Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Lietuvos rytas rašo:

Programišiai iš „Anonymous“ grupės trečiadienį atakavo oficialų Romos katalikų bažnyčios aukščiausios dvasinės hierarchijos rezidencijos tinklalapį (www.vatican.va). Dėl to jis kelias valandas buvo užblokuotas.

Ką manau?

Apmaudu, kad prieš religijos žalą pasisakančių žmonių pusėje yra asmenų, kurie nusirita iki tokių metodų. Tikiuosi, kad šio blogo skaitytojų darbai yra gerokai labiau civilizuoti.

Kviečiu visus kovoti prieš kvailas idėjas jas pašiepiant (kai jos akivaizdžiai kvailos) ir švietimu. Taip pat kviečiu prisiminti, kad absoliuti dauguma tikinčiųjų tikrai siekia gėrio ir jiems tai nepavyksta tik dėl to, kad jie nesupranta savo klaidų ir remiasi neteisinga informacija.

Programišiai iš „Anonymous“ grupės trečiadienį atakavo oficialų Romos katalikų bažnyčios aukščiausios dvasinės hierarchijos rezidencijos tinklalapį (www.vatican.va). Dėl to jis kelias valandas buvo užblokuotas.

Bernardinai skelbia vyskupo Gintaro Grušo pasvaičiojimus apie ateistus:

Pati kariuomenės vadovybė tai supranta ir to prašo iš mūsų. Kita vertus, kaip ne kartą esu sakęs, cituodamas gana žinomą posakį, „apkasuose ateistų nėra“. Kai žmogus atsiduria mirties pavojuje, jis griebiasi to, ko mes visada ir ieškome – Dievo.

Kadangi, about.com yra parašę gan neblogą straipsnelį angliškai apie šitą kvailą frazę, tai aš daug nesikartosiu, tik pagrindines mintis iš to straipsnelio išsakysiu:

• Ateistai apkasuose ar kitose sunkiose situacijose paprastai nekeičia savo pažiūrų (žinoma, būna ir tokių kurie keičia)
• Kai kurie tikintieji apkasuose ar kitose sunkiose situacijose supranta savo tikėjimo geru dievu absurdiškumą ir išsižada tikėjimo
• Net jeigu apkasuose ir sunkiose situacijose visi ateistai staiga pradėtų tikėti dievais, tai įrodytų tik tai, jog žmogus sunkiose situacijose gali prarasti sveiką nuovoką, o ne ką nors kitą.

Papildomos nuorodos

• Apie C. Hitchins vėžį ir netikėjimą
• Grethan Christina straipsnelis šia tema

Ką manau?

Kad ir kokia kvaila būtų netiesa, jeigu ją sako kunigas, tikintieji jos neanalizuos.

Bernardinuose skelbiamas pokalbis su kažkokiu kunigu:

Pasak Tomašo Haliko, kantrybę kaip vaistą prieš netikėjimą ir ateizmą jis siūlo iš savo ilgos dialogo su netikinčiais patirties. Yra įsitikinęs, kad tikėjimas prieš netikėjimą gali laimėti tik jį „apkabindamas“. Nereikia sakyti netikinčiajam – „tu klysti“, reikia sakyti – „tu neturi kantrybės ir tavo tiesa dalinė“.

Ką manau?

Tikintieji atrodo gan kvailai, kai faktinius klausimus (dievas yra/dievo nėra) bando spręsti ne argumentais, o sofizmu ir demagogijos skleidimu.

Dievų nėra, nebuvo ir nebus ir ne tik truputį, o visiškai. Ir kas kas, o aš, kantrybės tikrai turiu pakankamai.

Alfa skelbia gan skeptišką straipsnelį apie tai, kodėl kai kuriems žmonės atrodo, kad astrologija veikia. Bet žinoma, kai aiškini kaip veikia vieni prietarai, būtinai reikia pridurti, kad jų trūkumas yra tas, kad gali atitraukti nuo kitų prietarų:

Astrologija, jos prognozės ir kitos pranašystės (chiromantija, taro ar kiti būrimai) remiasi įvairaus pobūdžio apgaule ir psichologijos išmanymu. Astrologija ir kitais būrimais nevertėtų pasitikėti, jei ne dėl krikščioniško tikėjimo, tai bent jau dėl to, kad nebūtum maustomas gudraus psichologijos išmanymo. Barnumo ir Pigmaliono efekto dėka, itin lengva įklimpti į apgaulės pinkles. Gudrus astrologas tokiu būdu gali pastorinti savo piniginę, melždamas pinigus iš patiklaus kliento, arba, dar baisiau, sugadinti žmogui gyvenimą, atitraukdamas jį nuo realaus pasaulio, pasitikėjimo Dievu, įtraukti į visišką priklausomybę nuo horoskopų.

Ką manau?

Pasitikėjimas dievu yra toks pats kvailas dalykas, kaip ir tikėjimas horoskopais ar kitokiai būrimais. T.y. tame tikėjime nėra nė trupinėlio realybės, jis remiasi tik visokiausių psichologinių efektų kratiniu.

Ką daryti?

Žurnalistams: jeigu jau imatės rašyti skeptiškus straipsnius, tai nekiškite į juos visokių pramanų.

Lietuvo rytas rašo:

[…] ketvirtadienį Seimui pateiktas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas iš karto ėmė buksuoti.

Dalis dešiniųjų jau ir anksčiau aiškino, kad tai pažeis „tradicines lietuviškos šeimos vertybes” ir yra neleistinas kišimasis į privatų gyvenimą.

Konservatorius Egidijus Vareikis paskelbė, kad nuo smurto šeimoje gali apsaugoti ne įstatymai, o lankymasis bažnyčioje ir tradiciškas pareigų šeimoje paskirstymas.

E.Vareikio minčiai, kad įstatymu įtvirtintos bausmės smurtautojams gali sugriauti šeimą, aktyviai pritarė socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Donatas Jankauskas.

Tačiau ministras ir jo bendražygiai nesibodi įstatymu reguliuoti žmonių privataus gyvenimo, kai nori pademonstruoti, kad jis ir jo partija ištikimai laikosi „tradicinių krikščioniškųjų vertybių”.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseniai parengė įstatymo projektą, kuriuo numatyta, kad šeima laikoma tik susituokusi pora.

Už tokią nuostatą mūru stojo ir viena konservatorių lyderių Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji pareiškė, kad šalyje vyrauja per daug liberali atmosfera, kad Lietuva – krikščioniškas kraštas, todėl gyvenimas ne santuokoje – nuodėmė.

Teokratizacija

Deja, Lietuvoje vyksta kažkokia keista teokratizacija – krūvos Seimo ir vyriausybės narių pasiruošę vykdyti bet kokius kunigų nurodymus…

Katalikai Seimo nariai ir smurtas šeimose

Paskaičius Seimo posėdžio stenogramas, panašu, kad

1. katalikai neskiria koreliacijos nuo priežastingumo
2. katalikai nesuprata, kuo smurtas artimoje aplinkoje skiriasi nuo smurto kitur

Apie priežastingumą ir koreliaciją pacituosiu Vikipediją:

Iš to, kad dviejų kintamųjų koreliacijos koeficientas nelygus nuliui, galima daryti tik tokią išvadą, jog egzistuoja statistinis ryšys, o ne koks nors priežastingumas (t. y., X nebūtinai veikia Y, nors X ir Y yra statistiškai susiję). Koreliacija, kuri tiesiogiai neatspindi priežastingumo, statistikoje vadinama „klaidingąja koreliacija“ (angl. spurious correlation).

Viena geriausių tokio teiginio iliustracijų yra pavyzdys su ledų suvartojimu ir nuskendusiųjų skaičiumi: pastebėta, jog padidėjus ledų suvartojimui, padidėja ir skenduolių skaičius, tad lyg ir norėtųsi daryti išvadą, jog ledų valgymas yra labai kenksmingas plaukikams. Šitame pavyzdyje neatsižvelgiama į svarbiausią užslėptą kintamąjį – oro temperatūrą. Vasarą būna karšta, todėl padidėja tiek ledų suvartojimas, tiek skenduolių skaičius, nes daugiau žmonių maudosi. Gali būti, jog koreliacinis ryšys yra nustatomas, o iš tikrųjų priežastingumas buvo visiškai priešingas: štai praeitame amžiuje buvo manoma, jog žmonėms yra naudinga turėti blusų, nes statistiškai buvo pastebėta koreliacija tarp žmonių sveikatos ir blusų turėjimo – blusas turėjo sveikesni žmonės. Iš tikrųjų, ryšys yra visiškai priešingas: blusos dažnai sukelia ligas, o žmogui susirgus karštine, jog nebegali gyventi žmogaus plaukuose, nes ten per karšta, todėl susirgęs žmogus blusų nebeturi.

Šiais laikais prastas koreliacijos ir priežastingumo suvokimas irgi yra dažnas, o ypač „tyrimuose“, kurie yra daromi spaudoje, norint sukelti sensaciją ir pan. JAV buvo atliktas tyrimas, kuris nustatė, jog rūkymas kenkia studentų mokslams, nes rūkantys studentai gauna mažesnius pažymius. Nepagalvota, jog pagrindinė tokios koreliacijos priežastis gali būti tokia, kad rūkantys studentai yra tokie studentai, kurie ir šiaip mokslams skiria mažiau dėmesio, o gal kaip tik, jie rūko tik todėl, jog nesiseka moksluose?

O štai apie tai, kuo smurtas artimoje aplinkoje skiriasi nuo smurto kitur… Tai yra tiesiog skirtinga smurto rūšis, kai smurtautojas visada yra šalimais, kai su smurtautoju gyveni viename bute, kai su smurtautoju gyveni iš vieno atlyginimo, kai smurtas yra patiriamas reguliariai…

Pvz. jeigu gatvėj chuliganas sumušė, tai bent gali grįžti namo. O jeigu vyras namie muša, tai jau namuose nepasislėpsi… Į skirtingas aplinkybes ir reikia skirtingai reaguoti. Skirtingoms aukoms, reikia skirtingai padėti.

Papildomam skaitymui:

• Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas.
• Seimo posėdžio, kuriame buvo svarstomas šis įstatymo projektas, stenograma

Dienos citata

Seimo narys E. Vareikis:

Statistika rodo, negailestinga statistika rodo, kad šeimos, kurios sekmadieniais lankosi Bažnyčioje, vaidijasi ir mušasi daug rečiau. Kai skau, geriau investuokime į bažnyčių statybą, o ne į klėjimų statybą, kai kam sukelia juoką. Taip, sukelia juoką, bet statistika rodo, kai eisite į bažnyčią, mušitės mažiau.

Lietuvos krikščionių studentų bendrija (LKSB) deja yra ta kartos dalis, kuri pakeis dabartines davatkas. Ir sprendžiant iš to, kokias nesąmones jie rašo – ateities žmonėms jie ko gero nieko gero neatneš.

Štai šį sykį LKSB rašo apie tai, kodėl Jėzus prisikėlimas iš numirusių yra faktas:

Pirmas mitas: prisikėlimo istorija yra legenda

[...]

Pirma, šios versijos pradininkai iš pradžių laikėsi nuomonės, jog Naujasis Testamentas buvo parašytas praėjus nemažai laiko tarpui po jame aprašomų įvykių. Tačiau šiandien didžioji dauguma tyrinėtojų jau nedvejoja, jog sinoptinės (Mato, Morkaus ir Luko) evangelijos buvo parašytos apie 60-70 m. po Kristaus. Taigi nuo Jėzaus mirties buvo praėję tik apie 30 metų. Nei viena legenda nėra atsiradusi per tokį trumpą laiką. [pabraukiau aš]

Ką manau?

Tiksliai sunku pasakyti, ką tas autorius turėjo galvoje sakydamas, kad legendos neatsiranda per tokį trumpą laiką, bet sprendžiant pagal kontekstą, tai, ko gero, – netikra, bet pakankamai plačiai pasklidusi istorija…. Tad paprastas tokios greitai atsiradusios ir po visą pasaulį pasklidusios legendos pavyzdys: Rosswell’o ufonautai…

Prieš beveik metus Spinter atliko tyrimus apie krikščionybę Lietuvoje, tad pasistengsiu keliais kelis įrašus pateikti pagal to tyrimo rezultatus:

dvasininką šokiravo krikščionimis save vadinančių žmonių atsakymai į klausimą, ar jie tiki, kad Kristus – gyvas. Teigiamai atsakė 38,3 proc., abejojo 28,6 proc., likusieji tai neigė arba nežinojo, ką atsakyti.

„Jei žmonės netiki, kad Kristus prisikėlė ir gyvena tarp mūsų, krikščionybė tėra istorija ar tradiciškai paveldimas moralinių normų rinkinys. Tikėjimas gyvas tik tada, kai tiki Prisikėlimu ir per maldą stengiesi užmegzti asmeninį ryšį su Dievu“, – komentavo kunigas.

Ką manau?

Jeigu skelbčiau balandžio pirmą būtų labai sunku atskirti nuo balandžio pirmosios pokšto.

Šiandien klausiausi LRT laidelės „Dienos komentaras“. Šįsyk komentatorius buvo Vygantas Vareikis ir beklausant man užkliuvo jo informacija, apie tai, kad dinozaurus išnaikinęs asteroidas į Žemę trinktelėjo prieš 65 tūkstančius metų. Tai išgirsti galite 2 min 40 sekundžių nuo laidos pradžios.

Nepaisant to, kad apsirikta 1000 kartų (dinozaurai išnyko prieš 65 milijonus metų!) tikiuosi, kad tai netyčinė klaida.

O čia šiaip įdomybė:

Vareikis paminėjo dar vieną įvykį – ugnikalnio išsiveržimą Indonezijoje prieš 73 tūkstančius metų (didžiausias išsiveržimas per paskutinius 25 milijonus metų). Šis išsiveržimas į atmosferą išmetė tiek pelenų, kad temperatūra visoje Žemėje nukrito 3-5 laipsniais (o kai kuriose vietose net 15 laipsnių).

Neretai, visokie mulkiai propaguodami šarlataniškus „gydymo“ metodus teigia: „nepasitikėkite medikais, nes jie siekia pelno“.

Kai einate į parduotuvę, jums pieną ten pardavėja parduota ne šiaip iš geros dūšios, ji dirba, kad užsidirbtų. Kai parduotuvės savininkas sudaro sutartį su tiekėjais, jo interesai paremti pelnu. Kai homeopatas jums kiša gryną vandenį ar cukrų už vaistus, jo interesai paremti pelnu. Kai kaimietis augina bulves ar melžia karves, jam rūpi pelnas (ar uždarbis).

Tiesa, pajamų gauti galima tik abiejų pusių sutarimu. Kai kuriais atvejais (homeopatija, aromaterapija), tai daroma tiesiog mulkinant klientus. Kitais atvejais, gi, tai daroma teikiant paslaugas ar gaminant prekes, kurių reikia klientams.

Trumpai tariant, naudoti pelno siekimą kaip argumentą diskusijose beveik visais atvejais yra tik dėmesio nukreipimas nuo esminių dalykų.

Neretai tokia argumentavimo klaida vadinama „raudona silke„.

Smallprint: sutinku, kad būna atvejų, kai klientų interesai pažeidžiami dėl pelno siekimo (tiek melžėjų, tiek paradavėjų, tiek aukštųjų technologijų asmenų ar organizacijų).

Prieš keletą dienų internete pasirodė Joule Unlimited paskelbė, kad jie sukūrė metodą efektyviai ir pigiai „fosilinio“ kuro gaminimui. Tam jie, neva, naudoja bakterijas, kurios CO2, saulės energiją ir vandenį paverčia į „naftą“.

Naujienų komentatoriai tą naujieną dažniausiai vertina nekritiškai. Aš tokias naujienas vertinu įtariai. Ne dėl to, kad metodas yra neįtikėtinas, o dėl to, kad iš istorijos verta mokytis. Per paskutinius dešimtmečius jau buvo dešimtys tokių žiniasklaidoje plačiai skelbtų metodų pigiai ar nemokamai energijai gaminti ir dešimtys tūkstančių visokių amatininkų youtube klipų, forumų įrašų ir kitokių skelbimų.

Deja visa tai dažniausiai galima suskirstyti į tris kategorijas:

• sukčiai, norintys susirinkti pinigų iš patiklių investuotojų
• amatininkai, nesugebantys normaliai atlikti eksperimentų ir nesugebantys tiksliai apskaičiuoti sunaudotos ir išgautos energijos skirtumo
• tyrėjai skelbiantys apie savo atradimus per anksti – prieš išsiaiškindami, kad padarė klaidų

Ką manau?

Labai norėčiau, kad tai būtų tiesa, bet kol kas esu labiau linkęs manyti, jog tai – sukčiai.