Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Balsas rašo:

Prancūzijos pilietinio kodekso laukia dideli pokyčiai. Valdžia dirba ties įstatymo projektu, kuris ne tik įteisins tos pačios lyties santuokas, tačiau ir likviduos oficialiuose dokumentuose žodžius „mama“ ir „tėvas“. Planų legalizuoti tos pačios lyties santuokas rėmuose Prancūzijos valdžia ketina uždrausti oficialiuose dokumentuose naudoti žodžius „mama“ ir „tėtis“. Vietoje jų turėtų figūruoti žodis „tėvas“ (red. past. kaip žodžio „tėvai“ vienaskaita be lyties), kuris nesudarys netradicinėms šeimoms nepatogumų.

Kaip ir visada už diskriminaciją kovoja Katalikų Bažnyčia:

Prieš įstatymą pasisakė Prancūzijos katalikų bažnyčia, pareiškusi, kad „vaikai neturi būti priklausomi nuo suaugusiųjų norų ir konfliktų“. Vienas iš pagrindinių prancūzų katalikų bažnyčios atstovų Dominique’as Rey pareikalavo surengti referendumą dėl tos pačios lyties porų santuokų, o Romos popiežius Benediktas XVI netgi pasikvietė iš Prancūzijos 30 vyskupų, kad juos paragintų kovoti su naujuoju įstatymu.

Delfi praneša:

Trečiadienį vakare Konstitucijos pataisoms, kuriomis nustatoma, jog šeima sukuriama tik sudarius santuoką, po pateikimo pritarė 62 Seimo nariai, prieš buvo 8 parlamentarai ir 6 politikai balsuodami susilaikė.

Konstitucijos pataisos Seime turi būti svarstomos du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 94 visų Seimo nariai.

Ka manau?

Labai apmaudu, kad Seime yra bent 62 asmenys (44% seimo narių!!!), kurie aktyviai siekia Konstitucijoje įtvirtinti diskriminaciją ir kurie bando specialiai kenkti žmonėms. Panašu, kad šį sykį jiems neišdegė, nes iš viso balsavo viso labo tik 54% seimūnų.

(Klausimo, kodėl 46% Seimo narių nedirba, nekelsiu.)

Balsavimo rezultatai LRS svetainėje. Šiuo metu Seime yra 140 narių.

LRT rašo apie tai, kad Maltos žmonės dar vis įstrigę senoviniame katalikiškame porų santykių modelyje:

[Malta] yra vienintelė Europos šalis, kurioje neleidžiamos skyrybos.

[…]

Referendumas patikrins Katalikų bažnyčios įtaką šalyje. 72 proc. Maltos gyventojų teigia kiekvieną sekmadienį einantys į bažnyčią. Beveik visos poros tuokiasi bažnyčioje.

Pagal įstatymą Maltoje sutuoktiniai gali įteisinti tik separaciją be teisės dar kartą susituokti. Šalyje teisiškai pripažįstamos tik užsienyje registruotos skyrybos.

Ką manau?

Kaip ir daugeliu kitų atvejų, katalikų bažnyčia ir jos skleidžiamos senovinės pasakos tarnauja blogiui. Ne, šeima ar vedybos savaime nėra blogai. Blogai yra tai, kad Maltoje padarius klaidingą sprendimą ištaisyti jo, nebeturi teisės.

Blogiausia, žinoma, tiems, kas yra įkliuvę į santuoką, kurioje vienas iš sutuoktinių smurtauja.

Bet nereikia nuvertinti ir tiesiog to, kad kartais žmonės tiesiog nebenori gyventi – vienas iš sutuoktinių tiesiog yra visiškai kitokio būdo. Skyrybų draudimas tiesiog neleidžia tokiems žmonėms sukurti laimingos santuokos.

Delfi skelbia apie tai, kad ruošiamas šeimos įstatymas reikalingas katalikams:

Kad naujasis įstatymas būtų naudingas ne tik partijai, bet ir Bažnyčiai, duodama interviu laidai „Savaitės komentarai“ išsitarė ir konservatorė Vida Marija Čigriejienė, tačiau politikė nepatikslino, kur slypi ši nauda.

„Kam to reikia? Žinot, to reikia turbūt ir Bažnyčiai, reikia katalikiškam pasauliui, kaip supranta šeimą, reikia ir mūsų partijai. Todėl daugiausia kovojam, kad būtų šeimos apibrėžimas, kad būtų taip, kaip mes suprantame šeimą“, – interviu TV3 laidai teigė konservatorė.

Ji taip pat pripažino, kad šeimos apibrėžimas kaip sutuoktinių su vaikais ar be vaikų „dalinai diskriminuoja“ nepilnas šeimas, tačiau išsakė nuomonę, kad kartais valstybė turi tam tikras gaires.

Gal ir reikalingas toks įstatymas katalikų Bažnyčiai, kad turėtų daugiau įtakos skelbdami prietarus ir savo pasakas. O diskriminacinius įstatymus prastūminėti yra niekšiška. Diskriminacinės valstybės gairės tikrai nieko gero nerodo.

Balsas rašo:

Bažnyčioje nusprendusiai tuoktis šiauliečių porai Šiaulių vyskupijos Šeimos centre pasiūlyta sužadėtinių kursus lankyti jau po Santuokos sakramento. Nors priežastis paprasta – Centro savanoriams sudėtinga surengti kursus visiems besituokiantiems, atsiranda sužadėtinių, kurie, kilus problemoms, išvis atsisako tuoktis bažnyčioje. „Žinote, problemos labiau kyla dėl to, kad besituokiantieji nenori girdėti tiesos – iki santuokos gyvena poroje, o bažnyčioje tuokiasi ne dėl Santuokos sakramento, o todėl, kad gražu“, – sako Edita Gulbinienė, Šeimos centro vadovė.

Apie 80 pro­c.jaunavedžių baž­ny­čio­je no­ri tuok­tis tik to­dėl, kad taip gra­žiau.

…

„Ažiotažas dėl kursų kyla dėl vienos priežasties – mes jiems pasakome tiesą, kurios didžioji dauguma sužadėtinių nenori girdėti. Juk net 96 procentai norinčiųjų tuoktis jau gyvena poroje. Kai pasakome, kad tai nėra gerai, jie pyksta, pasimeta“, – sako E. Gulbinienė.

Ką manau?

Bažnytinė santuoka šeimos kūrime – tik ritualas (kai kuriais atvejais dėl to, kad gražu, kai kuriais atvejais dėl to, kad to nori tėvai ar seneliai).

Deja, katalikų Bažnyčia sugebėjo kone monopolizuoti šį ritualą ir dabar bando jį naudoti, kaip svertą, kad gautų galimybę šeimas kuriantiems žmonėms smegenims plauti.

[/caption]

Prieš porą savaičių sulaukiau klausimo

„norėčiau pakalbinti ir tuos, kurie su krikščionybe neturi nieko bendra ir kurie drąsiai ir su argumentais galėtų [...] pasakyti, kaip ir kodėl yra prieš bažnytinę santuoką.“

Gan keistas klausimas… Bent jau aš nepažįstu jokių žmonių, kurie pasisakytų prieš bažnytinę santuoką ar prieš krikščionišką šeimos sąvoką.

Bent jau man pačiam bažnytinė santuoka paprasčiausiai nerūpi. Taip pat man nerūpi, ar žmonės gyvena krikščioniškoje šeimoje ar tiesiog gyvena kartu mylėdami vienas kitą be jokių dokumentų.

Man svarbu tik tai, kad krikščioniška santuoka nebūtų vienintelė pripažįstama poros santykių forma.

Tikintieji, įsikalkite į savo galvas: ateistai nekovoja prieš jūsų teisę, gyventi pagal jūsų įsitikinimus, ateistai tenori gyventi pagal savo įsitikinimus… Kita vertus, negi tikintieji manęs klausysis, jeigu jų viršininkas jiems plauna smegenis tokiais niekais?:

Arkiv. S. Tamkevičius sakė, jog galime tik pasidžiaugti visuomeninėmis organizacijomis, ginančiomis šeimos institutą, siekiančiomis Nacionalinio susitarimo, tik, deja, apgailestavo, kad joms netrūksta priešininkų, turinčių visai nekrikščionišką požiūrį į šeimą – o juk būtent tvirta šeima yra Lietuvos ateities garantas.

Gan įdomi istorija, kuri gali nutikti tik tikintiesiems.

Mergina susituokė, su sutuoktiniu nesugyveno, buvo sumušta, išsiskyrė. Netikintiesiems tai būtų istorijos pabaiga. Tuo tarpu tikintieji prisigalvoja sau problemų:

Tačiau praėjus aštuoneriems metams po skyrybų Jolanta savo mobiliajame telefone aptiko buvusio sutuoktinio žinutę: „Nepamiršk, kad vis dar esi mano žmona, mus riša bažnytinė santuoka.“

„Man tai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Puoliau ieškoti bažnytinės santuokos pažymėjimo. Jo neradau. Kaip vėliau paaiškėjo, jį pasiėmė buvęs sutuoktinis“, – kalbėjo Jolanta.

Nusprendusi, kad reikia nutraukti ir bažnytinę santuoką, Jolanta nuskubėjo į Arkivyskupijos kuriją. Tačiau išklausiusi Jolantos gyvenimo istoriją, čia dirbanti moteris paklausė: „Ar tikrai turite daug laiko ir kantrybės? Bažnytinės santuokos paskelbimas negaliojančia – ilgas ir sudėtingas procesas. Gerai pagalvokite.“

„Grįžusi namo verkiau. Supratau, kad buvęs vyras, keršydamas man, nesutiks nutraukti bažnytinės santuokos, įsivelsiu į ilgą nervų karą. To dabar man nereikia, nes gali atsinaujinti liga, kurią prieš metus sunkiai įveikiau“, – guodėsi Jolanta.

Nors ir susituokęs su kita moterimi, Rimas maždaug kartą per savaitę siunčia Jolantai žinutes, siūlo gyventi kartu ir primena, kad juos sieja priesaika bažnyčioje.

Jolantą slegia ir tai, kad ji dėl nenutrauktos bažnytinės santuokos negali eiti išpažinties, priimti Komunijos.

Užjaučiu tą Jolantą, bet gi nėra taip jau sunku susigaudyti, kad santuoka bažnyčioje nėra niekuo įpareigojanti, O tą įžūlaus buvusio sutuoktinio žinučių problemą, ko gero, būtų galima paprasčiausiai išspręsti kreipiantis į policiją su prašymu apginti nuo įžūlaus tipo.

Visos tokios tikinčiosios jolantos, nepasiduokit prietarais ir religija grįstam šantažui.

Tingiu šiandien pats rašyt, tad tik pora nuorodų į tinklaraštį „Atviras galas“:

Perliukas apie tai, kad moterys, pasirinkusios pavardę nenusakančią jų santuokinės būklės, yra amoralios ir gyvenančios negarbingai.

Kitas perliukas – apie santuokos svarbą.