Bioetikos „ekspertas“

LRT skelbia pokalbį su kunigu Narbekovu:

Kita vertus, eutanazijos šalininkai kalba apie orią mirtį ir paneigtų nuomonę, kad jie siekia asmeninės naudos. Ką manote apie tai?

Norint pateisinti reiškinį, kuris iš esmės yra blogas, reikia tam tikro konteksto, kuris atrodytų gražiai, kilniai, sukurtų įspūdį, tarsi tu darai gerą darbą. Tačiau eutanazijos esmė ta, kad gydytojas ligoniui atima gyvybę, o tai kaip tik prieštarauja gydytojo pašaukimui. Hipokrato priesaika kalba apie žmogaus gyvybės, negimusio žmogaus saugojimą, bet tie, kurie duoda šią priesaiką ir turėtų ja vadovautis, atvirkščiai – laužo. Kodėl laužo? Atsakymo reikia ieškoti.

Iš visų  mano skaitytų pokalbių su kunigais susidaro įspūdis, kad vienintelis dalykas, kurio juos seminarijoje moko, yra demagogija. Rodos paprastas klausimas užduotas, ir atsakymas paparastas – kai kurie žmonės nenori kankintis ligos patale ir jiems rūpi, kad žmonės be reikalo nesikankintų. O štai šitam tipui „besispecializuojančiam“ bioetikos srityje reikia ieškoti atsakymo? Tikrai?

Ką daryti?

Narbekovui – nustoti dėtis bioetikos ekspertu.

Žunralistams – nustoti klausinėti niekų ir pradėti klausti kunigų, kodėl jie yra tokie žiaurūs ir pastoviai palaiko ligonių kankinimą.

Tikintiesiems dėl kankinimų kultūros propagavimo

Delfi skelbia pokalbį su trim žmonėms apie eutanaziją. Labai apmaudu, kad vienas iš jų skelbia labai žiaurią ir fanatišką ideologiją, kurios tikslas yra kone besąlygiškai drausti nutraukti ligonių kančias:

Kun. V.Vaškelis: Gyvename vartotojiškoje ir sekuliarėjančioje visuomenėje, kurioje prarandamas tikrosios gyvenimo prasmės suvokimas. Tada neišvengiamai nuvertinamas tikrasis žmogaus orumas bei jo vertumas. Žmogus, stokodamas malonės savo viduje, yra nepajėgus Dievo akimis žvelgti į viską, kas jį supa, kas yra išorėje. Tamsūs mirties kultūros akiniai blokuoja jo egzistencinį žvilgsnį į Dievą ir artimą. Tuomet kai kuriems valdžios atstovams gali kilti pagunda „švelniai“ – eutanazijos būdu – „susitvarkyti“ su senais, paliegusiais žmonėmis, kurių išmaitinimas esą per daug apsunkina visuomenę.

[...]

Kun. V.Vaškelis: Iš principo jokia eutanazijos rūšis, nesvarbu, po kokia netikro gailestingumo kauke ji slėptų savo klastingai žvalų žvilgsnį, yra visiškai nepriimtina.

[...]

Kun. V.Vaškelis: Gydytojas, atliekantis eutanaziją, sulaužo Hipokrato priesaiką ir nusikalsta. Ligonis, kuris dėl eutanazijos intervencijos numarinamas, tampa auka. Jo atsakomybė – mažesnė, nes dažnai sunkiai sergantieji (dėl priblėsusio mąstymo) yra iš dalies ar visiškai nepakaltinami. Vienintelis Dievas geriausiai žino kiekvieno žmogaus mintis ir sprendimų priežastis. Todėl svarbu priimti beribį Visagalio gailestingumą.

[...]

Kun. V.Vaškelis: Gyvename vartotojiškoje ir sekuliarėjančioje visuomenėje, kurioje prarandamas tikrosios gyvenimo prasmės suvokimas. Tada neišvengiamai nuvertinamas tikrasis žmogaus orumas bei jo vertumas. Žmogus, stokodamas malonės savo viduje, yra nepajėgus Dievo akimis žvelgti į viską, kas jį supa, kas yra išorėje. Tamsūs mirties kultūros akiniai blokuoja jo egzistencinį žvilgsnį į Dievą ir artimą. Tuomet kai kuriems valdžios atstovams gali kilti pagunda „švelniai“ – eutanazijos būdu – „susitvarkyti“ su senais, paliegusiais žmonėmis, kurių išmaitinimas esą per daug apsunkina visuomenę.

Aš nematau jokio moralinio skirtumo tarp kankinimo įstatymais ir kankinimo naudojant fizines priemones. Taip pat kaip nematau jokio esminio skirtumo tarp vaiko įstūmimo į eketę bei gelbėtojų neprileidimo prie eketės į kurią vaikas įsmuko pats. Eutanazijos draudimo ir tiesioginio kankinimo rezultatas vienodas – sąmoningo žmogaus sprendimo dėka kenčia kitas žmogus.

Tikintieji, ar tikrai jūs galite ramiai gyventi su tokia purvina sąžine?

Katalikų bažnyčia palankiai vertina nepakeliamas žmonių kančias

Bernardinai rašo apie tai, kad Katalikų Bažnyčia džiūgauja dėl rezoliucijos, rekomenduojančios draudsti nutraukti žmonių kančias:

Europos Tarybos parlamentinei asamblėjai sausio 25 d. priėmus rezoliuciją, mininčią, kad turėtų būti uždrausta tiek aktyvi, tiek ir pasyvi eutanazija, interviu šia tema Vatikano radijui davė Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Europos Taryboje monsinjoras Aldo Giordano.

Pasak jo, nors rezoliucija neturi tiesioginės saistomosios galios ir neįpareigoja panaikinti eutanazijos tose keliose Europos šalyse, kuriose ji įteisinta, vis dėlto tai labai svarbus signalas Europai tiek juridine, tiek kultūrine prasme.

Ką daryti?

Parašykite laišką savo išrinktam/pasirinktam politikui (Lietuvos/Europos parlamente), kad norėtumėte, jog būtų įteisinta eutanazija. Taip pat galite pridurti, kad nenorite Katalikų bažnyčios propaguojamos kankinimų kultūros.

Kirkščionys ir žydų tikėjimo atstovai nori, kad kiti žmonės kankintųsi

Krikščionys ir žydai šią savaitę toliau tarėsi, kaip kovoti prieš žmonių laisves ir kaip versti žmones kankintis:

Ginti kiekvieno žmogaus gyvenimo orumą nuo jo pradžios iki natūralaus galo sekuliarizuotai visuomenei yra milžiniškas iššūkis. Krikščionys ir žydai šia tema turi tą pačią biblinę tradiciją, todėl bendras yra jų nusistatymas, jog žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą.

Šeštasis įsakymas „Nežudysi“ įpareigoja mažiausiai trijose srityse, sakė kardinolas K. Kochas. Pirmiausia – tai terorizmas, šiandienės krikščionių žudynės ir persekiojimai, vykdomi vien dėl jų išpažįstamo tikėjimo. Antruoju iššūkiu laikytina mirties bausmė, kuri užsiliko kai kuriose šalyse, tačiau kur ne kur vyksta debatai dėl jos sugrąžinimo. Todėl ypač džiugina popiežiaus labai aiškus pasisakymas prieš šios bausmės praktikavimą. Trečiu įpareigojančiu uždaviniu kardinolas K. Kochas įvardijo bioetinius iššūkius: tai abortas ir, ypač Europoje, eutanazija.

Eutanazijos draudimas niekuo nesiskiria nuo sąmoningo kankinimo

Eutanazija yra reikalinga žmonėms, kurie sąmoningai apsisprendė, kad jie nenori kankintis fiziškai ar psihologiškai. Fizine prasme kančios paprastai apima nepagydomas skausmingas ligas. Psichologine prasme aš neturiu stiprios nuomonės, bet aš pats nenorėčiau gyventi jeigu tapčiau visiškai priklausomas nuo kitų, netgi jei man nieko neskaudėtų.

Manau, kad yra labai žiauru versti žmones kankintis ir nematau didelio skirtumo tarp kankinimo ir tarp įstatyminio draudimo nutraukti kančias.

Švietimas ir eutanazija

Delfi rašo:

Keturiolikmečiams moksleiviams Jungtinės Karalystės mokyklose rodoma 20 minučių trukmės vaizdo medžiaga apie eutanaziją, informuoja šalies žiniasklaida.

[…]

Minėta vaizdo medžiaga rodoma 14–18 metų moksleiviams, pasirinkusiems Švietimo departamento aprobuotą filosofijos kursą, kurio metu kalbama ir apie eutanaziją.

Ką manau?

Manau, kad žmones reikia šviesti, kodėl žmonės kartais nori numirti. Reikia šviesti, kad mirtis neretai žmogui yra vienintelis (o kartais ne vienintelis, bet geriausias) būdas nustoti kęsti beprasmes kančias.

Katalikai: Ko reikia žmogaus tobulėjimui? Kančių!


Pavadinimas: tobulinimo ratas
Aprašymas: Inkvizicijos laikais tokį ratą Bažnyčia naudodavo kaip priemonę žmonių tobulinimui. Žmogus galėdavo sparčiai tobulėti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mirdavo jau kone visiškai tobulas. Mokslininkai lig šiol bando išsiaiškinti, kodėl Bažnyčia nepaskelbdavo šių, ant rato ištobulintų žmonių, šventaisiais.

Tikrovė

Štai klausiausi laidos Lietuvos Radijo laidos „Akiračiai“ (2010 04 02 laidos įrašo maždaug 45-47 minutė) ir iš krikščionių teko išgirsti gan keistą argumentą, kodėl eutanazijos negalima legalizuoti:

Visos didžiosios pasaulio religijos sako, jog kančia yra dievo duodama žmogui, kad jis tobulėtų. Ir įteisinus eutanaziją, žmogui nesikankinant, užkertamas kelias į tobulėjimą.

Ką manau?

Kankinimų kultūros propaguotojai!

O aš pats tobulinuosi, knygas skaitydamas ir šviesdamasis…

Rusijos ortodoksai kviečia katalikus vienytis laisvių varžymui ir kovai už netoleranciją

Bernardinai rašo apie Rusijos ortodoksus:

Atidesni Vatikano dienraščio skaitytojai prieš kurį laiką tikriausiai pastebėjo ilgą Rusijos ortodoksų arkivyskupo Hilariono, kuris yra savos rūšies Rusijos Ortodoksų bažnyčios Užsienio reikalų ministras, straipsnį. Jame Vatikanas raginamas bendradarbiauti kovojant su tuo, ką autorius pavadino „kovingąja sekuliarizacija“, vykstančia visoje Europoje. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad religija praranda savo įtaką viešajame gyvenime ir uždaroma į privataus pamaldumo „getą“. Siūloma aktyviau kovoti prieš abortus, homoseksualias santuokas, eutanaziją ir embrionų naikinimą.

J. T.: Arkivyskupas Hilarionas netgi pasiūlė, kad kartais gali tekti pareikšti pilietinį nepaklusnumą, pavyzdžiui, kai krikščionys atsisako dalyvauti veikloje priešingoje dieviškajam įstatymui. Beje, arkivyskupas Hilarionas nėra praėjusios kartos balsas. Jam 43 m. ir jis yra laikomas vienu iš dinamiškiausių jaunųjų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios lyderių.

Įdomu yra tai, kad jo pasiūlymas labai panašus į deklaraciją, kurią prieš keletą savaičių paskelbė daugiau nei 140 krikščionių lyderių Niujorke. Vadinamoji „Manhatono deklaracija“ taip pat siūlo atkaklią kovą už tuos pačių dalykus, užsimindama, kad kartais gali būti reikalingas atsisakymas bendradarbiauti ir netgi pilietinis nepaklusimas.

Taigi, tiek Europoje, tiek JAV, regis, vyksta paraleliniai judėjimai, skatinantys pasipriešinti sekuliarizmui, abiem atvejais – bendromis ekumeninėmis pastangomis.

Ką manau?

Religijos ir taip nieko gero neduoda, dar blogiau būtų, jeigu jos susivienytų laisvių varžymui ir kovai už netoleranciją.

Tikiuosi, kad jiems susivienyti nepavyks vien dėl to, kad jie net nesugeba susitarti dėl paprastesnių dalykų: ką garbinti, kas jų „tikri“ pranašai ir kas „netikri“.

Ėjau į tualetą ir radau Dievą (bei eutanazija, moterys ir abortai)

Delfi

Ant Švedijos baldų gamintojo „Ikea“ filialo Škotijoje, Glazgo mieste, tualeto durų pastebėtas Jėzaus veidas

Vienas pirkėjas pasakė: „Tai labai netikėta. Veidas labai ryškus. Ėjau į tualetą ir radau Dievą.“

Bernardinai:

Arkivyskupo Migliore nuomone, į diskusiją apie prievartos prieš vaikus panaikinimą reikia įtraukti ir tokias temas, kaip vaikų eliminavimas dar prieš gimimą, įtariant negalią arba, tarkime, dėlto, kad vietoj mergaitės yra trokštamas berniukas.

Delfi:

Nors krikščionybė vadinama meilės religija, žemiškosios krikščionių praktikos skleidžia netoleranciją mąstantiems ir gyvenantiems kitaip nei krikščionybės stabai. Taip Seime vykusioje konferencijoje „Mes ne prašome, o reikalaujame“, skirtoje ginti moters teisę į savo kūną, kalbėjo Seimo narė prof. Marija Aušrinė Pavilionienė.

Delfi, Alfa:

Lenkijoje viešosios nuomonės tyrimo agentūros CBOS surengta apklausa rodo, kad 48 proc. lenkų mano, jog gydytojai privalo vykdyti kenčiančių nepagydomų ligonių valią, kai jie reikalauja tam tikrų vaistų, kitaip tariant, paspartinti mirties atėjimą.
Priešingos nuomonės yra 39 proc. respondentų, o 13 proc. nesugebėjo nurodyti savo požiūrio į eutanaziją.

Ką daryti?

  • kunigams – pradėti skirti vaikus nuo embrionų
  • krikščionims – nustoti būti tokiems bjauriems
  • matantiems veidus visokiose vietose – pasiskaityti apie „pareidoliją
  • Lietuvos politikams – legalizuoti eutanaziją

Paliatyvioji medicina prieš eutanaziją?

Paliatyviosios medicinos centras skelbia, jog
„Spalio 8-oji – Pasaulinė hospisų ir paliatyviosios pagalbos diena“.

Kiek blogiau yra tai, jog jie skelbia ir tai, kad „paliatyvioji medicina yra priešprieša eutanazijai“.

Bet kokio velnio kurti tą dirbtinę priešpriešą? Paliatyvioji medicina nėra priešprieša eutanazijai. Eutanazija yra alternatyva paliatyviajai medicinai. Jos abi turėtų būti prienamos visiems žmonėms.

Europos vyskupai prieš eutnaziją ir homoseksualus

Benranrdinai rašo apie Lvove (Ukrainoje) vykusį Europos vyskupų konferencijų generalinių sekretorių susitikimą.

Ukrainoje vykusiame Europos Vyskupų konferencijų generalinių sekretorių susitikime buvo taip pat kalbama apie kai kuriose Europos šalyse vis didėjantį tam tikrų interesų grupių daromą spaudimą įstatymų leidėjams ir viešajai nuomonei, kuriuo reikalaujama įteisinti eutanaziją, šeimos socialinius ir juridinius padarinius taikyti ir homoseksualų poroms, įskaitant ir įvaikinimo teisę.

Ką manau?

Kankinimų ir nepakantumo kultūros lyderiai nenuilstamai kovoja prieš žmogiškumą ir lygybę. Nieko čia daug nepadarysi, tiesiog priminimas, kad Bažnyčia aktyviai kovoja prieš žmonių gerovę.

Sekantis »