Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Šį kartą neturiu laiko išversti, bet trumpai pristatysiu problemą: kai kuriose JAV  valstijose priimti įstatymai, kad moterims pasirinkusioms abortą būtų taikomas psichologinis spaudimas (pvz. daktarai verčiami apibūdinti embrioną, moterys verčiamos atlikti pakartotinius ultragarso tyrimus, moterims liepiama be reikalo laukti papildomas 24 valandas):

• http://freethoughtblogs.com/butterfliesandwheels/2012/03/a-triumph-for-the-texas-taliban/
• http://whatever.scalzi.com/2012/03/20/guest-post-a-doctor-on-transvaginal-ultrasounds/

O čia Texaso aprašymas apie reikalavimus ir įstatymas: ypač punktai 4A-4D.

Pacituosiu vieną daktarą:

Aš nemanau, kad yra neatsakinga ar netikslu mediciniškai nebūtiną transvaginalinį ultragarsinį „tyrimą“ vadinti prievartavimu. Jeigu aš įterpiu be kokį daiktą į bet kokią angą be informuoto sutikimo, tai – prievartavimas. O bet kokia prievarta [įskaitant ir įstatyminę] sutikimą, net ir informuotą, paverčia negaliojančiu.

Bernardinai rašo:

Kasmet lapkričio 23 d. Lietuvoje minime Negimusio kūdikio dieną, nes 1955 m. tą dieną tuometinio sveikatos ministro įsakymu buvo įteisinti abortai. Nuo to laiko daugybė vaikelių nebepamatė saulės šviesos, o daugelis jų mamyčių visą gyvenimą nebesijautė laimingos.

Ką manau?

Kaip veidmainiška iš Bažnyčios pusės minėti šią dieną. Kaip veidmainiška rašyti „daugelis jų mamyčių visą gyvenimą nebesijautė laimingos“.

Kaip manot, kas prisideda prie tos nelaimės ir nuodėmės jausmo palaikymo? Ogi, ta pati Bažnyčia! Vietoj to, kad paaiškintų moterims, kad embrionas – dar ne vaikais, kad embrionas nejaučia skausmo, neturi jausmų ir lūkesčių, kad embrionas – dar ne asmuo, jie bruka moterims savo pasakas, prietarus ir niekuo nepagrįstas nuostatas. Apie tai, kad įvykdyta nuodėmė. Apie tai, kad nužudytas vaikas. Apie tai, kad moterys pasirinkusios abortus – blogi žmonės.

Vakar įvyko Lietuvos katalikų, ortodoksų ir liuteronų bažnyčių vadovybių konferencija pavadintas „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“. Žinoma, su iššūkiais šeimai ta konferencija neturėjo beveik nieko bendro, nes labiausiai jie tarėsi tik dėl to, kad reikia vieningai bendromis jėgomis trukdyti kitiems žmonėms gyventi laimingai (šaltinis LRT):

Pirmosios konferencijos tema „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“ esą pasirinkta neatsitiktinai, mat šeimos institutas Europoje išgyvena sunkmetį – įstatymais įtvirtintos žmogaus teisės užgožia moralę. Pabrėžiama, kad ypač stipriai šeimas griauna bandymai įteisinti homoseksualias partnerystes, abortų praktika, dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje, taip pat eutanazijos taikymas.

Krikščioniškų konfesijų atstovai priimtame komunikate sutarė kartu ginti žmogaus gyvybę bei šeimą.

Tiesa, kunigams prieš visokias žmonių teises kovoti, bei kišti religijos į pasaulietinį gyvenimą į konferenciją atėjo ir valdžios (šaltinis Delfi):

Be Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko [R. Dagio], iš politikų gretų ekumeninėje konferencijoje dalyvavo ir kiti valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai.

[...]

Rimantas Jonas Dagys teigia, kad Vakarų visuomenėse vyraujanti tendencija teikti prioritetą žmogaus teisėms prieš pareigas šeimai, visuomenei ir valstybei iš dalies suniveliuoja Europos Sąjungos bei sovietų komisarų veiksmus.

Kaip pavyzdį jis pateikė Strasbūro teismo sprendimą, kuriuo pabrėžta, jog privalomas Nukryžiuotojo atvaizdo kabinimas Italijos valstybinėse mokyklose, gali trikdyti netikinčius ar kito tikėjimo vaikus bei paneigia tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Na ir galų gale, prie kitų šios dienos naujienų dar prisidėjo popiežius su savo pasisakymais prieš švietimą (šaltinis „Lietuvos rytas„):

Popiežius Benediktas XVI pirmadienį tradiciškai susitikęs su užsienio diplomatais prie Šventojo Sosto pareiškė, kad lytinis ir pilietinis švietimas Europos mokyklose yra „ataka“ prieš religinę laisvę.

„Negaliu nepaminėti dar vienos atakos prieš šeimų religinę laisvę tam tikrose Europos šalyse, kuriose dalyvavimas lytinio ir pilietinio švietimo pamokose yra būtinas“, – sakė popiežius ambasadoriams.

Ką manau?

Įvairių religijų atstovai vienijasi tarpusavyje ir bando įtraukti valdžią, kad suvaržytų visų mūsų laisves, apribotų žmonių išsilavinimą ir įkištų savo religijos reklamą į švietimo sistemą.

Iš kur pas tuos krikščionis tiek neapykantos kitiems? Iš kur pas juos tiek įžūlumo?

Krikščionys, tamsieji amžiai baigiasi, mes nenorime būti įtraukti su jumis į pramanų, neišmanymo ir teokratijos liūną. Jeigu norite – tikėkite bile kuo, tuokitės nors ir ant galvos atsistoję su savo kunigų palaiminimais ar be jų, bet netrukdykite kitiems žmonėms laimingai gyventi ir kurti šviesesnės ateities! Netrukdykite!

Prieš 55 metus Lietuvoje buvo įteisinti abortai… O Katalikų Bažnyčia bando tą panaudoti, kad tik įvarytų kaltės jausmą žmonėms ir po to parduotų jiems išeitį – „atleidimą„:

Jonas Paulius II enciklikoje apie žmogaus gyvybę rašo: „Maloningasis Tėvas pasirengęs suteikti jums savo atleidimą ir ramybę Susitaikymo sakramentu. Pagaliau suprasite, kad niekas nėra galutinai prarasta ir pajėgsite paprašyti atleidimo savo kūdikį, dabar gyvenantį Viešpatyje.

Reikėtų tik pamiršti, kad embrionas – tik embrionas. Nei mąstyti negali, nei skausmo jaučia. Paprasčiausias ląstelių rinkinys. O dievo nėra…

Tad žmonėms, kurie pasirinko abortą derėtų skleisti geresnę žinią – jie neturi nei prieš ką jaustis kalti. O dievas, kuris neva tai turėtų atleisti – tėra pasakų personažas.

Bernardinai skelbia apie tai, kad sielovados centras „bendrakeleiviai“ renka grupę poroms, dėl įvairių priežasčių negalinčioms turėti vaikučių.

Kiek suprantu, apie galimus sprendimus, tokius kaip dirbtinis apvaisinimas kalbama nebus. O vertėtų pradėti būtent nuo to!

---

Brazilijoje vykstant prezidento rinkimų kampanijai, kurioje religijai tampa vienu svarbiausių klausimų, Benediktas XVI ketvirtadienį paragino Brazilijos vyskupus vienareikšmiškai pasmerkti abortus.

Teisingiausia būtų ne demonizuoti abortus, o padėti žmonėms priimti geriausiai jiems tinkantį sprendimą.

---

Ganytojai aptarė Popiežiaus Benedikto XVI-ojo kvietimą rengti maldos Vigiliją už negimusią gyvybę šių metų lapkričio 27 dieną, šeštadienį, pirmojo Advento sekmadienio išvakarėse. Visi yra kviečiami bendram maldos budėjimui, kuriame Dievui dėkojame už visas gyvybes bei dangiškojo Tėvo Gailestingumui pavedame visus nužudytus negimusius vaikelius.

Manau, kad neverta užsiiminėti demagogija. Embrionus vadinti negimusiais vaikučiais yra tas pats, kas giles vadinti, mažais ąžuoliukais. O abortus ar užšaldyto embriono sunaikinimą vadinti nužudymu yra tas pats, kaip gilės išmetimą vadinti ąžuolo nukirtimu. Išmokite skirti reiškinius.

---

… katalikai kviečiami stiprinti sąmoningą ir žiniomis grindžiamą tikėjimą, kad būtų įmanoma kritiškai vertinti vyraujančią kultūrą, kurioje abejojama tokiomis vertybėmis, kaip žmogaus gyvybė nuo jos prasidėjimo iki natūralios pabaigos, objektyvi žmogiškojo asmens sandara, laisvė kaip moralinė atsakomybė, ištikimybė, meilė, šeima. Bažnyčia nepaliauja teigusi pagrindinių gyvenimo vertybių: vieno vyro ir vienos moters santuokos, šeimos, religijos ir švietimo laisvės. Šiomis vertybėmis grindžiamos visos kitos socialinės ir politinės vertybės.

Nedera aiškinti, jog jūsų vertybės yra pagrindinės. Kitų žmonių vertybės yra ne ką mažiau „pagrindinės“, pvz. prasmingi santykiai, žinių siekimas, žodžio laisvė, savo gyvenimo ir mirties valdymas ir t.t.

O kvailesnę vertybę, nei „vieno vyro ir vienos moters santuokos“, net ir sugalvoti sunku… Vienam vyrui mylinčiam vieną moterį, tai gal ir vertybė, o dviems moterims mylinčioms viena kitą, tai jokia, nė velnio, ne vertybė. Derėtų tikintiesiems nustoti būti tokio niekšiškai uždaro proto.

Delfi praneša:

Lenkijoje daugėja nelegalių abortų ir su tuo susijusių turistinių išvykų, nors šioje šalyje galioja vieni griežčiausių Europoje nėštumo nutraukimo įstatymai bei aktyviai už vaisiaus išsaugojimą kovoja Katalikų Bažnyčia.

[...]

Lenkijoje kasmet atliekama nuo 80 iki 200 tūkst. nelegalių abortų, iš jų 10-15 proc. – užsienyje, sakė Lenkijos moterų ir šeimos planavimo federacijos atstovė Wanda Nowicka.

Keletas Pharyngula bloge skelbtų įrašų:

• Sunday Sacrilege: an embryo is not a person (apie krikščionis bandančius ištrinti ribą tarp embriono ir kūdikio)
• Fetal pain (apie tai, nuo kada vaisius pradeda jausti skausmą – ne anksčiau nei 25 savaitės nuo nėštumo pradžios)
• Blurring the distinction between contraception and abortion (apie tai, kada prasideda nėštumas – pasak medikų, tada, kai blastocista įsitvirtina gimdos sienelėje, o tai nutinka maždaug 5-7 dieną po kiaušinėlio apvaisinimo).
• Basics: The pharyngula stage (apie embriono vystymąsi)

Bernardinai rašo, kad Ispanija priėmė įstatymą leidžiantį daryti abortus, tai – puikus žingsnis.

Tuo tarpu katalikai Ispanijoje kovoja prieš moterų teises, tai – kvailas žingsnis:

Vasario 24 dieną 132 Ispanijos parlamentarai, 126-iems balsavus „prieš“, priėmė įstatymą, leidžiantį nutraukti nėštumą iki 14 savaitės. Taip pat nutarta, esant medicininėms indikacijoms, leisti abortą net iki 22 savaitės.

Po šio balsavimo Vyskupas Camino paskelbė, kad Bažnyčia nieko neatstumia nuo savęs, tačiau politikai, kurie sąmoningai paminė krikščionišką gyvybės sampratą, patys atsiskyrė ir jiems negalės būti duodama komunija. Tai galioja visiems politikams, parėmusiems abortų įstatymą, išskyrus karalių.

Ką vertėtų žinoti?

• Spermatozoidui apvaisinus kiaušialąstę jokie dievai jokių sielų niekam neįkvepia – žmonių, kaip ir kitų gyvūnų, dauginimasis yra vien tik biologinė funkcija ir nėra įtakojama jokių antgamtinių reiškinių.
• Embrionas yra žmogus tiek pat, kiek gilė yra ąžuolas.
• Aš (ir kiek žinau absoliuti dauguma kitų ateistų bei humanistų) nepasisakau už abortus, aš pasisakau už abortų skaičiaus mažinimą kitomis priemonėmis, kurios negriautų moters gyvenimo. Kitos priemonės – lytinis švietimas, kontracepcijos priemonių prieinamumas ir kt.

Ką daryti?

Jeigu bažnyčiai tikrai rūpi abortų skaičiaus mažinimas, tegul moko žmones kontracepcijos priemonėmis naudotis.

Sveikinimai

Sveikinimai Ispanijos gyventojams – ypač moterims.

Delfi rašo:

Bažnyčios hierarchai įtikino valdžios atstovus, kad tiek praktikuojantys gydytojai, tiek rezidentai turi teisę atsisakyti daryti abortą, jei šis veiksmas prieštarauja jų religiniams įsitikinimams.

Ką manau?

Sąžinės laisvė ir religijos laisvė yra gerai, bet jeigu religiniai įsitikinimai trukdo atlikti darbą, tai natūralu, kad reikalavimai tam darbui atlikti turėtų atsijoti kuo daugiau tokių tipų.

Pvz. Jehovos liudytojai pasisako prieš kraujo perpylimą. Ar galima leisti medikui rezidentui nesimokyti atlikti kraujo perpylimo? Atsakymas gan vienareikšmiškas – ne. Ir tai nesusiję vien su tuo, kad tas medikas nemokės atlikti procedūros, tai susiję ir su tuo, kad toks medikas negalės būti objektyvus. Jeigu medikui religiniai įsitikinimai draudžia atlikti procedūrą, tai labai tikėtina, kad toks medikas bus linkęs ir nuslėpti informaciją nuo pacientų ar jų artimųjų apie tokios procedūros prieinamumą.

Analogiška situacija ir su abortais. Įsivaizduokit, kad netyčia pastojusi moteris ateina pasikonsultuoti pas gydytoją, kuris dėl religinių įsitikinimų atsisakė atlikti abortus. Toks gydytojas vietoj to, kad suteiktų pilną informaciją apie galimus situacijos sprendimus (gimdymas, atidavimas į vaikų namus, abortas) bus linkęs suteikti tik dalinę informaciją, nuslėpdamas galimybę darytis abortą. Arba dar blogiau – suteiks klaidinančią informaciją apie abortus, taip atimdamas iš moters galimybę pasirinkti jai tinkamiausią variantą.

Kadangi gydytojo profesija yra susijusi ne tik su medicinos procedūromis, bet ir su objektyvios informacijos teikimu pacientams, tai medikams turėtų būti keliami tokie reikalavimai, kad neobjektyvūs (šiuo atveju – religingi) studentai gydytojais netaptų.

Jeigu religiniai įsitikinimai trukdo tinkamai atlikti pareigas, tai ne pareigos turi būti keičiamos, o žmogus turėtų rinktis kitą profesiją, kur religiniai įsitikinimai netrukdytų atlikti darbo.

Ką daryti?

• Tikintiesiems – rinktis profesijas, kuriose jų religiniai įsitikinimai netrukdytų atlikti darbo (pvz. griovius kasti ar laikrodžius taisyti).
• Kunigams – nesikišti į mediciną.
• Medikams ir politikams – neklausyti kunigų propagandos.

Bernardinai rašo apie Rusijos ortodoksus:

Atidesni Vatikano dienraščio skaitytojai prieš kurį laiką tikriausiai pastebėjo ilgą Rusijos ortodoksų arkivyskupo Hilariono, kuris yra savos rūšies Rusijos Ortodoksų bažnyčios Užsienio reikalų ministras, straipsnį. Jame Vatikanas raginamas bendradarbiauti kovojant su tuo, ką autorius pavadino „kovingąja sekuliarizacija“, vykstančia visoje Europoje. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad religija praranda savo įtaką viešajame gyvenime ir uždaroma į privataus pamaldumo „getą“. Siūloma aktyviau kovoti prieš abortus, homoseksualias santuokas, eutanaziją ir embrionų naikinimą.

J. T.: Arkivyskupas Hilarionas netgi pasiūlė, kad kartais gali tekti pareikšti pilietinį nepaklusnumą, pavyzdžiui, kai krikščionys atsisako dalyvauti veikloje priešingoje dieviškajam įstatymui. Beje, arkivyskupas Hilarionas nėra praėjusios kartos balsas. Jam 43 m. ir jis yra laikomas vienu iš dinamiškiausių jaunųjų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios lyderių.

Įdomu yra tai, kad jo pasiūlymas labai panašus į deklaraciją, kurią prieš keletą savaičių paskelbė daugiau nei 140 krikščionių lyderių Niujorke. Vadinamoji „Manhatono deklaracija“ taip pat siūlo atkaklią kovą už tuos pačių dalykus, užsimindama, kad kartais gali būti reikalingas atsisakymas bendradarbiauti ir netgi pilietinis nepaklusimas.

Taigi, tiek Europoje, tiek JAV, regis, vyksta paraleliniai judėjimai, skatinantys pasipriešinti sekuliarizmui, abiem atvejais – bendromis ekumeninėmis pastangomis.

Ką manau?

Religijos ir taip nieko gero neduoda, dar blogiau būtų, jeigu jos susivienytų laisvių varžymui ir kovai už netoleranciją.

Tikiuosi, kad jiems susivienyti nepavyks vien dėl to, kad jie net nesugeba susitarti dėl paprastesnių dalykų: ką garbinti, kas jų „tikri“ pranašai ir kas „netikri“.