kokių stebuklų galima būtų tikėtis už tuos 20 litų:

• Naujausi Šiluvos liudijimai
• Rinktiniai [įspūdingiausi?] Šiluvos liudijimai

Tikrai? Toksai šūdas sueina už „stebuklus“ katalikams?

Mergelės Marijos užtarimą patyriau per savo sūnaus ligą. Nuo gimimo jis sunkiai sirgo. Po kurio laiko buvo diagnozuota astma, kuri praktiškai nepagydoma. Labai ilgai meldžiausi ir įsipareigojau Mergelei, kad, kol gyva būsiu, melsiuos už savo sūnaus sveikatą. Viena moteris patarė apsilankyti Šiluvoje ir prašyti Mergelės užtarimo. Taip ir padariau. Su visa šeima nuvykome į Šiluvą ir meldėmės prie paveikslo. Po kurio laiko sapne išvydau Mergelę, bet visai kitaip atrodančią nei mums įprasta. Ji buvo labai aukšta, beveik iki dangaus ir paklausė manęs, ar aš sutinku aukot savo sūnų ir pati prisiimti įsipareigojimų. Sutikau nedvejodama…

Pati, kiek išeina, dirbu bažnyčios Carite, vyriausias sūnus vadovauja parapijos ministrantams, jaunesnysis – patarnauja prie altoriaus, vyras padeda bažnyčios taryboje.Visų bendros pastangos suvienijo mus ir vyresnysis sūnus gyvena be aerozolių nuo astmos. GARBĖ VIEŠPAČIUI…

Delfi rašo apie popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo „stebuklus“ bandant jį paskelbti šventuoju:

Jono Pauliaus II-ojo atveju stebuklas yra susijęs su prancūzų vienuole, kuri 2005 metais išgijo nuo Parkinsono ligos.

Manoma, kad 2005 metų birželį Jonas Paulius II, kuris pats sirgo Parkinsono liga, stebuklingai išgydė prancūzę vienuolę Marie Simon-Pierre.

Sesuo M.Simon-Pierre paliudijo, kad pasimeldusi popiežiui, ji išgijo nuo parkinsonizmo – degeneracinės nervų sistemos ligos.

Alfa praneša:

Brazilų chirurgai dvejų metų vaikui, kuriam į kūną buvo suvaryta apie 30 adatų, sėkmingai išoperavo keturias didžiausią pavojų kėlusias adatas ir dabar sprendžia, kada bus galima išoperuoti likusias.

Policija pranešė, jog vaiko patėvis, 30 metų mūrininkas Roberto Carlosas Magalhaesas prisipažino suvaręs adatas vaikui į kūną, nes taip jam transo metu liepusi meilužė. Tie ritualai, esą turėję išlaikyti porą kartu, truko maždaug mėnesį.

Ką manau?

Manau, kad svarbu žmones mokyti, kad stebuklų nebūna. Visi šitie religiniai paistalai apie stebuklus po to ir priveda žmones iki, to kad jie net savo vaikus adatom kankint pradeda.

Delfi skelbia straipsnelį pavadinimu „Galimą eucharistinį stebuklą Lenkijoje tirs ir prokuratūra„.

Žinia apie eucharistinį stebuklą Lenkijoje išplito po to, kai Balstogės arkivyskupijos kurija nusprendė ištirti, kaip iš kunigo rankų ant žemės nukritusi ostija po kurio laiko virto nedideliu širdies audinio lopinėliu.

Kad tai žmogaus audiniai, nustatė Balstogės medicinos akademijos specialistai.

Ką manau?

Sveikinimai Lenkijos racionalistams už tai, kad sugebėjo pasinaudoti puikia proga pareklamuoti savo organizaciją.

O štai žiniasklaidai už straipsnio antraštę – dvejetas. Kas čia per „galimas eucharistinis stebuklas“? Kiek jis galimas? Tiek pat galimas, kiek tai, kad mano kišenėj gyvena nykštukinis vienaragis?

Tai, kad žmonės, suinteresuoti savo verslo (religijos), susijusio su netiesos sklaida, ką nors teigia, nereiškia, jog tiems teiginiams reikia sukurti kažkokią dirbtinę tikrumo iliuziją.

Bernardinai praneša, kad ruošiamasi beatifikuoti anglą kardinolą John Henry Newman‘ą:

Popiežius Benediktas XVI pasirašė beatifikacijos dekretą anksčiau šiais metais, po to kai Vatikano ekspertai patvirtino 2001 m. diakono John Sullivan pagydymą, kuris kentėjo nuo sunkių nugaros ligų, kaip stebuklą priskirtą kardinolo Niumano užtarimui.

Ką manau?

Nelabai įtikinamai skamba tas stebuklingas išgydymas. Kiek įtikinamiau būtų, jeigu kokiam žmogui amputuotom galūnėm staiga viena rytą būtų tos galūnės atsiradusios. Tik įdomu, kaip tie Vatikano ekspertai sprendžia, kur stebuklas, o kur – ne?

Delfi rašo apie stebuklus, kuriais tiki katalikai.

Stebuklai, kuriais garsėja Krekenavos bažnyčios Dievo Motinos paveikslas, šiai šventovei leidžia tikėtis ypatingo – bazilikos statuso.

Garsusis paveikslas, kuriame pavaizduota kūdikį laikanti Mergelė Marija, pagarsėjo po to, kai degant dabar jau nebesančiai medinei Krekenavos bažnytėlei liko sveikutėlis. Yra užrašytas pasakojimas, jog gaisrą stebėjusi sunkiai vaikštanti krekenaviškė, vos žvilgtelėjusi į stebuklingąjį paveikslą, metė lazdas ir sveikutėlė grįžo namo. Kita istorija byloja, kad ligoto vaiko mama, ne sykį keliais ėjusi ir apie pačią Krekenavos bažnyčią, ir apie jos altorių su stebuklinguoju paveikslu, sapne išgirdo liepimą pakartoti žygį klūpomis. Tad dar sykį apėjusi apie stebuklingąjį paveikslą, savo sergantį vaikutį moteris rado pasveikusį.

Kaip stebuklą senieji Krekenavos gyventojai pasakoja ir tai, kad per Antrąjį pasaulinį karą ant miestelio krintant bomboms bažnyčia išliko beveik nepaliesta. Tikima, kad nelaimę atitolino būtent stebuklingasis paveikslas. Šias istorijas LŽ papasakojo Krekenavos istoriją renkanti miestelio mokytoja Aldona Juozapaitienė. Pedagogė sakė taip pat žinanti, kad vienas žemaitis, pavarde Žukauskas, dar visai neseniai stebuklingą paveikslą turinčiai Krekenavos bažnyčiai paaukojęs pinigų, išbrido iš šeimą persekiojusių nelaimių.

Santrauka

• Stebuklas 1: senoji bažnyčia sudegė, bet tą paveikslą išgelbėjo
• Stebuklas 2: du stebuklingi pasveikimai
• Stebuklas 3: antro pasaulinio karo metu bažnyčia išliko beveik nepaliesta bombų
• Stebuklas 4: paaukojus pinigų bažnyčiai vienam tipui baigėsi nelaimės

Ką manau?

Stebuklas 1 – kažkoks senukas išnešė paveikslą iš degančio pastato – kame gi čia stebuklas?

Stebuklas 3 – kaip ir krūva kitų pastatų toje apylinkėje – kame gi čia stebuklas?

Stebuklas 4 – net, jeigu tai yra tikra istorija, tai – tik sutapimas (argumentavimo klaida – „po to, vadinasi dėl to“) – kame gi čia stebuklas?

Stebuklas 2 – neturiu informacijos, bet tai yra panašiausia į pramanytas istorijas.

Po Delfi straipsniu „A.Kubilius susitiko su A.J.Bačkiu“ paliktas komentaras:

Birzgalas, 2008 11 15 21:46
Nepiktžodžiaukite nevidonai, Kubilius pas kardinolą norėjo sužinoti, kokiu būdu Kristus penkiomis žuvimis pamaitino minią ir dar liko atliekų, kad būtų galima pašerti visą kiaulių fermą. Argi tai blogai krizės metu?