Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Bernardinai skelbia keletą kunigo atsakymų į vaikų užduodamus klausimus. Kadangi kunigai amžinai meluoja (arba bent jau kalba užuolankom ir nesako tiesos), tai į tuos klausimus atsakysiu vaikams aš.

Gabrielius iš Kauno klausia, ar galima ginčytis su kunigu.

Žmogaus profesija – nesvarbu. Jeigu tau į akis meluoja, kalba netiesą, bando tave įtikinti tikėti absurdais – ginčykis. Bet nepamiršk, kad diskutuojant, bandant parodyti kito žmogaus klaidas, derėtų vadovautis žiniomis, logika. Tad mokykis, kad suprastum, kaip veikia pasaulis. O kai suprasi pats ir kitiems galėsi parodyti, kur jie klysta. Niekuomet netikėk žmogum vien dėl to, kad jis turi kažkokią profesiją.

Gabija iš Ukmergės klausia, kodėl Marija daug kartų apsireiškė žmonėms, o Jėzus Kristus – ne.

Turiu nuvilti, nei Marija, nei Jėzus neapsireiškė.

Ar teko, kada nors pameluoti, kokią kiaulystę iškrėtus? (Užmigau karvęs beganydamas, reikia pasiteisinimo, kodėl užtrukau: Mariją pamačiau!)

O ar teko, kada pagražinti kokią nors istoriją, kad geriau pasirodytum, kad prieš drauges pasipuikuotum? (Ką tu vakar veikei? Karves ganei? O aš Mariją mačiau, sakė, kad viskas bus gerai).

Ar teko kada susidurti su gandais? (Jonas Pranui: Aš girdėjau, kad Mykolas kažkokią moterį matė laukuose. Pranas Antanui: aš girdėjau, kad Mykolas matė gražią mergelę laukuose! Antanas Anuprui: Aš girdėjau, kad Mykolas matė gražią mergelę laukuose ir ji atrodė kaip mergelė Marija. Anupras Petrui: Aš girdėjau, kad Mykolas mergelę Mariją matė).

Ar teko kada žaisti žaidimą “sugedęs telefonas”? (Vaikas A vaikui B: Mačiau žarijų lauke. Vaikas B (nenugirdęs gerai) vaikui C: Mačiau Mariją lauke).

Ar buvo kas nors pasivaidenę ar pasigirdę? Ar teko, kada nors susapnuoti ką nors, o po kelių savaičių svartyti, ar susapnavai, ar visgi tas dalykas iš tikro nutiko.

Istorijos apie visokius apsireiškimus atsiranda ne dėl apsireiškimų, o dėl to, kad žmonės meluoja, arba neteisingai supranta tikrus įvykius, arba susapnuoja, arba neteisingai perpasakoja gandus.

Povilas iš Vilniaus klausia, kas parašė Bibliją.

Bibliją parašė žmonės, kaip ir kitas pasakas. Tik tiek, kad visi žmonės supranta, kad pasakos yra pramanytos, o didelė dalis žmonių nesupranta, kad biblijoje surašytos istorijos taip pat pramanytos.

Delfi ir Bernardinai praneša, kad:

Lietuvos ir dar kelių Europos šalių remiama Italija trečiadienį pradėjo apeliacijos procesą prieš Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, kuris draudžia Nukryžiuotojo atvaizdus Italijos mokyklose.

Ką manau?

Reklamuoti konkrečią religiją už valdiškus pinigus yra kvaila. Koks pavyzdys rodomas vaikams, kai mokyklose reklamuojama religija? Mano supratimu, taip vaikams rodoma, kad tikėjimas visokiais niekais yra toks pat priimtinas, kaip ir mokslas.

Bernardinai praneša apie 2009 metų skundus lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai:

Dėl amžiaus diskriminavimo užpernai atlikta 15 (7 proc.) tyrimų, pernai – 22 (13 proc.), dėl negalios 2008 metais skųstasi 19 kartų (9 proc.), 2009 metais – 15 tyrimų (9 proc.), dėl religijos ir įsitikinimų atitinkamai – 6 kartus (2,7 proc.) ir 4 kartus (2,4 proc.), dėl rasės ir etninės priklausomybės – 28 kartus (13 proc.) bei 19 kartų (11 proc.), dėl lytinės orientacijos – 8 kartus (4 proc.) ir 4 kartus (2 proc.).

Tad nutariau susirasti tą ataskaitą. Tie 6 diskriminacijos atvejai yra bendrai dėl religinių ir politinių įsitikinimų. Iš esmės ten aprašytas tik vienas skundas dėl religinės diskriminacijos:

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo anoniminį skundą dėl galimos diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu. [Byla Nr. (09-SN-88)]

Anoniminiame skunde nurodoma, jog moteris baiminasi dėl savo dukros, kuri lanko mokyklą. Iki šiol dukra sutardavo su visais klasės draugais, bet vasaros pradžioje kai kurios jos draugės pradėjo vengti dukros. Tikybos mokytoja paskutinėje pamokoje pasakė: „Nedraugaukite su bedieviais.“ Anonimės nuomone, tai yra religinės nesantaikos kurstymas valstybės finansuojamoje bendrojo lavinimo mokykloje. Anonimė nurodo, jog neskundžia „vienos išsišokusios mokytojos“, tačiau religinis nepakantumas gali pasireikšti ir tarp bendraklasių, priimant studijuoti ar dirbti baigus mokslus.

Anonimė nurodo, jog visi asmenys, nepaisant jų išpažįstamos religijos, religinių įsitikinimų ar santykio su religija įstatymui yra lygūs. Tiesiogiai ar netiesiogiai taikyti privilegijas tikintiesiems draudžiama.

Skunde nurodoma, jog šiuo metu tikyba yra ne koks nors po pamokų lankomas būrelis, o valstybės išlaikomose mokyklose viena privalomų pamokų, nors Konstitucijos 43 str. skelbia: „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Galima pasirinkti tikybos pamokų alternatyvą – etikos pamokas. Jei etikos pamokos reikalingos, mokomi tikybos mokiniai tampa nepilnaverčiais abiturientais, neįsisavinusiais etikos dalyko.  Švietimo  įstatymo  31 str. 1 d. nurodyta, jog tikyba yra pasirenkama dorinio ugdymo dalis – tik dalis, o ne visas dorinis ugdymas. Todėl turi būti sudarytos lygios galimybės mokiniams įsisavinti etikos dalyką, o dėl religinių įsitikinimų mokiniai negali būti atleidžiami nuo etikos pamokų.

Taip pat skunde nurodoma, jog šiuo metu brandos atestatas su priedu įsidarbinant pateikiamas būsimam darbdaviui. Šis, pamatęs religinius įsitikinimus atskleidžiantį įrašą, turi galimybę priimti į darbą arba ne, diskriminuoti priimtąjį arba teikti jam privilegijas. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 3 str. nurodyta, jog valstybinių įstaigų ir organizacijų išduodamuose dokumentuose asmens tikyba nenurodoma, todėl anonimė pageidauja, jog religinius įsitikinimus ir nelygias įsidarbinimo galimybes atskleidžiantis įrašas būtų panaikintas.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys paaiškinime nurodė, jog Švietimo ir mokslo ministerija išnagrinėjo pateiktą anoniminį skundą ir paaiškino, kad Konstitucijos 40 str. numato, jog valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose, tėvų pageidavimu, mokoma tikybos. Švietimo įstatymo 31 str. nustato, kad tikyba yra pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs 14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką. Jaunesniam negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai).

V. Bacys atkreipė dėmesį, kad prieš pasirinkdami dorinio ugdymo dalyką tėvai (globėjai) ir mokiniai supažindinami su abiejų dalykų bendrosiomis programomis. Mokinys dalyką gali keisti kiekvienų mokslo metų pradžioje. Etikos ir tikybos pamokas į dorinio ugdymo visumą jungia bendra paskirtis – dėmesys dvasiniam mokinio tapsmui, asmens orumui ir bendrosioms žmogaus vertybėms, bendras tikslas ir dalis bendrų uždavinių, mokymosi bendradarbiaujant didaktinės nuostatos, panaši ugdymo turinio tematika ir problematika. Etikos ir tikybos pamokas skiria tik tai, kad etikos pamokos yra nekonfesinės, jos grindžiamos humanistiniu požiūriu ir bendrosiomis žmogaus vertybėmis. Per etikos pamokas atskleidžiama kultūrų ir religijų įvairovė, pasaulėžiūrinio apsisprendimo galimybės. Per tikybos pamokas doriškai ugdoma pabrėžiant religinę konkrečios konfesijos patirtį. Todėl anoniminiame skunde išdėstyta nuostata, kad mokiniams neužtikrinamos lygios galimybės mokytis tikybos ir etikos, yra neteisinga.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 3 str. nustatyta, kad valstybinių įstaigų ir organizacijų išduodamuose dokumentuose asmens tikyba nenurodoma. Atkreiptinas dėmesys, kad brandos atestato priede nurodoma ne asmens išpažįstama religija, o pasirinkto dorinio ugdymo dalyko pavadinimas (etika ar tikyba).

Per tyrimą nustatyta, kad pagal turimą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos švietimo sistemoje neužtikrinamos lygios galimybės mokiniams ar jų tėvams (globėjams, rūpintojams) laisvai pasirinkti dorinio ugdymo dalyką pagal savo įsitikinimus. Anoniminiame skunde išdėstytas teiginys, jog mokinys tampa nepilnavertis, pasirinkęs tikybos dorinio ugdymo dalyką, atspindi konkretaus asmens subjektyvų požiūrį į religiją ir yra atmestinas kaip neturintis objektyvaus pagrindo. Siekis prievarta veikti kitų žmonių religinius ar kitokius įsitikinimus atimant galimybę rinktis dorinio ugdymo dalyką pagal savo įsitikinimus demokratinėje teisinėje valstybėje yra nepateisinamas.

Tačiau pažymėtina, jog nors konkretaus dorinio ugdymo dalyko (etikos ar tikybos) nurodymas brandos atestate ar kitame asmens išsilavinimą patvirtinančiame dokumente ir nerodo konkretaus asmens religinės priklausomybės, leidžia nuspėti jo ar jo tėvų (globėjų, rūpintojų) santykį su religija paskutiniais mokslo metais prieš brandos atestato ar kito asmens išsilavinimą patvirtinančio dokumento gavimą bei gali nulemti kitų asmenų išankstinį (teigiamą ar neigiamą) nusistatymą tokio asmens atžvilgiu. Asmens santykio su religija atskleidimas be asmens sutikimo taip pat gali būti pripažintas teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimu. Todėl, atsižvelgiant į etikos ir tikybos dorinio ugdymo dalykų tarpusavio pakeičiamumą, konstatuotina, jog asmens išsilavinimą patvirtinančiame dokumente nereikėtų nurodyti konkretaus dorinio ugdymo dalyko (tikybos ar etikos) pavadinimo, išskyrus atvejus, kai išsilavinimą patvirtinantį dokumentą gaunantis asmuo (jo tėvai, globėjai ar rūpintojai) to pageidauja, arba kai to reikia norint užtikrinti mokymosi tęstinumą mokiniui pereinant mokytis į kitą mokymo įstaigą tais pačiais mokslo metais.

Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 4 punktu bei 12 straipsnio 2 dalimi skundas buvo atmestas, tačiau buvo nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti Ministerijos kompetencijos ribose pakeisti galiojančius teisės aktus užtikrinant, jog konkretaus dorinio ugdymo dalyko pavadinimas (tikyba ar etika) nebūtų nurodomas brandos atestatuose ir kituose išsilavinimą patvirtinančiuose dokumentuose be tokį dokumentą gaunančio asmens (jo tėvų, globėjų ar rūpintojų) sutikimo, apie Ministerijos priimtus sprendimus.

Rekomenduoju perskaityti bent jau mano paryškintą tekstą.

Nuorodos

• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos 2009 m. ataskaita

Delfi rašo:

Dvasininkai pastebi ir kitą tendenciją – formalūs katalikai nevengia pasityčioti iš nuoširdžiai tikinčių savo vaikų. „Patys atveda juos ruoštis Pirmajai Komunijai, o kai imlus, atviras vaikas susidomi, įsitraukia į bendruomenę, sekmadieniais nori eiti į Mišias, pradeda vadinti davatkėle, prikaišo, kad nepadaro jam skirtų darbų, o laksto į bažnyčią“, – DELFI sakė Vilniaus pal. Jurgio Matulaičio parapijos katechetė Danguolė Gervytė.

Ką daryti?

Neplauti smegenų vaikams, nereikės ir šaipytis…

Skundai

„Ir taip ištisus metus – nebeturim laisvų savaitgalių. Gerai, kad vaikas bent mokykloje tikybą lankė, o jei ne – tai, pažįstami sakė, Utenoje net trejus metus reikia visai šeimai dalyvauti Bažnyčios gyvenime, antraip neprileidžia vaiko prie Pirmos Komunijos“, – DELFI piktinosi du sūnus auginanti moteris.
Paklausta, kodėl šeimai svarbu, kad vaikas pasirengtų priimti minėtą Sakramentą, pašnekovė pripažino nesanti labai religinga, bet norinti dėl savo vaikų padaryti „kas priklauso, o paskui jau tegu patys renkasi, kaip jiems gyventi“.

Ką manau?

Gan kvaili žmonės – patys prisigalvoja kliūčių, o po to skundžiasi, kad jiems sunku tas kliūtis įveikti.

Visų pirma – nei krikštyti, nei pirmos komunijos prileisti, nei, apskritai, smegenų vaikams plauti, niekas neverčia. Tai, tėvai, darote patys per savo durną galvą – jeigu tie vaikai suaugę dėl kokių nors priežasčių nuspręs, kad jiems reikia pasikrikštyti ar pirmos komunijos – niekas netrukdys jiems to padaryti. O skųstis, kad patys pasirinkot laiką niekams švaistyti – kvaila.

LRT rašė:

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą prieš kryžių kabinimą mokyklų klasėse Italijoje, pranešė BBC.

Teismas tvirtina, kad ši praktika pažeidžia tėvų teisę auklėti savo vaikus jiems norimu būdu ir nusižengia vaikų teisei į religijos laisvę.

Pasirodo tuo, kad Italijoje krikščionys nebegali kryžiais mokyklose reklamuoti savo religijos yra labai nepatenkintos krūvos visokių krikščionių, Bernardinai kokius 4 straipsnius ta tema paskelbė per nepilną savaitę. Pacituosiu keletą iš jų.

Kryžiaus buvimas yra palankus krikščionims ir iššūkis netikinčių tapatybei. Ir priešingai, jo nebuvimas nėra „neutralumas“, tačiau iššūkis tikintiems ir palankus netikintiems.

Kas dar? Gal ir duonos parduotuvė yra nepalanki krikščionims, nes ten neskalambija varpais visu garsu ir nėra kryžių?

Prisipažįstu, toks Teismo sprendimas suglumino ir patvirtino nuogąstavimus, jog krikščionims nėra lengva kovoti dėl savo teisės į religinius įsitikinimus

Tai, kad teismo sprendimas buvo apie tai, kad krikščionys neturi teisės per prievartą brukti savo simbolių ir reklamuoti religijos švietimo įstaigose (ypač tose, kur vaikai neturi galimybės neiti).

Pasak Šventojo Sosto stebėtojo, rodos, kad Strasbūro teismo sprendime naudojama jau kiek atgyvenusi pasaulietiškumo samprata. Ji bijo tapatybių, bijo tradicijų, kurias nori ne „apimti“, bet „išstumti“ – sukurdama tuščią, nepatrauklią ir pavojingą erdvę. Pasak arkivyskupo Giordano, vargu ar šis senas modelis, kaip ir panašaus turinio Strasbūro teismo sprendimas, tikrai išreiškia tai, ką Europos tautos ir žmonės jaučia ir kaip nori gyventi. Tos Europos, kurią išreiškia Strasbūro teismo sprendimas, jau nebėra, ji jau praėjo. Greičiau reikia tokio pasaulietiškumo, kuris sukurtų erdvę visiems teigiamiems indėliams, tarpe jų ir religiniams. Europa ieško naujos prasmės, naujų tikrovės interpretavimo raktų.

Europai religija rūpi vis mažiau ir mažiau. Ir niekas nė velnio nenori, kad jiems bet kokia religija būtų brukama per prievartą… Tad nieko nuostabaus, kad Vatikanas dabar bando skleisti visokią demagogiją aiškindami, ko žmonės iš tikro nori.

Ką manau?

Religijai valdiškos įstaigose – ne vieta. Ypač religija žalinga mokyklose. Mokyklose turi būti mokoma mokslo, žinių ir būdų kaip atskirti tiesą nuo netiesos ar pramanų, o ne reklamuojama religija.

Delfi raso:

JAV Viskonsino valstijoje kelios valandos po to, kai nuo negydyto diabeto mirė 11 metų mergaitė, jos motina policijos pareigūnams prisipažino, kad nepagalvojo apie tai, kad reikia nuvežti savo pavargusią, išblyškusią ir sulysusią dukterį pas gydytoją, nes manė, kad mergaitę buvo ištikęs dvasinis priepuolis, praneša AP.

Trečiadienį per teismo posėdį parodyto interviu vaizdo įraše Leilani Neumann teigė, kad Dievas pasirūpins jos dukterimi ir viskas, ko jai reikėjo, buvo malda.

Alfa pranesa:

Graikijos riaušių policija penktadienį prieš šimtus prie parlamento susirinkusių musulmonų panaudojo ašarines dujas, kai šie pradėjo mėtyti pagalius ir akmenis. Musulmonai susirinko prie parlamento protestuoti prieš Koraną draskiusio graikų policininko veiksmus.

Ka manau?

Na apie ta mirusia mergaite, tai apmaudu, kad fanatikai savo vaikus marina, bet ne ka maziau gasdina ir tokie po straipsneliu skelbiami komentarai kaip sis:

abstractus, 2009 05 21 20:01

tai isgijimas gal ir ivyko, tik dvasinis, sielos isgijimas, kuris su kunu nedaug ka bendro turi. Tai jos sielai i nauda, o materealistai paprastai zvelgia tik i kuna.

O riauses kelti del suplesytos knygos ar dar ko nors tokio dalyko – idiotiska.

Bernardinai praneša, kad Balandį Berlyne vyks referendumas dėl tikybos ir etikos pamokų mokykloje:

Tikybos pamokos mokykloje Berlyne kelia daug aistrų. Beje, Berlynas šiuo atveju labai išsiskiria iš didžiosios Vokietijos dalies, kur tikybos pamokos yra privalomos. Berlyne yra kitaip. Nuo 2006 metų čia privalomos etikos pamokos, o tikybos pamokos gali būti renkamos kaip fakultatyvios. Religinės organizacijos nuogąstauja, kad tokiu būdu Berlyne marginalizuojama religija. Jų oponentai atkerta, kad Berlynas yra multireliginis miestas, kuriame greta vienas kito gyvena įvairių tikybų, įsitikinimų žmonės. Esą tokioje aplinkoje labai svarbu vaikus mokyti tolerancijos ir ieškoti sekuliaraus vertybinio pamato, mažinti skirtumus tarp vaikų.

Ginčą turėtų išspręsti balandžio 26 dieną Berlyne rengiamas referendumas. Berlyno gyventojai turės balsuoti, ar suteikti mokiniams pasirinkimo galimybė: rinktis arba etiką, arba tikybą.

Ką manau?

Mokykla – ne vieta pramanų skleidimui, kokie tie pramanai bebūtų.

Aš jau kažkada rašiau apie Vakaro Žvaigždėlę. Tiesą sakant apie jų laidą tada sužinojau iš šito straipsnio. Laidelės motyvacija grindžiama tokiais niekais:

Viena mama pasakojo, kad niekaip negalėjo paaiškinti vaikui, kas yra Dievas ir kur jo namai. Ne kiekvieni tėvai gali tai paaiškinti, tad į tokius klausimus tikrai turime atsakyti. Juk tai vaikui aktualu, jis nori apie tai sužinoti ir turi galybę klausimų.

Ką manau?

Kas gi čia sudėtingo – imi ir paaiškinti vaikui, kad dievas yra toks pats išgalvotas personažas, kaip ir Bebenčiukas.

Čia pavyzdys medžiagos (krūva PDF failų), kuri naudojama vaikų indoktrinacijai: Viešpaties Spindulėlis.

LRT paruošė straipsnelį apie biblijos aktualumą.

Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Vytautas Ališauskas teigė:

Biblijos aktualumas ir naujumas iki šiol yra didžiulis. Kalbėti šia tema yra tolygu kalbėjimui apie europietiškos civilizacijos pagrindus

Lietuvos Biblijos draugija (LBD):

LBD duomenimis per 15 draugijos veikimo metų Lietuvoje išplatinta per pusę milijono Šventojo Rašto (knygų ir kompaktinių plokštelių) bei religinės literatūros egzempliorių.

Į šį skaičių įeina ir įvairūs sutrumpinti bei pilni Biblijos leidimai, Biblija vaikams, atskiros evangelijos bei literatūra apie Bibliją. Leidiniai platinti lietuvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių kalbomis. Dauguma leidinių išdalinta kalėjimuose, vaikų ir senelių namuose, prieglaudose.

O per paskutiniuosius metus LBD išplatino 7000 biblijos egzempliorių.

Ką daryti?

• Valstybės pareigūnai neturėtų aiškinti apie tai, kad atgyvenusi religinių legendų knyga yra aktuali ir naujoviška
• Kalėjimai, vaikų ir senelių namai neturėtų priimti religinės propagandos knygų