Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Lietuvo rytas rašo:

[…] ketvirtadienį Seimui pateiktas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas iš karto ėmė buksuoti.

Dalis dešiniųjų jau ir anksčiau aiškino, kad tai pažeis „tradicines lietuviškos šeimos vertybes” ir yra neleistinas kišimasis į privatų gyvenimą.

Konservatorius Egidijus Vareikis paskelbė, kad nuo smurto šeimoje gali apsaugoti ne įstatymai, o lankymasis bažnyčioje ir tradiciškas pareigų šeimoje paskirstymas.

E.Vareikio minčiai, kad įstatymu įtvirtintos bausmės smurtautojams gali sugriauti šeimą, aktyviai pritarė socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Donatas Jankauskas.

Tačiau ministras ir jo bendražygiai nesibodi įstatymu reguliuoti žmonių privataus gyvenimo, kai nori pademonstruoti, kad jis ir jo partija ištikimai laikosi „tradicinių krikščioniškųjų vertybių”.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseniai parengė įstatymo projektą, kuriuo numatyta, kad šeima laikoma tik susituokusi pora.

Už tokią nuostatą mūru stojo ir viena konservatorių lyderių Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji pareiškė, kad šalyje vyrauja per daug liberali atmosfera, kad Lietuva – krikščioniškas kraštas, todėl gyvenimas ne santuokoje – nuodėmė.

Teokratizacija

Deja, Lietuvoje vyksta kažkokia keista teokratizacija – krūvos Seimo ir vyriausybės narių pasiruošę vykdyti bet kokius kunigų nurodymus…

Katalikai Seimo nariai ir smurtas šeimose

Paskaičius Seimo posėdžio stenogramas, panašu, kad

1. katalikai neskiria koreliacijos nuo priežastingumo
2. katalikai nesuprata, kuo smurtas artimoje aplinkoje skiriasi nuo smurto kitur

Apie priežastingumą ir koreliaciją pacituosiu Vikipediją:

Iš to, kad dviejų kintamųjų koreliacijos koeficientas nelygus nuliui, galima daryti tik tokią išvadą, jog egzistuoja statistinis ryšys, o ne koks nors priežastingumas (t. y., X nebūtinai veikia Y, nors X ir Y yra statistiškai susiję). Koreliacija, kuri tiesiogiai neatspindi priežastingumo, statistikoje vadinama „klaidingąja koreliacija“ (angl. spurious correlation).

Viena geriausių tokio teiginio iliustracijų yra pavyzdys su ledų suvartojimu ir nuskendusiųjų skaičiumi: pastebėta, jog padidėjus ledų suvartojimui, padidėja ir skenduolių skaičius, tad lyg ir norėtųsi daryti išvadą, jog ledų valgymas yra labai kenksmingas plaukikams. Šitame pavyzdyje neatsižvelgiama į svarbiausią užslėptą kintamąjį – oro temperatūrą. Vasarą būna karšta, todėl padidėja tiek ledų suvartojimas, tiek skenduolių skaičius, nes daugiau žmonių maudosi. Gali būti, jog koreliacinis ryšys yra nustatomas, o iš tikrųjų priežastingumas buvo visiškai priešingas: štai praeitame amžiuje buvo manoma, jog žmonėms yra naudinga turėti blusų, nes statistiškai buvo pastebėta koreliacija tarp žmonių sveikatos ir blusų turėjimo – blusas turėjo sveikesni žmonės. Iš tikrųjų, ryšys yra visiškai priešingas: blusos dažnai sukelia ligas, o žmogui susirgus karštine, jog nebegali gyventi žmogaus plaukuose, nes ten per karšta, todėl susirgęs žmogus blusų nebeturi.

Šiais laikais prastas koreliacijos ir priežastingumo suvokimas irgi yra dažnas, o ypač „tyrimuose“, kurie yra daromi spaudoje, norint sukelti sensaciją ir pan. JAV buvo atliktas tyrimas, kuris nustatė, jog rūkymas kenkia studentų mokslams, nes rūkantys studentai gauna mažesnius pažymius. Nepagalvota, jog pagrindinė tokios koreliacijos priežastis gali būti tokia, kad rūkantys studentai yra tokie studentai, kurie ir šiaip mokslams skiria mažiau dėmesio, o gal kaip tik, jie rūko tik todėl, jog nesiseka moksluose?

O štai apie tai, kuo smurtas artimoje aplinkoje skiriasi nuo smurto kitur… Tai yra tiesiog skirtinga smurto rūšis, kai smurtautojas visada yra šalimais, kai su smurtautoju gyveni viename bute, kai su smurtautoju gyveni iš vieno atlyginimo, kai smurtas yra patiriamas reguliariai…

Pvz. jeigu gatvėj chuliganas sumušė, tai bent gali grįžti namo. O jeigu vyras namie muša, tai jau namuose nepasislėpsi… Į skirtingas aplinkybes ir reikia skirtingai reaguoti. Skirtingoms aukoms, reikia skirtingai padėti.

Papildomam skaitymui:

• Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas.
• Seimo posėdžio, kuriame buvo svarstomas šis įstatymo projektas, stenograma

Dienos citata

Seimo narys E. Vareikis:

Statistika rodo, negailestinga statistika rodo, kad šeimos, kurios sekmadieniais lankosi Bažnyčioje, vaidijasi ir mušasi daug rečiau. Kai skau, geriau investuokime į bažnyčių statybą, o ne į klėjimų statybą, kai kam sukelia juoką. Taip, sukelia juoką, bet statistika rodo, kai eisite į bažnyčią, mušitės mažiau.

Neretai, visokie mulkiai propaguodami šarlataniškus „gydymo“ metodus teigia: „nepasitikėkite medikais, nes jie siekia pelno“.

Kai einate į parduotuvę, jums pieną ten pardavėja parduota ne šiaip iš geros dūšios, ji dirba, kad užsidirbtų. Kai parduotuvės savininkas sudaro sutartį su tiekėjais, jo interesai paremti pelnu. Kai homeopatas jums kiša gryną vandenį ar cukrų už vaistus, jo interesai paremti pelnu. Kai kaimietis augina bulves ar melžia karves, jam rūpi pelnas (ar uždarbis).

Tiesa, pajamų gauti galima tik abiejų pusių sutarimu. Kai kuriais atvejais (homeopatija, aromaterapija), tai daroma tiesiog mulkinant klientus. Kitais atvejais, gi, tai daroma teikiant paslaugas ar gaminant prekes, kurių reikia klientams.

Trumpai tariant, naudoti pelno siekimą kaip argumentą diskusijose beveik visais atvejais yra tik dėmesio nukreipimas nuo esminių dalykų.

Neretai tokia argumentavimo klaida vadinama „raudona silke„.

Smallprint: sutinku, kad būna atvejų, kai klientų interesai pažeidžiami dėl pelno siekimo (tiek melžėjų, tiek paradavėjų, tiek aukštųjų technologijų asmenų ar organizacijų).

Mes mylime silpnaregius ir pasisakome tik prieš nenatūralų regėjimo gerinimą.

Kalbai pasisukus apie gėjus, įvairūs krikščionys dažnai demonstruoja savo nepakantumą. Įdomu tai, kad jie ne tik nori atvirai reikšti tą savo nepakantumą, bet tuo pačiu nori ir neatrodyti esą nepakantūs. Tam jie naudoja frazę, „mes peikiame nuodėmę, o ne žmogų“. Kai kurie žmonės ant to užkimba. Kiti, gi, tai vadina paprasčiausiu veidmainiškumu.

Kaip vertintumėte tokį teiginį:

„Mes mylime, savo vaiką, bet negalime daktare, jums leisti atlikti kraujo perpylimo operacijos, kad išgelbėtumėte jam gyvybę. (Jehovos liudytojų tikėjimo dalis)“?

Ar tikrai šiuo atvejais atvirai galėtumėte pasakyti, kad jūs mylite nusidėjėlį (vaiką), bet nekenčiate nuodėmės (kraujo perpylimo)? Kodėl staiga kriterijai pasidaro kitokie pasisukus kalbai apie homoseksualus? Atsakymas paprastas – jums protą paprasčiausiai temdo jūsų religinė tamsa bei nepakantumas kitokiems.

Derėtų suprasti, kad homoseksualumas, kaip ir heteroseksualumas, yra normali asmenybės dalis, ir pasisakymas prieš veiksmus, susijusius su ta asmenybės dalimi, yra pasisakymas ir prieš patį asmenį.

Linkėjimas

Iš tiesų sakau jums, veidmainiai ne tik, kad į dangų nepaklius (nes jo, paprasčiausiai, nėra), bet ir bus nemėgstami dorų žmonių.

Susiradau viename bloge teologinius išvedžiojimus apie tai, kodėl geriems žmonėms nutinka blogi dalykai. Galų gale ten priėjo išvados, kad krikščionių dievui būtina skriausti geriausius žmones, vien už tai, kad jie – geri. Negaliu atsistebėti krikščioniškos logikos ir etikos iškrypėliškumu.

LRT paruošė straipsnį apie lietuvius, kurie galėtų pretenduoti į Nobelio premiją, ruošdami straipsnį jie nuomonės apie tai paklausė ir Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, kuris atsakė, kad nieko apie tai neišmano:

Tuo metu Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius mano, kad pats garbingiausias žmogaus įvertinimas – ne Nobelio premija.

„Man, kaip vyskupui, rūpi, kad aš pats, mano kunigai bei tikintieji už savo gyvenimo darbus gautume Dievo įvertinimą“, – prisipažino dvasininkas.

Ką daryti?

Kalbėdami su kunigais ar dvasininkais nepasimeskite tarp jų žodžių – jeigu jie ką nors sako, tai nereiškia, kad jie turi ką pasakyti.

(Epizodas lėktuve)

Šalia manęs sėdėjo ispanė. Vos pradėjus lėktuvui judėti ji persižegnojo. Aš truputį pasisukau į šoną ir išsišiepiau. Kadangi skrydis praėjo sėkmingai, tai ko gero ji gerai persižegnojo.

Ko gero labai įprastas įvykis, bet apie „Post hoc ergo propter hoc“ logikos klaidą žinoti vertėtų. Lotyniškai tai reiškia, „po to, vadinasi dėl to“. Ši logikos klaida teigia: „Kadangi įvykis B nutiko po įvykio A, tai vadinasi jį nulėmė įvykis A.“

Ši logikos klaida yra ypač gundanti, nes eiliškumas laike atrodo neatskiriama priežastingumo dalimi. Klaida slypi tame, kad išvada prienama remiantis vien tik įvykiu eiliškumu, vietoj to, kad būtų atsižvelgiama į kitus faktorius, kurie atmestų šį ryšį.