Apie balsavimą
Berods jau rašiau apie balsavimą, bet teks pasikartoti, nes kunigai pradėjo aiškinti, už kurias partijas balsuoti.
Kai ateini į mokyklą mokytis, kai pakliūni į kalėjimą už nusikaltimus, kai pakliūni į bažnyčią per savo paikumą, kai dalyvauji oficialiame renginyje dėl savo pareigų, kai ateini į filatelistų būrelio susitikimą, tampi auditorijos dalimi. Jeigu kas nors „užgrobia“ renginį ir pradeda skleisti propagandą nesusijusią su renginiu (pvz. pradeda agituoti balsuoti už vieną ar kitą politinę partiją) – tampi „užgrobtos“ auditorijos dalimi.
T.y. atėjai vieno, o gauni kitą. Tai nutinka neretai. Tai neturėtų vykti, bet, daugeliu atveju, tai beveik nieko nepakeičia.
Beje atėjus į bažnyčią ne tik tampi „užgrobtos“ auditorijos dalimi, bet dar kunigai, pasinaudoja savo autoritetu, kurį įgijo būdu, kuris ne religijos srityje būtų vadinamas sukčiavimu.
Spaudimas, balsų pirkimas ir kiti autonominį žmogaus apsisprendimą įtakojantys veiksniai yra nepageidaujami, jeigu sieki normalios atstovaujamosios demokratijos.
Kita vertus, norit atstovaujamosios demokratijos, kiekvienas rinkėjas turėtų būti bent jau išsamiai susipažinęs:
- su kandidato, už kurį ketina balsuoti, rinkimų programa
- su kandidato istorija.
Taip pat pageidautina, kad būtų išsamiai susipažinęs ir su kitų kandidatų programomis ir istorija. („kandidatas“ = asmuo arba partija).
Taip pat, kaip sakė Sejanus anksčiau:
balsavimas už kažką nes kunigėlis sakė kuo puikiausiai įsipaišo į visų kitų priežasčių balsuoti už kažką kompaniją. Galbūt atskirai paėmus žmonės ir yra baisiniai individualūs ir mąstantys, bet kartu jie yra lengvai prognozuojama ir valdoma avių banda.
Išvada
Plauti smegenis užgrobtai auditorijai – blogai. Tačiau, mano supratimu, rinkimų baigtį labiausiai įtakoja tai, kad žmonės balsuoja beveik nepasidomėdami, už ką balsuoja, o bažnyčios įtaka rinkimų rezultatams – minimali.
Ką galvoja kiti
„Kaip galinga interesų grupė, išsiskirianti tuo, kad yra privilegijuota, ji taip pat turi savo ideologiją ir galingą propagandos mašiną – tai, ko daugelis interesų grupių neturi. Krikščionybė yra tik tikėjimas, o Naujasis testamentas yra absoliučiai apolitiškas, todėl kai bažnyčia pradeda kištis į politiką, kunigai tai daro praktiškai savo nuožiūra sukurdami tam kartui tinkamas nuostatas, bet tai nėra Kristaus mokymas. Tai yra tai, ką tam kartui sumąsto ir pateikia ideologijos pavidalu“, – sako politologas Vladimiras Laučius.
Ką daryti?
Jeigu balsuojate, pasidomėkite kandidatų programomis ir istorija. O jeigu nesidomite, tai nebalsuokit, niekam nereikalingas tas jūsų niekuo nepagrįstas balsas.
Komentarai (24)






