Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Spaudoje ir kituose bloguose vis pasirodo straipsnių apie tai, kad katalikų bažnyčioj kunigais gali būti tik vyrai. Žmonės tuo piktinasi ir kai kurie reikalauja pasikeitimų.

Aš paprastai tik gūžteliu pečiais – būti patiklia yra vienas reikalas, o aktyviai prisidėti prie pramanų prastūminėjimo už tiesą yra kitas.

Tad sveikinu moteris dėl to, kad joms neleidžiama Katalikų Bažnyčioje užimti tokių amoralių pareigų.

Delfi rašo apie tai, kad kunigų luomas sensta:

Paklausti, kas daroma, kad būtų sustiprintas kunigų luomas, visi lrt.lt kalbinti seminarijų rektoriai pabrėžia, kad į kunigystę žmogų visų pirmiausia turi pašaukti Dievas, o tik po to seka žmogiškieji veiksniai.
„Mūsų uždavinys melsti Kristaus, kad atsiųstų daugiau darbininkų“, – pažymi Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos direktorius J. Ačas.

„Mes, kaip visos mokyklos, darome atvirų durų dienas, į kurias gali ateiti žmonės. Tikybos mokytojos atveda moksleivių grupes susipažinti su seminarija, kad pamatytų, jog ne viskas yra taip, kaip kad rašoma „Altorių šešėlyje“. Vieną kartą per metus mūsų klierikai lanko mokyklas, pasakoja, kas yra kunigystė“, – pasakojo pašnekovas.
Kauno kunigų seminarijos rektorius A. Žukauskas, kaip ir jo kolegos, pastebi, jog svarbiausia, „kad seminaristų skaičius augtų ne kiekybės, bet kokybės prasme“.

Ką manau?

Puiku, kad kunigų luomas sensta ir mažėja – kuo mažiau žmonių besiverčiančių netiesos skleidimu, tuo geriau.

Taip pat, gerai, kad kunigus beruošiančių organizacijų vadovai nesusigaudo, kas yra svarbūs veiksniai, o kas ne – „Mūsų uždavinys melsti Kristaus, kad atsiųstų daugiau darbininkų“… tegul meldžiasi kiek tik nori, svarbu, tik kad neplautų smegenų jaunimui.

Na ir galų gale tas pageidavimas, kad seminaristų kokybė gerėtų – reik tikėtis, kad neišsipildys šitas noras vien dėl to, kad gerėjant visuomenės moksliniam išsilavinimui tik ypatingi mulkiai stos į seminarijas… Na bet čia aš remiuosi, ko gero, tik labai ilgalaikių pokyčių, prognozėmis.

Viluckas Bernardinuose skundžiasi, kad lietuviai nemėgsta melstis:

Minint Berlyno sienos griūties metines, Tarptautinis tyrimų centras “The Pew“, kuris atlieka globalius sociologinius tyrimus visame pasaulyje, paskelbė tyrimo “2009 metai. Europos pulsas: 20 metų po Berlyno sienos griūties” duomenis. Apklausoje dalyvavo ir Lietuvos gyventojai. Tarp tyrimo temų (požiūris į tautiškumą, ekonomiką, demokratiją ir etc.) buvo religija.

Šiuose rezultatuose itin įdomiai atrodo faktas ties, kuriuo vertėtų stabtelėti: vos 13 proc. apklaustųjų lietuvių nurodė, kad kasdien meldžiasi. Mažiau už lietuvius kasdien meldžiasi tik bulgarai, čekai, rytų vokiečiai, tiek pat prancūzai. Pažvelkime į pirmaujančias šalis: JAV – 55 proc., Lenkija – 32 proc., Italija – 30 proc.

Skaičiai, pripažinkime, nekelia optimistinių minčių. Juk į juos patenka ir kitų religijų, kitų konfesijų išpažinėjų maldingumo įpročiai. Tačiau faktas, kad apie 90 proc. Lietuvos katalikų ne kasdien sulenkia kelius maldai, paprasčiausiai glumina. Kokios priežastys, kad žmogus bent kartą dienoje nesiteikia atsigręžti į savo Kūrėją?

Ko gero paprasčiausia priežastis, kodėl daugelis žmonių nesimeldžia yra ta, kad maldos neveikia. Jeigu nori turėti pinigų, tai reikia dirbti. Jeigu nori, kad kiti geriau gyventų, reikia eiti ir padėti tiems kitiems… O maldos – melskis kiek tik nori, nuo to niekas nepasikeis.

Delfi ir Alfa praneša. kad Lenkijoje už lytinį santykiavimą su nepilnamete nuteistas kunigas. Tai ko gero tik rodo, kad kunigai patys netiki savo skleidžiamomis religinėmis pasakomis.

Taip pat, Delfi prieš keletą dienų skelbė truputį optimistiškai nuteikiančius tyrimo rezultatus:

13 proc. lietuvių Bažnyčios įtaką vadina per maža, 21 proc. – per didele

Optimistiškai nuteikia tai, kad žmonių, kuriems atrodo, kad bažnyčios įtaka per didelė yra daugiau, nei žmonių, kuriems atrodo, kad įtaka per maža… Deja, tai nėra taip jau optimistiška – žmonių, kuriems atrodo, kad įtaka nei per didelė, nei per maža, yra maždaug 3 kartus daugiau, nei mūsų.

Bernardinai rašo apie linkėjimus, kuriuos kunigai išsakė Prezidentei:

„Mano palinkėjimas ne tik mūsų šalies prezidentei, kuri pradeda savo darbą tautos labui, bet ir kiekvienam iš mūsų – tik pasitikėdami Dievu nepristigsime drąsos, atliksime mums skirtąją misiją, įstengsime su meile atlikti savo pareigas ir būsime tikri, kad tūkstantmečiam mūsų tautos vardui nėra grėsmės išnykti iš pasaulio žemėlapio. Sugrąžinkime pagarbą sąžiningam darbui“, – kalbėjo kardinolas.

A.J.Bačkis pažymėjo, kad kiekvienas darbas, nesvarbu, kas jį beatliktų, yra svarbus ne tiek, kiek jį vertina aplinkiniai, o tiek, kiek į jį įdėta pastangų.

Ką manau?

1. Pasitikėjimas Dievu visiškai nereikalingas nei drąsai, nei misijos vykdymui nei dar kam nors, nei Lietuvos išlikimui.
2. Darbas vertinamas ne pagal tai kiek jis naudos atneša, o pagal tai, kiek pastangų įdėta? Gali vinį į tą pačią sieną kalti 10 metų, bet visos įdėtos pastangos bus bevertės nes neatneš jokios naudos.
3. Negi sunku per pamokslą ką nors prasmingo pasakyti?

Ko linkiu?

Linkiu prezidentei remtis mokslu ir sveiku protu ir neklausyti, ką kunigai sako.

Prezidentė – tikinčioji

Alfa rašo apie Prezidentės priesaiką:

„Aš, Dalia Grybauskaitė, prisiekiu tautai būti ištikima Lietuvos respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisinga; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“

D. Grybauskaitė priesaikoje nepraleido paskutinės eilutės „tepadeda man Dievas“, nors turėjo tokią teisę. Alfa.lt duomenimis, ji yra katalikė, kuri buvo ir krikštyta, ir perėjusi pirmąją Komuniją.

Ką manau?

Panašu, kad Prezidentė nebus labai sekuliari, tad valstybės ir bažnyčios atskyrimo srityje didelių permainų nesitikiu. O gaila.

Delfi praneša apie čekų menininko David Cerny (svetainėje automatiškai įsijungia garsas) skulptūrą „Entropa“, kurioje vaizduojamos išjuokiami ES šalių stereotipai:

Danija pavaizduota kaip iš „Lego“ konstrukcijų sumontuota šalis, primenanti pranašo Mahometo atvaizdą. Tai taip pat aliuzija į skandalą, kuris kilo musulmonų pasaulyje, kai Danijos laikraščiai išspausdino islamą pašiepiančias karikatūras.

Švedija atrodo tarsi „Ikea“ baldais apstatytas butas, Liuksemburgas – mažytė, bet neregėtai turtinga kunigaikštystė ir antra mažiausia ES šalis – it aukso grynuolis su etikete „Parduodama“. Italijos kontūras nusagstytas „autoerotiškais“ futbolininkais, o Lenkijos – katalikų dvasininkais, kurie kelia gėjų vėliavą lygiai taip pat, kaip 1945 metais buvo iškelta amerikiečių vėliava po Ivo Džimos mūšio Japonijoje.

Ką daryti?

Lenkams – mažint kunigų įtaką.

Balsas.lt rašo, kad

Nuo šiol visi pretendentai į dvasininkų luomą turės įveikti psichologinius testus, per kuriuos bus sprendžiama, ar pretendentas gali kontroliuoti savo seksualinius potraukius

Testai, kurie bus atliekami savanoriškai, taip pat esą padės išaiškinti asmenis, kurie turi giliai įsišaknijusių homoseksualių poreikių.

Jei bus nustatyta, kad kandidatams bus sunku laikytis celibato, tai bus rekomenduojama jų nepriimti į seminarijas.

Čia tik keletas klausimų bei minčių:

• Prie ko čia homoseksualumas?
• Panašu, kad tai dar vienas būdas diskriminuoti žmones (nors man nelabai rūpi, kad religinė organizacija diskriminuoja savo organizacijos narius, man labiau rūpi, kad religija nepropaguotų netolerancijos žmonėms, kurie nepriklauso jų organizacijai).
• Kodėl Bažnyčia remiasi mokslu tik savo ideologijai įtvirtinti, o ne savo patikrinti ar jų ideologija atitinka tikrovę?

Klaipėdoje susitiko misijai Afganistane besiruošiančių karių artimieji. Pasak karo psichologo:

Ne visada jiems pakanka informacijos apie karius, esančius misijoje, juos visu svoriu užgriūva buitiniai rūpesčiai. Todėl visiems sunkumams būtina pasiruošti iš anksto.

Ir kaip jūs manote, kaip gi valstybė rūpinasi tais žmonėmis, kuriuos užgriūva visi tie rūpesčiai? Tada kai žmonės yra pažeidžiamiausi? Ogi atiduoda juos kunigams:

Su karių artimaisiais taip pat susitiko karo psichologas ir karo kapelionas.

Karo kapelionas kapitonas Saulius Noretas ragino visus karių artimuosius bendrauti tarpusavyje, nes niekas taip nesupras iškilusių rūpesčių kaip tik to paties likimo žmonės, o sunkią akimirką kvietė nepamiršti maldos.

Na, karių artimieji nėra vieninteliai pažeidžiami žmonės. Panašu, kad pažeidžiami yra ir kaliniai. Ko gero dėl to juos valstybė irgi atiduoda visokio plauko šarlatanams:

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis paskyrė Šv. Pranciškaus (Bernardinų) parapijos kleboną Arūną Pranciškų Peškaitį Lukiškių kalėjimo kapelionu, praneša Kalėjimų departamentas.

Laisvės atėmimo įstaigose aktyviai dirba šių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai: lotynų apeigų katalikų bažnyčios ir jos atskirų organizacijų („Caritas“, „Aušra“ ir kt.), ortodoksų (stačiatikių), evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų. Atskirais atvejais tikinčiųjų prašymu į laisvės atėmimo įstaigas buvo kviečiami musulmonų ir judėjų dvasininkai.

Ką reikėtų daryti?

Pirmiausia tai ko gero lengviausia pasakyti, ko nereikėtų daryti: neprileisti religinių parazitų prie žmonių, kai jie yra pažeidžiami. Neprileisti jų prie:

• karių siunčiamų į misijas
• tų karių artimųjų
• kalinių

Na o antra, kalinius būtų galima mokyti… pradedant kritinio mąstymo pagrindais, etika, psichologija ir kt…