Lietuvos rytas rašo apie tai, kad Lietuvos konstitucinis teismas tiesiai šviesiai paaiškino, jog šeimos apibrėžimas yra gan platus ir apima įvairiausias šeimos formas:
LR Konstitucinis teismas paskelbė štai šitą: “konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.”
Valio!
Tačiau (žinoma, tai ne naujiena šio blogo lankytojams) yra žmonių, kurie tokiu teismo paaiškinimu yra labai nepatenkinti. Štai tūlas Mindaugas Kubilius piktinasi:
Leiskite paklausti: ar šiems LR Konstitucinio teismo „išminčiams“ neiašku, kad žmonių santykiuose emocijos yra pati nestabiliausia kintamoji? Kaip vieno žmogaus subjektyvus ir itin nestabilumas jutimas, kintantis sulig aplinkos ir jos suvokimu kitimu, palaiko atsakingą ir tveriantį santykį su kitu žmogumi? Juk net nuomonė kinta greičiau nei jausmai ir visokio pobūdžio apetitai.
Šiandien tu man patinki, ryt – ne; mūsų santykis pasikeitė, vadinasi, nesu atsakingas už tave. Santykis ima trūkinėti. Savanoriškai imu ir apsisprendžiu, kad nebesu atsakingas. Ir santykis nutrūksta. Kažkada galbūt imsiu ilgėtis, ar nuotaika pasitaisys, ar aistra vėl sukils, ir tuomet vėl sieksiu „atsakingo“ santykio … gal net atsakingesnio.
Ką manau?
Taigi, nepaisant to, kad visokie kubiliai kabinėjasi prie atskirų iš konteksto ištrauktų žodžių, aš pasidžiaugsiu tuo, kad bent jau kol kas nebūsime ribojami neišpasakytai siauro katalikiško šeimos apibrėžimo.
Komentarai (3)
