Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

LUNI skelbia:

LUNI Kaunas kviečia į filmo „Zeitgeist: Addendum“ peržiūrą
2010 gruodžio 10 dieną, 18 valandą
VDU Menų galerijoje „101” (Laisvės al. 53)

[...]

[...] pateikiamas sušvelnintas religijų, kaip mitų, įrodymas, mitų kurie skirti masių kontroliavimui, įteigiant žmonijai baimę, susiskaldymą ir susipriešinimą. Pakvietimas į Zeitgeist judėjimą – graži filmo pabaiga, kartu su kvietimu pasikeisti iš beviltiško vartotojo į laisvą, nepriklausomą žmogų.

Ką manau?

Manau, kad šis filmas niekuo ne geresnis už pirmąjį („Zeitgeist“)… O trumpą Zeitgeist apibendrinimą pateikė Brian Dunning:

Joseph sukūrė antrąjį filmą „Zeitgeist: Addendum“, kuriame jis daug geriau atskleidžia save ir savo motyvus filmo „Zeitgeist“ sukūrimui. Iš esmės jis postmodernistinis utopistas, skiriantis didžiąją dalį savo pastangų pasisakymams prieš pinigais grįstas ekonomikas. Jis ragina atsikratyti valdžios, pelnų, bankininkystės ir civilinės infrastruktūros. supratus jo pažiūras yra daug lengviau suprasti, kodėl jis sukūrė „Zeitgeist“ ir taip stengiasi parodyti dabartinės santvarkos ir valdžios (establishment) blogį ir korupciją. Problema – ta, kad jis paprasčiausiai prikūrė krūvas visokio šūdo savo požiūrio prastūmimui, tuo peržengdamas ribą tarp filosofinio požiūrio propagavimo ir neetiškos propagandos.

Nemanau, jog „Zeitgeist“ ar „Zeitgeist: Addendum“ yra tinkamas filmas organizacijai norinčiai neskleisti klaidingos informacijos.

Šiandien klausiausi laidos For Good Reason – How to Tell Science from Bunk (kaip atskirti mokslą nuo nesąmonių). Įdomi pasirodė frazė apie tai, kad kai kuriems dalykams (tokiems, kaip tikėjimas, jog vakcinavimas sukelia autizmą) įrodymų nėra.

Manau, kad daugelyje skeptiškų diskusijų pamirštama, kad teiginio teisingumui yra ne tik dvi būsenos:

• įrodymų yra
• įrodymų nėra

Niekada nepamirškite, jog yra ir trečioji būsena – „yra įrodymų, kad teiginys yra neteisingas“.

Išversta iš http://cectic.com/191

Prieš porą dienų internete atsirado naujas su mokslu ir skepticizmu susijęs blogas - skeptiskai.lt.

Sveikinimai jo autorei ir sėkmės jai verčiant Skeptic’s Dictionary į lietuvių kalbą!

Alfa skelbia straipsnelį apie žmogaus proto polinkį daryti tam tikras klaidas.

Pvz. ten aprašytas bandos mąstymas gan neblogai paaiškina, kodėl skirtingose vietose žmonės išpažįsta skirtingas religijas.

Taip pat, suprantantiems angliškai, labai rekomenduoju perskaityti gerokai išsamesnį proto klaidų sąrašą (angliškai).

Shri savo bloge rašo:

„Yra neįmanoma surasti gryno ateisto. Ateistas yra tas, kuris netiki niekuo, kas nėra konkretu ir apčiuopiama.“

Jeigu trumpai – tai toks įsivaizdavimas yra nesąmonė, nes ateistai tiesiog netiki jokiais dievais. Yra ateistų, kurie tiki visokiais kitokiais niekais – vaiduokliais, horoskopais, ateivių vykdomais žmonių grobimais, astralinėm kelionėm ir pan. Tad panašu, kad yra žmonių, neskiriančių ateistų nuo skeptikų.

Ar tai būtų biznis, ar mokslas, ar menas – visame tame esama kažkokios dalies prielaidų, spėliojimo ir intuicijos. Visų šių dalykų esmė yra neapčiuopiama ir nemateriali. Momentą, kai ateistas, nors ir nežymiai, pripažįsta nepaaiškinamą sritį, jis nustoja buvęs ateistu.

Pradėkime nuo to, kad „nepaaiškinama sritis“ ir „nepaaiškinta sritis“ yra visiškai skirtingi dalykai.

Nepaaiškinama sritis yra ta, kurioje neįmanoma išsiaiškinti dėsningumų, priežastingumo, tarpusavio priklausomybės. Filosofiniu požiūriu tai dalykai, kurių paaiškinti neišeina, net turint visus duomenis.

Nepaaiškinta sritis yra tiesiog ta sritis, kur mes dar nepaaiškinome, nes neišsiaiškinome visų veiksnių arba priežastingumo ryšių. Tačiau nepaaiškinta sritis ir yra nepaaiškinta tik tiek, kiek mes dar neatlikome tyrimų.

Imant neapibrėžtumą versle ar mene, tai tiesiog yra sritys, kuriose veikia gan daug sudėtingų mechanizmų – žmogaus smegenų. Natūralu, kad ten, kur veikia daug skirtingų sudėtingų tarpusavyje sąveikaujančių sistemų tikslumą sunku pasiekti, tačiau, vėlgi, tai nereiškia, jog tai yra nepaaiškinami dalykai.

Neišaiškinti dalykai moksle (bei prielaidos, intuicijos dėka iškeltos hipotezės) yra labai normalus dalykas. Mokslas neduoda mums kažkokios absoliučios tiesos, to tikėtis ko gero net neverta. Tačiau mokslas mums pateikia tiksliausias šiuo metu turimas žinias ir išvadas. T.y. jeigu mokslas dar nepaaiškino ko nors, tai paaiškinti kitokiu būdu išeina tik išgalvojant atsakymą.

Skeptikas yra tas, kuris vertina žinias ir išvadas, kurios yra patikimos ir pagrįstos labiau už tas, kurios yra raminančios ar patogios, todėl nuosekliai ir atvirai taiko mokslinius metodus ir samprotavimą visiems, įskaitant ir savo, empiriniams teiginiams. Skeptikas preliminariai vertina teiginių priimtinumą remdamasis teisinga logika ir sąžiningu bei išsamiu turimų įrodymų vertinimu. Skeptikas nagrinėja žmogiško vertinimo trūkumus ir apgavysčių mechanizmus tam, kad išvengtų kitų žmonių apgaulės ir savo paties apsigavimo. Skepticizme metodai vertinami labiau už išvadas, kokios jos bebūtų.

Versta iš čia