LR Prezidentui Valdui Adamkui
LR Premjerui Andriui Kubiliui
LR Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui
LR Lygių galimybių kontrolierei Aušrinei Burneikienei
LR Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Jonui Dagiui
Žmogaus teisių stebėjimo institutui
Pareiškimas
Dėl valstybės politikos lygių galimybių srityje
2009 03 24
Susipažinę su Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (toliau – NŠTA) pareiškimais, publikuotais internetinėse svetainėse http://www.patriotai.lt/?q=node/433, http://www.mususeima.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=540&Itemid=2, taip pat NŠTA atstovo A. Ramono pasisakymu radijo stoties M1plius laidoje, transliuotoje 2009 kovo 20 ir 21 dienomis, kovo 23 d. bei straipsniais dienraščiuose „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ , reiškiame susirūpinimą dėl pasisakymų, nukreiptų prieš valstybinę lyčių lygybės politiką, raginimo išsaugoti žalingus lyčių stereotipus bei visuomenės grupių diskriminaciją. Minėtus teiginius ir raginimus vertiname kaip diskriminavimo dėl lyties ir lytinės orientacijos kurstymą ir įtampos visuomenėje kūrimą. Lietuva pritarė tarptautiniams teisės aktams dėl įvairių formų diskriminavimo panaikinimo, todėl privalo laikytis nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų. Manome, kad įtampos visuomenėje kurstytojai, turi atsakyti už savo žodžius, o straipsnių autoriai, galimai ir dienraščiai, turėtų būti svarstomi Žurnalistų etikos komisijoje dėl rašinių, prieštaraujančių oficialiai valstybės politikai, nes jie skatina neapykantą, ragina nepaisyti žmogaus teisių.
Dar didesnį susirūpinimą kelia aukščiausių valstybės pareigūnų, ypač Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio, komentarai žiniasklaidoje, kurie pateikiami neatlikus išsamaus situacijos tyrimo dėl NŠTA pasipiktinimą sukėlusio projekto („Gender Loops“). Nesuprantamai skamba ir ministro pastaba, jog „projektas pakenkė patiems netradicinės seksualinės orientacijos atstovams, ypač lygių galimybių procesui” (http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F93027).
Lyčių lygybė – tai pamatinė demokratiškos visuomenės vertybė ir visavertės raidos sąlyga. Lietuvoje šią nuostatą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymai. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas įpareigoja valdžios ir valdymo institucijas pagal kompetenciją rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimui (2) bei įstatymų nustatyta tvarka remti visuomeninių organizacijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros fondų programas, kurios padeda įgyvendinti moterų ir vyrų lygias galimybes(3) [Žin., 1998, Nr. 112-3100].
Europos Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų ir Regionų komitetui, aptariant Moterų ir vyrų lygybės gaires 2006-2010 {SEK(2006)275}, pabrėžiama, jog „lyčių lygybė yra pagrindinė teisė, bendroji ES vertybė ir būtina sąlyga ES augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams siekti“ ir aiškiai įvardijama būtinybė naikinti lyčių stereotipus švietime, mokyme, kultūroje, darbo rinkoje ir žiniasklaidoje.
Europos Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų ir Regionų komitetui Nediskriminavimas ir lygios galimybės {SEC(2008) 2172} pabrėžiama, jog „Europa nuo seno rūpinasi žmonių lygybe. Amsterdamo sutartimi Europai suteikti nauji įgaliojimai imtis veiksmų kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos”.
Nepaisant Lietuvoje priimtų įstatymų, rengiantis narystei Europos Sąjungoje, pažangaus nediskriminavimo principo įgyvendinimas bei lyčių lygybė Lietuvoje netapo realybe dėl vyraujančių lyčių stereotipų. Todėl būtina tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo procesuose mažinti žmogaus teises ir demokratiją žeidžiančius lyčių stereotipus, diegti lygybe bei nediskriminavimo principu pagrįstą mąstymą. Šiuolaikinės lyčių lygybės bei tolerancijos sampratos neįmanoma suformuoti nepripažįstant lyties socialinių vaidmenų įvairovės, neužtikrinus lyčių lygių teisių Lietuvos visuomenėje.
Šiuolaikinėje Lietuvoje bręstantys vaikai dažniausiai mato stereotipinius lyčių vaidmenis, yra skatinami besąlygiškai juos perimti. Vaikų stereotipinių lyčių vaidmenų perimamumo socialiniai sunkumai siejami su tradicinės lyčių sampratos hipertrofuotu akcentavimu bei „kitokių“ bendraamžių atstūmimu, patyčių ir smurto patirtimi (Smith & Leaper, 2005; Yunger, Carver & Perry, 2004; Young & Perry, 2001). Specialistai viena iš patyčių mokykloje priežasčių laiko ir tradicinius lyčių vaidmenis, ypač tradicinę vyriškumo sampratą, o taip pat homofobiją: vaikai, matydami neatitinkančius stereotipinio „vyriškumo“ ar „moteriškumo“ elgesio standartus, terorizuoja bendraamžius. Remiantis šiuolaikiniais tyrimais, būtina ugdyti vaikų pakantumą „kitokiems“ bendraamžiams, parengti juos lytiškumo įvairovės suvokimui.
Reiškiame gilų susirūpinimą dėl visuomenėje vykdomos propagandos prieš valstybinę lyčių lygybės politiką ir prašome imtis Jūsų kompetencijoje esančių priemonių, kad būtų užtikrintas nuoseklus lyčių lygybės nuostatų, nediskriminavimo principo įgyvendinimas Lietuvos visuomenėje.
Asociacija Kauno moterų draugija, direktorė Daiva Baranauskienė,
Jaunimo centras In Corpore, prezidentė Rūta Dukštaitė,
Lygių galimybių plėtros centras, direktorė Virginija Aleksejūnė
Moteru informacijos centras, direktorė Jūratė Šeduikienė
Naujos kartos moterų iniciatyvos, direktorė Julija Mažuolienė
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, Tarybos pirmininkė Marija Aušrinė Pavilionienė, direktorė Esmeralda Kuliešytė,
Socialinių inovacijų fondas, direktorė Liudmila Mecajeva
Tolerantiško jaunimo asociacija, pirmininkas Vytautas Valentinavičius,
Vilniaus moterų namai, prezidentė Lilija Vasiliauskienė
Šaltiniai:
Egan, S.K., Perry, D.G. (2001) Gender Identity: A Multidimensional Analysis With Implications for Psychosocial Adjustment // Developmental Psychology, 37 (4), 451-463.
Kuriame mokyklą be patyčių. Paramos vaikams centras, Vilnius, 2007,
Smith, T.E., Leaper, C. (2005) Self-Perceived Gender Typicality and the Peer Context During Adolescence // Journal of Research on Adolescence, 16 (1), 91–103.
Young, R., Sweeting, H. (2004) Adolescent Bullying, Relationships, Psychological Well-Being, and Gender-Atypical Behavior: A Gender Diagnosticity Approach // Sex Roles, 50 (7/8), 525-537.
Yunger, J.L., Carver, P.R., Perry, D.G. (2004) Does Gender Identity Influence Children’s Psychological Well-Being? // Developmental Psychology, 40 (4), 572–582.