Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Balsas rašo:

Dviem miesto katalikiškoms švietimo įstaigoms – Savivaldybei pavaldžiai A.Lipniūno pagrindinei ir vyskupijai priklausančiai K.Paltaroko gimnazijai – gresia likti suvienodintoms su kitomis 24-iomis miesto bendrojo lavinimo mokyklomis. Mat politikai vaikų atranką į jas nori patikėti nebe kunigams ir pedagogams, o centralizuotą mokinių priėmimą vykdantiems Švietimo skyriaus specialistams.

[...]

„Kai kurios mokyklos buvo nepatenkintos, kodėl į jas priėmimas vyksta per Švietimo skyrių, o katalikiškos priima mokinius pačios. Mokyklų vadovai mano, kad taip buvo sudarytos nevienodos konkurencinės sąlygos – tėveliai katalikiškas rinkdavosi todėl, kad jiems patogiau į jas nunešti dokumentus nei į Švietimo skyrių“, – „Sekundei“ aiškino R.Eitmonė.

[...]

Kai pradedame priėmimą, gimnazijos sielovadininkas būsimų mokinių tėvelius vakarais kviečiasi į pokalbius, iš jų ir paaiškėja šeimų tikrasis nusiteikimas – ar gimnaziją renkasi dėl katalikiškos krypties, ar tik todėl, kad mes vieninteliai turime nuo pirmos iki dvyliktos klases“, – pasakojo G.Gailiūnienė.

Ką manau?

Nesu valdiško skirstymo šalininkas, bet man dar labiau nepatinka, kai kunigai kovoja, kad už išskirtines sąlygas. Jeigu tai vienintelė mokykla, kurioje yra visos dvylika klasių, tai tikrai labai bjauru diskriminuoti vaikus vien dėl tėvų religijos.

Delfi rašo apie pilietiškumo ugdymą:

Lietuvos karo akademijos Lyderių ugdymo skyriaus viršininkas, majoras Albertas Daugirdas teigia nesuprantąs, kodėl mokiniai iš ryto negieda valstybės himno, kai kariuomenės daliniuose pakeliant vėliavas Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ giedama. Tokį nusistebėjimą Lietuvos kariuomenės majoras išsakė Seime vykusioje konferencijoje apie pilietiškumo ugdymą mokykloje.

Ką manau?

Rytinė mankšta mokyklose gal ir gali būti naudinga, o štai nacionalizmą propaguojantiems ritualams mokyklose – ne vieta.

Visas tas ritualinis pilietiškumas viso labo perša nacionalistinę idėją, kai tuo tarpu mokslas mums sako: žmonės, iš esmės, yra vienodi.

Tai, kad jums pasisekė gimti dabar, o ne prieš 50 ar ne prieš 5000 metų yra ne jūsų nuopelnas. Tai, kad jums pasisekė gimti Lietuvoje, o ne kurioj nors gerokai labiau atsilikusioje šalyje – ne jūsų nuopelnas. Tai, kad jūs gimėte Lietuvoje, o ne kokioje nors labiau socialiai ar ekonomiškai pažengusioje šalyje, irgi nėra jūsų kaltė. Didžiuotis dalykais, kurie nuo jūsų nepriklauso yra gan kvaila.

Aš, žinoma, pritariu, kad reikia ugdyti visuomenę, kurioje žmonės gerbia vieni kitus, kurioje žmonės padeda vieni kitiems, kurioje žmonės bendradarbiauja vieni su kitais. Bet to neturėtų būti siekiama brukant ideologijos, kuri skatina žmonių skirstymą pagal tautybę, pilietybę, gimimo vietą ar dar ką nors, ritualus.

Bernardinai prieš maždaug savaitę paskelbė apie knygos „Mokslo pažanga ir dvasingumas“ pristatymą. Deja, knygos pristatyme buvo kalbama ne apie dvasingumą ir ne apie mokslo pažangą:

Susitikimo dalyviai išklausė dorinio ugdymo mokytojos Aušrelės Krunglevičiūtės pristatyto tyrimo „Mokslo ir Šv. Rašto susikalbėjimo galimybės mokykliniuose gamtos mokslų vadovėliuose“ rezultatų, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos mokytoja Virginija Rupainienė kolegoms pristatė integruotą biologijos-tikybos pamoką „Gyvybės atsiradimas”, kurios tikslas – padėti moksleiviams suprasti, kad mokslas ir tikėjimas neprieštarauja vienas kitam, o priešingai – teigia ir papildo vienas kitą.

…

Prof. kunigas A. Narbekovas kalbėjo apie evoliucijos ir Kūrėjo santykį: „Evoliucija kalba apie jau egzistuojančią sutvėrimų raidą. O sukūrimas kalbėtų apie tai, iš kur kažkas atsirado. Garbingas mokslininkas žino ir pripažįsta, kad žmogus atsirado esant metafiziniam šuoliui.“

Ką manau?

Taigi, apie žmogaus atsiradimą: žmogus atsirado palaipsniui, vysktant evoliucijai be jokių metafizinių šuolių. Žmonių pirmtakai skilo į skirtingas šakas, kurios gyveno viena gretimais kitos, kartais šiek tie persimaišydamos ir viskas vyko palaipsniui, kol galų gale iš visų žmonių rūšių išlikome tik mes, homo sapiens. Taigi, suprantantiems angliškai siūlyčiau pradėti, kad ir nuo Wikipedia straipsnio.

O štai apie religijos kišimą į vadovėlius nėr ką daug ir pasakyti. Mokslui švietimo sitemoje ir taip per mažai dėmesio skiriama, o štai katalikai, bando ją užteršti visokiausiais mokslui prieštaraujančiais religiniais dalykais.

Delfi skelbia apie tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pakeitė sprendimą ir nusprendė, kad kryžių kabinimas mokyklose (ir kitose valdiškose organizacijose) nepažeidžia žmogaus teisių:

Kartu su Italija apgynusi galimybę viešose vietose kabinti Nukryžiuotajį Lietuva apgynė savo protėvių tikėjimą. Taip Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos sprendimą, kuriuo paskelbta, jog privalomas kryžių kabinimas Italijos mokyklų klasėse nepažeidžia katalikybės neišpažįstančių vaikų teisių, įvertino konservatorių parlamentaras Mantas Adomėnas.

Aš pats dėl to labai nenusivyliau, bet tikiuosi, kad mokyklų sienos visgi daugumoje pasiliks be reklamų: ir be pernelyg kaloringo maisto reklamų, ir be religijos reklamų, ir be pernelyg daug cukraus turinčių gėrimų reklamų, ir be cigarečių reklamų. Mokyklose visgi reikia mokytis, o ne bandyti parduoti vaikams visokį šūdą.

Trumpai tariant, reik tikėtis, kad laisvamanių pusėje bus jeigu jau ne įstatymai, tai bent sveikas protas.

Lietuvos rytas rašo:

Šiais mokslo metais daugiau moksleivių yra pasirinkę tikybos pamokas nei etikos.

Tikybos šiuo metu mokosi per 226 tūkst., etikos – daugiau kaip 178 tūkst. moksleivių

Ką manau?

44% moksleivių nelanko smegenų plovimo užsiėmimų… Regis, kad situacija – geresnė, nei tikėjausi…

Ką daryti?

Tėvams – nustoti kišti likusius 56% vaikų į smegenų plovimo užsiėmimus.

Bernardinai skelbia gan įdomų straipsnį apie tai, ką apie seksą ir santuoką mano religijos gan rimtai traumuoti žmonės. Štai nedidelis pavyzdys:

Būdama arti pilnametystės turėjau pirmą savo „rimtą“ vaikiną ir maniau, kad jau laikas turėti patirties toje lytiškumo srityje, tuo labiau kad mano geriausia draugė tos patirties jau turėjo, o tai buvo tarsi buvimo suaugusiam bruožas. Nors ir buvau tikinti, eidavau į bažnyčią ir žinojau, kad Bažnyčia moko gyventi skaisčiai iki santuokos, nuramindavau savo sąžinę, kad „ne iki galo“, vadinasi, viskas gerai. O iš tikrųjų, ko man niekas tada nepaaiškino ir ką turėjau atrasti pati per savo skaudžią patirtį, yra tai, kad skaistumas prasideda daug anksčiau – nuo žvilgsnio į kitą žmogų, jau čia jis gali būti prarandamas. Kaip sakė Kristus: „jei vyras geidulingai žvelgia į moterį, jis jau svetimauja su ja savo širdyje“ (plg. Mt 5, 28). Taip, viskas prasideda nuo žvilgsnio, ir tu pastatai save į tokią situaciją, kad palaipsniui viskas ir nueina „iki galo“. Kitaip atsirastų tokia įtampa tarp to, ką sakai ar ką galvoji, ir ką darai.

Ką daryti?

Žmonės, neleiskite bažnyčiai traumuoti savo vaikų. Neleiskite jiems įvaryti kompleksų dėl sekso. Pasistenkite paaiškinti savo vaikams, kad į lytinius santykius reikia žiūrėti atsakingai, kad partnerį derėtų pasirinkti tokį, su kuriuo gerai sugyventumėt, kuris jums įdomus ne vien sekso prasme, bet nevarykite jiems kompleksų dėl sekso.

Neatiduokit šitos svarbios žmogaus gyvenimo srities kunigų skleidžiamai psichologiniams nuodams.

Bernardinai praneša apie 2009 metų skundus lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai:

Dėl amžiaus diskriminavimo užpernai atlikta 15 (7 proc.) tyrimų, pernai – 22 (13 proc.), dėl negalios 2008 metais skųstasi 19 kartų (9 proc.), 2009 metais – 15 tyrimų (9 proc.), dėl religijos ir įsitikinimų atitinkamai – 6 kartus (2,7 proc.) ir 4 kartus (2,4 proc.), dėl rasės ir etninės priklausomybės – 28 kartus (13 proc.) bei 19 kartų (11 proc.), dėl lytinės orientacijos – 8 kartus (4 proc.) ir 4 kartus (2 proc.).

Tad nutariau susirasti tą ataskaitą. Tie 6 diskriminacijos atvejai yra bendrai dėl religinių ir politinių įsitikinimų. Iš esmės ten aprašytas tik vienas skundas dėl religinės diskriminacijos:

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo anoniminį skundą dėl galimos diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu. [Byla Nr. (09-SN-88)]

Anoniminiame skunde nurodoma, jog moteris baiminasi dėl savo dukros, kuri lanko mokyklą. Iki šiol dukra sutardavo su visais klasės draugais, bet vasaros pradžioje kai kurios jos draugės pradėjo vengti dukros. Tikybos mokytoja paskutinėje pamokoje pasakė: „Nedraugaukite su bedieviais.“ Anonimės nuomone, tai yra religinės nesantaikos kurstymas valstybės finansuojamoje bendrojo lavinimo mokykloje. Anonimė nurodo, jog neskundžia „vienos išsišokusios mokytojos“, tačiau religinis nepakantumas gali pasireikšti ir tarp bendraklasių, priimant studijuoti ar dirbti baigus mokslus.

Anonimė nurodo, jog visi asmenys, nepaisant jų išpažįstamos religijos, religinių įsitikinimų ar santykio su religija įstatymui yra lygūs. Tiesiogiai ar netiesiogiai taikyti privilegijas tikintiesiems draudžiama.

Skunde nurodoma, jog šiuo metu tikyba yra ne koks nors po pamokų lankomas būrelis, o valstybės išlaikomose mokyklose viena privalomų pamokų, nors Konstitucijos 43 str. skelbia: „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Galima pasirinkti tikybos pamokų alternatyvą – etikos pamokas. Jei etikos pamokos reikalingos, mokomi tikybos mokiniai tampa nepilnaverčiais abiturientais, neįsisavinusiais etikos dalyko.  Švietimo  įstatymo  31 str. 1 d. nurodyta, jog tikyba yra pasirenkama dorinio ugdymo dalis – tik dalis, o ne visas dorinis ugdymas. Todėl turi būti sudarytos lygios galimybės mokiniams įsisavinti etikos dalyką, o dėl religinių įsitikinimų mokiniai negali būti atleidžiami nuo etikos pamokų.

Taip pat skunde nurodoma, jog šiuo metu brandos atestatas su priedu įsidarbinant pateikiamas būsimam darbdaviui. Šis, pamatęs religinius įsitikinimus atskleidžiantį įrašą, turi galimybę priimti į darbą arba ne, diskriminuoti priimtąjį arba teikti jam privilegijas. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 3 str. nurodyta, jog valstybinių įstaigų ir organizacijų išduodamuose dokumentuose asmens tikyba nenurodoma, todėl anonimė pageidauja, jog religinius įsitikinimus ir nelygias įsidarbinimo galimybes atskleidžiantis įrašas būtų panaikintas.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys paaiškinime nurodė, jog Švietimo ir mokslo ministerija išnagrinėjo pateiktą anoniminį skundą ir paaiškino, kad Konstitucijos 40 str. numato, jog valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose, tėvų pageidavimu, mokoma tikybos. Švietimo įstatymo 31 str. nustato, kad tikyba yra pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs 14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką. Jaunesniam negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai).

V. Bacys atkreipė dėmesį, kad prieš pasirinkdami dorinio ugdymo dalyką tėvai (globėjai) ir mokiniai supažindinami su abiejų dalykų bendrosiomis programomis. Mokinys dalyką gali keisti kiekvienų mokslo metų pradžioje. Etikos ir tikybos pamokas į dorinio ugdymo visumą jungia bendra paskirtis – dėmesys dvasiniam mokinio tapsmui, asmens orumui ir bendrosioms žmogaus vertybėms, bendras tikslas ir dalis bendrų uždavinių, mokymosi bendradarbiaujant didaktinės nuostatos, panaši ugdymo turinio tematika ir problematika. Etikos ir tikybos pamokas skiria tik tai, kad etikos pamokos yra nekonfesinės, jos grindžiamos humanistiniu požiūriu ir bendrosiomis žmogaus vertybėmis. Per etikos pamokas atskleidžiama kultūrų ir religijų įvairovė, pasaulėžiūrinio apsisprendimo galimybės. Per tikybos pamokas doriškai ugdoma pabrėžiant religinę konkrečios konfesijos patirtį. Todėl anoniminiame skunde išdėstyta nuostata, kad mokiniams neužtikrinamos lygios galimybės mokytis tikybos ir etikos, yra neteisinga.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 3 str. nustatyta, kad valstybinių įstaigų ir organizacijų išduodamuose dokumentuose asmens tikyba nenurodoma. Atkreiptinas dėmesys, kad brandos atestato priede nurodoma ne asmens išpažįstama religija, o pasirinkto dorinio ugdymo dalyko pavadinimas (etika ar tikyba).

Per tyrimą nustatyta, kad pagal turimą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos švietimo sistemoje neužtikrinamos lygios galimybės mokiniams ar jų tėvams (globėjams, rūpintojams) laisvai pasirinkti dorinio ugdymo dalyką pagal savo įsitikinimus. Anoniminiame skunde išdėstytas teiginys, jog mokinys tampa nepilnavertis, pasirinkęs tikybos dorinio ugdymo dalyką, atspindi konkretaus asmens subjektyvų požiūrį į religiją ir yra atmestinas kaip neturintis objektyvaus pagrindo. Siekis prievarta veikti kitų žmonių religinius ar kitokius įsitikinimus atimant galimybę rinktis dorinio ugdymo dalyką pagal savo įsitikinimus demokratinėje teisinėje valstybėje yra nepateisinamas.

Tačiau pažymėtina, jog nors konkretaus dorinio ugdymo dalyko (etikos ar tikybos) nurodymas brandos atestate ar kitame asmens išsilavinimą patvirtinančiame dokumente ir nerodo konkretaus asmens religinės priklausomybės, leidžia nuspėti jo ar jo tėvų (globėjų, rūpintojų) santykį su religija paskutiniais mokslo metais prieš brandos atestato ar kito asmens išsilavinimą patvirtinančio dokumento gavimą bei gali nulemti kitų asmenų išankstinį (teigiamą ar neigiamą) nusistatymą tokio asmens atžvilgiu. Asmens santykio su religija atskleidimas be asmens sutikimo taip pat gali būti pripažintas teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimu. Todėl, atsižvelgiant į etikos ir tikybos dorinio ugdymo dalykų tarpusavio pakeičiamumą, konstatuotina, jog asmens išsilavinimą patvirtinančiame dokumente nereikėtų nurodyti konkretaus dorinio ugdymo dalyko (tikybos ar etikos) pavadinimo, išskyrus atvejus, kai išsilavinimą patvirtinantį dokumentą gaunantis asmuo (jo tėvai, globėjai ar rūpintojai) to pageidauja, arba kai to reikia norint užtikrinti mokymosi tęstinumą mokiniui pereinant mokytis į kitą mokymo įstaigą tais pačiais mokslo metais.

Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 4 punktu bei 12 straipsnio 2 dalimi skundas buvo atmestas, tačiau buvo nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti Ministerijos kompetencijos ribose pakeisti galiojančius teisės aktus užtikrinant, jog konkretaus dorinio ugdymo dalyko pavadinimas (tikyba ar etika) nebūtų nurodomas brandos atestatuose ir kituose išsilavinimą patvirtinančiuose dokumentuose be tokį dokumentą gaunančio asmens (jo tėvų, globėjų ar rūpintojų) sutikimo, apie Ministerijos priimtus sprendimus.

Rekomenduoju perskaityti bent jau mano paryškintą tekstą.

Nuorodos

• Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos 2009 m. ataskaita

Delfi rašo:

Dvasininkai pastebi ir kitą tendenciją – formalūs katalikai nevengia pasityčioti iš nuoširdžiai tikinčių savo vaikų. „Patys atveda juos ruoštis Pirmajai Komunijai, o kai imlus, atviras vaikas susidomi, įsitraukia į bendruomenę, sekmadieniais nori eiti į Mišias, pradeda vadinti davatkėle, prikaišo, kad nepadaro jam skirtų darbų, o laksto į bažnyčią“, – DELFI sakė Vilniaus pal. Jurgio Matulaičio parapijos katechetė Danguolė Gervytė.

Ką daryti?

Neplauti smegenų vaikams, nereikės ir šaipytis…

Skundai

„Ir taip ištisus metus – nebeturim laisvų savaitgalių. Gerai, kad vaikas bent mokykloje tikybą lankė, o jei ne – tai, pažįstami sakė, Utenoje net trejus metus reikia visai šeimai dalyvauti Bažnyčios gyvenime, antraip neprileidžia vaiko prie Pirmos Komunijos“, – DELFI piktinosi du sūnus auginanti moteris.
Paklausta, kodėl šeimai svarbu, kad vaikas pasirengtų priimti minėtą Sakramentą, pašnekovė pripažino nesanti labai religinga, bet norinti dėl savo vaikų padaryti „kas priklauso, o paskui jau tegu patys renkasi, kaip jiems gyventi“.

Ką manau?

Gan kvaili žmonės – patys prisigalvoja kliūčių, o po to skundžiasi, kad jiems sunku tas kliūtis įveikti.

Visų pirma – nei krikštyti, nei pirmos komunijos prileisti, nei, apskritai, smegenų vaikams plauti, niekas neverčia. Tai, tėvai, darote patys per savo durną galvą – jeigu tie vaikai suaugę dėl kokių nors priežasčių nuspręs, kad jiems reikia pasikrikštyti ar pirmos komunijos – niekas netrukdys jiems to padaryti. O skųstis, kad patys pasirinkot laiką niekams švaistyti – kvaila.

Delfi praneša, apie tai, kaip Vilniaus meras ketina tartis su vaikais dėl privalomo kryžių kabinimo Vilniaus mokyklose:

„Lietuva yra krikščioniška, katalikiška šalis, todėl aš manau, kad Vilniaus mokyklose ne tik gali, bet ir privalo būti kryžiai. Tikybos klasėse – būtinai, o dėl kitų, šnekėsimės su vaikais“, – pirmadienį sostinės savivaldybės atstovų susitikime su Vilniaus arkivyskupu metropolitu kardinolu Audriu Juozu Bačkiu teigė Vilniaus meras Vilius Navickas.

Ką manau?

Privalomas religinės, politinės ar kitokios simbolikos kabinimas mokyklose yra pakankamai kvaila idėja – tai paprasčiausia vienos ar kitos ideologijos reklama. Nemanau, jog ji  yra ypatingai žalinga, labiau – kvaila. Esminis jos žalingumas yra tai, jog demonstruojama, jog tikėjimas prietarais yra normalus, valstybės palaikomas elgesys, nepaisant to, kad jis iš tikro vertas tik visuotinės pašaipos.

Gan įdomus man pasirodė ir mero metodas problemų sprendimams rasti – kalbėjimasis su vaikais. Sunku pasakyti, kurios srities ekspertai yra tie vaikai. Konstitucinės teisės? Tarptautinės teisės? Žmogaus teisių? Ilgo sėdėjimo vienoje patalpoje ekspertai?

Nepasisekė Vilniui su merais – tai gėjų nekenčia, tai religiją kiša visur, kur papuola.

Papildoma nuoroda

• Delfi: M.A.Pavilionienė. Ar garbinsime kryžių Lietuvos mokyklose?

Bernardinai skelbia keletą ištraukų iš naujos knygiūkštės „Kaip atrodo dvasios? ir kiti didieji mažųjų klausimai, į kuriuos atsakė kun. Antanas Saulaitis SJ“:

Ar Angelas Sargas gali apsaugoti ne tik savo globotinį, bet ir kokį kitą žmogų ( jeigu paprašo)? (Ugnė)

Manau, kad yra neatsargių vaikų, kuriems gali prireikti dviejų Angelų Sargų, nes vienas pavargtų. Dievas viską daro, kad mums padėtų ir mus globotų, Jam talkina angelai. Jie mato Dievo veidą ir mums padeda būti teisingiems ir maloniems, gražiai elgtis ir gerai mokytis.

Ką manau?

Gan kvailai skamba ir paprasti pasakojimai apie tikėjimą visom tom nesąmonėm, tačiau, kai apie tikėjimą kalba sakydami bile ką ant liežuvio užplaukiančio, tai skamba dar kvailiau.

Ką daryti?

Auginantiems vaikus vertėtų supažindinti vaikus su kuo daugiau religijų, kad vaikai patys pamatytų, kokiais kiekiais visokių nesąmonių žmonės tiki… Ir svarbiausia, kad visi jie tiki, kad yra teisūs.

O šiaip visiems rekomenduoju pasiskaityti, tas ištraukas Bernardinuose – pamatysi, kokiais niekais tėvai savo atžaloms smegenis plauna.