
Jau rašiau, kad religingoms moterims feminsitėmis būti neišeis. Tai darosi aišku paskaičius bet kurį straipsnį apie moterų teises, kuriame apie tai diskutuojama iš religinės perspektyvos. Štai p. Anželika Bernardinuose rašo:
Vyro ir moters klausimas tiek krikščionims, tiek plačiajai visuomenei nėra lengvas, paprastas ir vienpusiškas. Tai ir sudėtingas, ir kontroversiškas klausimas. Sudėtingas, nes apima skirtingus vyriškumo ir moteriškumo vertinimo aspektus: fiziologinius, psichologinius, socialinius, istorinius, filosofinius ir, žinoma, teologinius. Nagrinėjant šį klausimą reikalinga įvairių mokslų žinių sintezė, padedanti išvengti išankstinių nusistatymų ir stereotipinio požiūrio, bet labiausiai – Dievo malonės, idant būtų išlaikyta pusiausvyra.
Lyčių lygybės klausimas visuomenei yra paprastas. Keblus jis pasidaro tik tada, kai vienoje galvoje prisireikia šiuolaikines vertybes ir tikėjimą senovinėm pasakom.
Tad pacituosiu Europos žmogaus teisių deklaraciją:
Naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso.
Ką daryti?
Tikintieisiems: jeigu religija trukdo gyventi – išmeskit religiją. Jeigu religinės dogmos prieštaraja jūsų vertybės – atsisakykite senovinių prietarų. Sėkmės!