Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Delfi rašo:

„Problema daugiau techninė, tam tikra techninė klaida, sąvoka netinkamai panaudota, esmė buvo religijos privalomas mokymas, ne tikybos. Tai yra skirtingos sąvokos lietuvių kalba, kitomis kalbomis, ir lenkų, sąvokos yra vienodos. Mūsų parlamentarai padarys tam tikrus pakeitimus ir bus užregistruotas projektas apie privalomą religijos mokymą mokyklose. Religija yra labai plati sąvoka, ten bus mokoma ne tik apie krikščioniškas religijas, kurios dominuoja Lietuvoj, bet ir kitų religijų, ypač monoteistinių, judaizmo, islamo pagrindai“, – sakė V.Tomaševskis.

Tikrai? Suklydo dėl techninio dalyko? Kalbėdami apie egzistuojančio įstatymo pakeitimą, kuris susiję su tikybos (o ne religijos pagrindų) dėstymu? Kalbėdami apie įstatymą, kuriuo vaikams dabar smegenis plauna Katalikų Bažnyčia? Kalbėdami apie įstatymą, kurio pagrindu mokiniams nė velnio nesuteikiama jokių žinių apie religijas? Kalbėdami apie tą patį įstatymą, kuriuo mokyklos vaikams religinius niekus į galvą kiša net ne kvalifikuoti mokytojai, o įvairios davatkos?

Nemanau, kad Tomaševskis sakė tiesą. Ir šiuo atveju net nemanau, kad jis tikėjo pats tuo ką sakė.

Delfi rašo:

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcija Seime siūlo mokyklose įvesti privalomas tikybos pamokas. Tai numatyta pirmadienį Seime įregistruotose Švietimo įstatymo pataisose. Taip lenkai tikisi sumažinti jaunimo nusikalstamumą ir vaikus „apsaugoti nuo gyvenimo blogybių“.

Visų pirma paburnosiu ant žiniasklaidos: negi sunku įdėti nuorodą į pirminius šaltinius:

• Švietimo įstatymo 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas
• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymas (įstatymo projektas)

O tada jau paburnosiu ant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos:

jau ir dabar yra pakankamai bloga situacija, kai tėvams leidžiama savo nuožiūra siųsti vaikus į prietarų indoktrinacijos pamokas, o dabar dar norite per prievartą visiems prietarus skleisti?

Iš aiškinamojo rašto:

Projekto tikslas: Užtikrinti mokiniams tinkamas sąlygas bei galimybes susipažinti su esminėmis dvasinėmis vertybėmis vaikystės bei asmenybės brendimo laikotarpyje.

Norint supažindinti su esminėmis dvasinėmis vertybėmis reikėtų mokyti vaikus žavėtis ir domėtis mokslu, tiesa ir tiesos atradimo procesu, žavėtis gamta, žavėtis istorija. O senovinių pasakų ir prietarų brukimas nėra „supažindinimas su dvasinėmis vertybėmis“ – tai yra paprasčiausias psichologinis vaikų žalojimas.

Delfi rašo:

Šiauliuose kuriamas planas, kaip Bažnyčiai perduoti valdyti „Sandoros“ progimnaziją. Kad atitektų didesnis kąsnis, pirmiausia „Sandorą“ norima sujungti su Gytarių progimnazija, kurios pastatas ką tik suremontuotas už 8 milijonus litų, rašo „Šiaulių kraštas“.

[...]

Gytarių progimnazijos direktoriaus Rimtauto Pečeliūno teigimu, esame ne klerikalinė, o pasaulietinė visuomenė: „Nemanau, kad reikėtų valstybinėje mokykloje žaisti bažnytinius „žaidimus“. Nemanau, kad mūsų mokyklos kolektyvas turi prie kažkieno norų taikytis. Ypač keistai atrodo noras perimti pastatą, kada į jį didžiuliai pinigai investuoti“.

Ką daryti?

Mieli Šiauliečiai, rašykite laiškus Šiaulių savivaldybės tarybai, merui ir kitiems savo atstovams (Seimo nariams išrinktiems Šiauliuose), kad jūsų netenkina toks jūsų turto dalinimas Bažnyčiai, kad jūsų netenkina idėja atiduodi jaunimą Bažnyčios įtakon.

Balsas rašo:

Dviem miesto katalikiškoms švietimo įstaigoms – Savivaldybei pavaldžiai A.Lipniūno pagrindinei ir vyskupijai priklausančiai K.Paltaroko gimnazijai – gresia likti suvienodintoms su kitomis 24-iomis miesto bendrojo lavinimo mokyklomis. Mat politikai vaikų atranką į jas nori patikėti nebe kunigams ir pedagogams, o centralizuotą mokinių priėmimą vykdantiems Švietimo skyriaus specialistams.

[...]

„Kai kurios mokyklos buvo nepatenkintos, kodėl į jas priėmimas vyksta per Švietimo skyrių, o katalikiškos priima mokinius pačios. Mokyklų vadovai mano, kad taip buvo sudarytos nevienodos konkurencinės sąlygos – tėveliai katalikiškas rinkdavosi todėl, kad jiems patogiau į jas nunešti dokumentus nei į Švietimo skyrių“, – „Sekundei“ aiškino R.Eitmonė.

[...]

Kai pradedame priėmimą, gimnazijos sielovadininkas būsimų mokinių tėvelius vakarais kviečiasi į pokalbius, iš jų ir paaiškėja šeimų tikrasis nusiteikimas – ar gimnaziją renkasi dėl katalikiškos krypties, ar tik todėl, kad mes vieninteliai turime nuo pirmos iki dvyliktos klases“, – pasakojo G.Gailiūnienė.

Ką manau?

Nesu valdiško skirstymo šalininkas, bet man dar labiau nepatinka, kai kunigai kovoja, kad už išskirtines sąlygas. Jeigu tai vienintelė mokykla, kurioje yra visos dvylika klasių, tai tikrai labai bjauru diskriminuoti vaikus vien dėl tėvų religijos.

Bernardinai rašo:

Mums būtina suprasti, kas yra didžiausias mūsų tikėjimo priešas. Senojo sukirpimo ateizmas, ieškojęs sau mokslinių ar veikiau pseudomokslinių pagrindimų, seniai jau nebekelia tikro pavojaus. Tačiau ateistinių idėjų išsekimas, deja, nėra joks pagrindas tikintiesiems džiūgauti. Praeityje laikai, kai Dievo idėja atrodė tokia svarbi, kad buvo metamos visos jėgos, siekiant ją teoriškai, formaliai paneigti. Juos keičia radikalus reliatyvizmas, pragmatizmas bei naujosios gyvenimo mados ir sukuria tokią sielos būseną, kai Dievo klausimas paprasčiausiai išjuokiamas.

Ką manau?

Daugmaž tiesa yra tai, kad ateistams nebereikia taip dažnai sakyti tokių teiginių kaip „dievo nėra, nes mokslas rodo šitą“ arba „dievo nėra, nes mokslas rodo tą“. Taip nutiko, žinoma, ne dėl to, kad ateistai yra neteisūs, ir ne dėl to, kad mokslas staiga nustojo rodyti, kad pasaulis yra natūralus ir be jokių dievybių (pvz. knyga „Dievo Iliuzija„).

Taip nutiko dėl to, kad švietimas ir mokslas yra prieinamas gerokai didesnei žmonių daliai ir natūrali to pasekmė yra tai, kad dievo (ar bent jau suasmeninto dievo) klausimas daugeliui žmonių yra jeigu ir ne juokingas, tai bent jau absurdiškas.

Didžiausias priešas?

Manau, kad didžiausias religijos (ir visokių kitų tikėjimų bei sukčių) priešas yra švietimas. Tiek žinios apie tai, kaip veikia pasaulis, tiek ir kritinio mąstymo ugdymas.

Paaiškinimai

Suprantu, jog religijos ir tikėjimo klausimas yra pakankamai sudėtingas, o švietimo ir mokslo prieinamumas tėra viena iš (svarbesnių) priežasčių, kodėl vakarų pasaulyje sutikti tvirtai tikinčių asmenų darosi sudėtinga.

Lietuvos rytas skelbia:

Šiandien jauni tėvai su siaubu stebi kiek paūgėjusius vaikus ir šiuolaikinius jaunuolius – laisvamanius, negerbiančius vyresniųjų, išdidžius, nepaklūstančius tėvams, vertinančius tik pinigus, bet nemokančius dirbti. Net ir labiausiai vaikus mylintys suaugusieji užduoda klausimą: „kaip auklėti vaiką, kad jis užaugtų geru žmogumi?“

Pasipiktinčiau, bet nė kiek nenustebčiau, jei laisvamanystę šalia visokių neigiamų ir nelabai neigiamų bruožų priskirtų koks nors kunigas. Deja, kai tai daro pedagogė (Lina Lenartavičienė, Vilniaus nevalstybinio SOS darželio auklėtoja – ekspertė), tai jau tenka sunerimti. Kai švietimu užsiimantys žmonės, piktinasi vaikų gebėjimu remtis įrodymais ir netikėti autoritetais, tai yra labai labai labai blogai.

Žodynėlis

Laisvamanis pagal Meriam Webster žodyną (mano vertimas):

asmuo, kuris formuoja savo nuomonę remdamasis įrodymais nepriklausomai nuo autoritetų. Ypač: asmuo abejojantis ar netikintis religinėmis dogmomis.

Delfi rašo apie pilietiškumo ugdymą:

Lietuvos karo akademijos Lyderių ugdymo skyriaus viršininkas, majoras Albertas Daugirdas teigia nesuprantąs, kodėl mokiniai iš ryto negieda valstybės himno, kai kariuomenės daliniuose pakeliant vėliavas Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ giedama. Tokį nusistebėjimą Lietuvos kariuomenės majoras išsakė Seime vykusioje konferencijoje apie pilietiškumo ugdymą mokykloje.

Ką manau?

Rytinė mankšta mokyklose gal ir gali būti naudinga, o štai nacionalizmą propaguojantiems ritualams mokyklose – ne vieta.

Visas tas ritualinis pilietiškumas viso labo perša nacionalistinę idėją, kai tuo tarpu mokslas mums sako: žmonės, iš esmės, yra vienodi.

Tai, kad jums pasisekė gimti dabar, o ne prieš 50 ar ne prieš 5000 metų yra ne jūsų nuopelnas. Tai, kad jums pasisekė gimti Lietuvoje, o ne kurioj nors gerokai labiau atsilikusioje šalyje – ne jūsų nuopelnas. Tai, kad jūs gimėte Lietuvoje, o ne kokioje nors labiau socialiai ar ekonomiškai pažengusioje šalyje, irgi nėra jūsų kaltė. Didžiuotis dalykais, kurie nuo jūsų nepriklauso yra gan kvaila.

Aš, žinoma, pritariu, kad reikia ugdyti visuomenę, kurioje žmonės gerbia vieni kitus, kurioje žmonės padeda vieni kitiems, kurioje žmonės bendradarbiauja vieni su kitais. Bet to neturėtų būti siekiama brukant ideologijos, kuri skatina žmonių skirstymą pagal tautybę, pilietybę, gimimo vietą ar dar ką nors, ritualus.

Bernardinai prieš maždaug savaitę paskelbė apie knygos „Mokslo pažanga ir dvasingumas“ pristatymą. Deja, knygos pristatyme buvo kalbama ne apie dvasingumą ir ne apie mokslo pažangą:

Susitikimo dalyviai išklausė dorinio ugdymo mokytojos Aušrelės Krunglevičiūtės pristatyto tyrimo „Mokslo ir Šv. Rašto susikalbėjimo galimybės mokykliniuose gamtos mokslų vadovėliuose“ rezultatų, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos mokytoja Virginija Rupainienė kolegoms pristatė integruotą biologijos-tikybos pamoką „Gyvybės atsiradimas”, kurios tikslas – padėti moksleiviams suprasti, kad mokslas ir tikėjimas neprieštarauja vienas kitam, o priešingai – teigia ir papildo vienas kitą.

…

Prof. kunigas A. Narbekovas kalbėjo apie evoliucijos ir Kūrėjo santykį: „Evoliucija kalba apie jau egzistuojančią sutvėrimų raidą. O sukūrimas kalbėtų apie tai, iš kur kažkas atsirado. Garbingas mokslininkas žino ir pripažįsta, kad žmogus atsirado esant metafiziniam šuoliui.“

Ką manau?

Taigi, apie žmogaus atsiradimą: žmogus atsirado palaipsniui, vysktant evoliucijai be jokių metafizinių šuolių. Žmonių pirmtakai skilo į skirtingas šakas, kurios gyveno viena gretimais kitos, kartais šiek tie persimaišydamos ir viskas vyko palaipsniui, kol galų gale iš visų žmonių rūšių išlikome tik mes, homo sapiens. Taigi, suprantantiems angliškai siūlyčiau pradėti, kad ir nuo Wikipedia straipsnio.

O štai apie religijos kišimą į vadovėlius nėr ką daug ir pasakyti. Mokslui švietimo sitemoje ir taip per mažai dėmesio skiriama, o štai katalikai, bando ją užteršti visokiausiais mokslui prieštaraujančiais religiniais dalykais.

Delfi skelbia apie tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pakeitė sprendimą ir nusprendė, kad kryžių kabinimas mokyklose (ir kitose valdiškose organizacijose) nepažeidžia žmogaus teisių:

Kartu su Italija apgynusi galimybę viešose vietose kabinti Nukryžiuotajį Lietuva apgynė savo protėvių tikėjimą. Taip Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos sprendimą, kuriuo paskelbta, jog privalomas kryžių kabinimas Italijos mokyklų klasėse nepažeidžia katalikybės neišpažįstančių vaikų teisių, įvertino konservatorių parlamentaras Mantas Adomėnas.

Aš pats dėl to labai nenusivyliau, bet tikiuosi, kad mokyklų sienos visgi daugumoje pasiliks be reklamų: ir be pernelyg kaloringo maisto reklamų, ir be religijos reklamų, ir be pernelyg daug cukraus turinčių gėrimų reklamų, ir be cigarečių reklamų. Mokyklose visgi reikia mokytis, o ne bandyti parduoti vaikams visokį šūdą.

Trumpai tariant, reik tikėtis, kad laisvamanių pusėje bus jeigu jau ne įstatymai, tai bent sveikas protas.

Lietuvos rytas rašo:

Šiais mokslo metais daugiau moksleivių yra pasirinkę tikybos pamokas nei etikos.

Tikybos šiuo metu mokosi per 226 tūkst., etikos – daugiau kaip 178 tūkst. moksleivių

Ką manau?

44% moksleivių nelanko smegenų plovimo užsiėmimų… Regis, kad situacija – geresnė, nei tikėjausi…

Ką daryti?

Tėvams – nustoti kišti likusius 56% vaikų į smegenų plovimo užsiėmimus.