Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Lietuvos rytas rašo:

Kai praėjusį mėnesį Respublikonų partijos kandidatas į Senatą Toddas Akinas bandė aiškinti, kodėl šalyje turėtų būti uždrausti abortai, jo žodžius išgirdusios moterys aikčiojo ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje.

„Jeigu tai legitimus (įstatymo apibrėžtas. – Red.) išžaginimas, moters kūnas turi būdų šį procesą sustabdyti”, – pareiškė 65 metų politikas, nenujausdamas, kokį skandalą sukels šis jo sakinys.

Internautams neprireikė daug laiko, kad įsisąmonintų T.Akino pateiktą informaciją. Respublikono logika tokia: prievartaujama moteris negali pastoti. Pastoja tik tos, kurios apsimeta, kad jas prievartauja. Tad kodėl gi jos galėtų norėti darytis abortą?

Ir pasaulinis tinklas tiesiog sprogo: komentarai, patyčios, neapykanta, pyktis kaip lavina griuvo ant Respublikonų partijos, kuriai ir taip šiuo metu trūksta rinkėjų simpatijų.

Žinoma, ideologiniai abortų priešininkai savo ideologijai ginti naudoja niekuo su realybe nesusijusius pramanus. O štai mokslas rodo:

1996 m. atlikta studija parodė, kad JAV pastoja apie 5 proc. visų išprievartautų moterų, t.y. apie 32 tūkst. per metus. Specialistai apskaičiavo, kad žagintojų aukos tampa nėščios netgi dažniau nei besimylinčios savo noru.

Taip yra todėl, kad nenorinčios pastoti moterys paprastai vaisingomis ciklo dienomis saugosi nėštumo arba gali atsisakyti sekso. Lytinės prievartos aukos tokio pasirinkimo neturi.

Bernardinai rašo:

Kasmet lapkričio 23 d. Lietuvoje minime Negimusio kūdikio dieną, nes 1955 m. tą dieną tuometinio sveikatos ministro įsakymu buvo įteisinti abortai. Nuo to laiko daugybė vaikelių nebepamatė saulės šviesos, o daugelis jų mamyčių visą gyvenimą nebesijautė laimingos.

Ką manau?

Kaip veidmainiška iš Bažnyčios pusės minėti šią dieną. Kaip veidmainiška rašyti „daugelis jų mamyčių visą gyvenimą nebesijautė laimingos“.

Kaip manot, kas prisideda prie tos nelaimės ir nuodėmės jausmo palaikymo? Ogi, ta pati Bažnyčia! Vietoj to, kad paaiškintų moterims, kad embrionas – dar ne vaikais, kad embrionas nejaučia skausmo, neturi jausmų ir lūkesčių, kad embrionas – dar ne asmuo, jie bruka moterims savo pasakas, prietarus ir niekuo nepagrįstas nuostatas. Apie tai, kad įvykdyta nuodėmė. Apie tai, kad nužudytas vaikas. Apie tai, kad moterys pasirinkusios abortus – blogi žmonės.

Prieš 55 metus Lietuvoje buvo įteisinti abortai… O Katalikų Bažnyčia bando tą panaudoti, kad tik įvarytų kaltės jausmą žmonėms ir po to parduotų jiems išeitį – „atleidimą„:

Jonas Paulius II enciklikoje apie žmogaus gyvybę rašo: „Maloningasis Tėvas pasirengęs suteikti jums savo atleidimą ir ramybę Susitaikymo sakramentu. Pagaliau suprasite, kad niekas nėra galutinai prarasta ir pajėgsite paprašyti atleidimo savo kūdikį, dabar gyvenantį Viešpatyje.

Reikėtų tik pamiršti, kad embrionas – tik embrionas. Nei mąstyti negali, nei skausmo jaučia. Paprasčiausias ląstelių rinkinys. O dievo nėra…

Tad žmonėms, kurie pasirinko abortą derėtų skleisti geresnę žinią – jie neturi nei prieš ką jaustis kalti. O dievas, kuris neva tai turėtų atleisti – tėra pasakų personažas.

Alfa rašo apie Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją:

Praėjusią savaitę priimtoje rezoliucijoje „Dėl sąžinės išlygos teikiant teisėtą medicininę pagalbą“ išsakyta pozicija, kad joks asmuo, ligoninė ar institucija neturėtų būti verčiami, patraukiami atsakomybėn ar diskriminuojami dėl atsisakymo atlikti ar padėti atlikti abortą, eutanaziją ar kokį nors veiksmą, kuris taptų žmogaus embriono mirties priežastimi.

Rezoliucija ragina ES valstybes nares savo teisiniuose aktuose užtikrinti sąžinės laisvę gydytojams.

Ką manau?

Jeigu gydytojui įsitikinimai trukdo tinkamai atlikti savo darbą – t.y. informuoti pacientą apie visus galimus variantus, tai toks žmogus turėtų eiti dirbti kito darbo, kurio jo įsitikinimai netrukdytų dirbti.

Jeigu problemai spręsti yra medicininis sprendimas, o gydytojas tai nuslepia informaciją apie tai arba atsisako atlikti tą procedūra, tai jau čia ne gydytojo sąžinės laisvės reikalas, o paprasčiausias kenkimas pacientams.

Delfi praneša:

Lenkijoje daugėja nelegalių abortų ir su tuo susijusių turistinių išvykų, nors šioje šalyje galioja vieni griežčiausių Europoje nėštumo nutraukimo įstatymai bei aktyviai už vaisiaus išsaugojimą kovoja Katalikų Bažnyčia.

[...]

Lenkijoje kasmet atliekama nuo 80 iki 200 tūkst. nelegalių abortų, iš jų 10-15 proc. – užsienyje, sakė Lenkijos moterų ir šeimos planavimo federacijos atstovė Wanda Nowicka.

Keletas Pharyngula bloge skelbtų įrašų:

• Sunday Sacrilege: an embryo is not a person (apie krikščionis bandančius ištrinti ribą tarp embriono ir kūdikio)
• Fetal pain (apie tai, nuo kada vaisius pradeda jausti skausmą – ne anksčiau nei 25 savaitės nuo nėštumo pradžios)
• Blurring the distinction between contraception and abortion (apie tai, kada prasideda nėštumas – pasak medikų, tada, kai blastocista įsitvirtina gimdos sienelėje, o tai nutinka maždaug 5-7 dieną po kiaušinėlio apvaisinimo).
• Basics: The pharyngula stage (apie embriono vystymąsi)

Delfi praneša, kad „Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius reikalaus Šv.Luko ligoninėje nedaryti abortų“:

Kauno miesto savivaldybės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija sujungtoms ligoninėms siūlys suteikti Šv. Luko pavadinimą.

[...]

Šiam pavadinimui pritaria Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Visgi Jo Ekscelencija kelia tam tikras sąlygas.

Merui skirtame laiške rašoma: „Gerb. Mere, mane pasiekė informacija, kad į viešąją įstaigą susijungsiančioms dviems Kauno miesto ligoninėms ketinama duoti Šv. Luko vardą. Pasaulyje yra labai daug šį vardą turinčių ligoninių, todėl būčiau tikrai laimingas, jei Kaune susijungusios dvi ligoninės turėtų Šv. Luko vardą. Aš laiminsiu Šv. Luko vardo davimą, bet su viena sąlyga, kad šiose ligoninėse bus gerbiama žmogiškoji gyvybė nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Antraip šis vardas nebūtų tinkamas, kadangi šiuo vardu besivadinančios ligoninės puoselėja krikščioniškąsias vertybes. Tarp jų pagarba žmogiškajai gyvybei užima prioritetinę vietą“.

Ką manau apie vardo laiminimą?

Man sunku įsivaizduoti žmones, kurie rimtai galėtų priimti tokius grasinimus, bet bijau, kad tokių žmonių Lietuvoje visgi yra. Gan įdomu, kaip jie įsivaizduoja, kas nutiktų, jeigu Šv. Luko vardas būtų suteiktas ligoninei, o Tamkevičius to nepalaimintų? Gal įsivaizduoja, kad vardo suteikimas negali būti įvykdytas be palaiminimo? Bet lyg ir ne. Gal įsivaizduoja, kad dievas užsirūstins dėl Šv. Luko vardo suteikimo be palaiminimo ir atsiūs musulmonų ordas sugriaut ligoninei? Na… niekad negali žinoti, ką masto fanatikai.

Na ir galų gale, jeigu tikrai reikia tokio pavadinimo, ir jeigu tikrai Sigitas Tamkevičius atsisako palaiminti Šv. Luko vardo suteikimą, tai aš mielai palaiminsiu tą vardą.

Ką manau apie reikalavimą gerbti gyvybę?

Gilė – ne ąžuolas. Embrionas – ne asmuo.

Ką daryti?

Ignoruoti Tamkevičių. Arba dar geriau, pavadinti bažnyčią kokiu nors tinkamesniu ir religijos nereklamuojančiu vardu, pvz. Aleksandro Flemingo (penicilino atradėjo) arba Luji Pastero (atrado, jog daugelį ligų sukelia mikroorganizmai) vardu.

Apklausa

Ar pridera ligonines vadinti šventųjų vardais?

Bernardinai rašo, kad Ispanija priėmė įstatymą leidžiantį daryti abortus, tai – puikus žingsnis.

Tuo tarpu katalikai Ispanijoje kovoja prieš moterų teises, tai – kvailas žingsnis:

Vasario 24 dieną 132 Ispanijos parlamentarai, 126-iems balsavus „prieš“, priėmė įstatymą, leidžiantį nutraukti nėštumą iki 14 savaitės. Taip pat nutarta, esant medicininėms indikacijoms, leisti abortą net iki 22 savaitės.

Po šio balsavimo Vyskupas Camino paskelbė, kad Bažnyčia nieko neatstumia nuo savęs, tačiau politikai, kurie sąmoningai paminė krikščionišką gyvybės sampratą, patys atsiskyrė ir jiems negalės būti duodama komunija. Tai galioja visiems politikams, parėmusiems abortų įstatymą, išskyrus karalių.

Ką vertėtų žinoti?

• Spermatozoidui apvaisinus kiaušialąstę jokie dievai jokių sielų niekam neįkvepia – žmonių, kaip ir kitų gyvūnų, dauginimasis yra vien tik biologinė funkcija ir nėra įtakojama jokių antgamtinių reiškinių.
• Embrionas yra žmogus tiek pat, kiek gilė yra ąžuolas.
• Aš (ir kiek žinau absoliuti dauguma kitų ateistų bei humanistų) nepasisakau už abortus, aš pasisakau už abortų skaičiaus mažinimą kitomis priemonėmis, kurios negriautų moters gyvenimo. Kitos priemonės – lytinis švietimas, kontracepcijos priemonių prieinamumas ir kt.

Ką daryti?

Jeigu bažnyčiai tikrai rūpi abortų skaičiaus mažinimas, tegul moko žmones kontracepcijos priemonėmis naudotis.

Sveikinimai

Sveikinimai Ispanijos gyventojams – ypač moterims.

Delfi rašo:

Bažnyčios hierarchai įtikino valdžios atstovus, kad tiek praktikuojantys gydytojai, tiek rezidentai turi teisę atsisakyti daryti abortą, jei šis veiksmas prieštarauja jų religiniams įsitikinimams.

Ką manau?

Sąžinės laisvė ir religijos laisvė yra gerai, bet jeigu religiniai įsitikinimai trukdo atlikti darbą, tai natūralu, kad reikalavimai tam darbui atlikti turėtų atsijoti kuo daugiau tokių tipų.

Pvz. Jehovos liudytojai pasisako prieš kraujo perpylimą. Ar galima leisti medikui rezidentui nesimokyti atlikti kraujo perpylimo? Atsakymas gan vienareikšmiškas – ne. Ir tai nesusiję vien su tuo, kad tas medikas nemokės atlikti procedūros, tai susiję ir su tuo, kad toks medikas negalės būti objektyvus. Jeigu medikui religiniai įsitikinimai draudžia atlikti procedūrą, tai labai tikėtina, kad toks medikas bus linkęs ir nuslėpti informaciją nuo pacientų ar jų artimųjų apie tokios procedūros prieinamumą.

Analogiška situacija ir su abortais. Įsivaizduokit, kad netyčia pastojusi moteris ateina pasikonsultuoti pas gydytoją, kuris dėl religinių įsitikinimų atsisakė atlikti abortus. Toks gydytojas vietoj to, kad suteiktų pilną informaciją apie galimus situacijos sprendimus (gimdymas, atidavimas į vaikų namus, abortas) bus linkęs suteikti tik dalinę informaciją, nuslėpdamas galimybę darytis abortą. Arba dar blogiau – suteiks klaidinančią informaciją apie abortus, taip atimdamas iš moters galimybę pasirinkti jai tinkamiausią variantą.

Kadangi gydytojo profesija yra susijusi ne tik su medicinos procedūromis, bet ir su objektyvios informacijos teikimu pacientams, tai medikams turėtų būti keliami tokie reikalavimai, kad neobjektyvūs (šiuo atveju – religingi) studentai gydytojais netaptų.

Jeigu religiniai įsitikinimai trukdo tinkamai atlikti pareigas, tai ne pareigos turi būti keičiamos, o žmogus turėtų rinktis kitą profesiją, kur religiniai įsitikinimai netrukdytų atlikti darbo.

Ką daryti?

• Tikintiesiems – rinktis profesijas, kuriose jų religiniai įsitikinimai netrukdytų atlikti darbo (pvz. griovius kasti ar laikrodžius taisyti).
• Kunigams – nesikišti į mediciną.
• Medikams ir politikams – neklausyti kunigų propagandos.

Bernardinai rašo apie Rusijos ortodoksus:

Atidesni Vatikano dienraščio skaitytojai prieš kurį laiką tikriausiai pastebėjo ilgą Rusijos ortodoksų arkivyskupo Hilariono, kuris yra savos rūšies Rusijos Ortodoksų bažnyčios Užsienio reikalų ministras, straipsnį. Jame Vatikanas raginamas bendradarbiauti kovojant su tuo, ką autorius pavadino „kovingąja sekuliarizacija“, vykstančia visoje Europoje. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad religija praranda savo įtaką viešajame gyvenime ir uždaroma į privataus pamaldumo „getą“. Siūloma aktyviau kovoti prieš abortus, homoseksualias santuokas, eutanaziją ir embrionų naikinimą.

J. T.: Arkivyskupas Hilarionas netgi pasiūlė, kad kartais gali tekti pareikšti pilietinį nepaklusnumą, pavyzdžiui, kai krikščionys atsisako dalyvauti veikloje priešingoje dieviškajam įstatymui. Beje, arkivyskupas Hilarionas nėra praėjusios kartos balsas. Jam 43 m. ir jis yra laikomas vienu iš dinamiškiausių jaunųjų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios lyderių.

Įdomu yra tai, kad jo pasiūlymas labai panašus į deklaraciją, kurią prieš keletą savaičių paskelbė daugiau nei 140 krikščionių lyderių Niujorke. Vadinamoji „Manhatono deklaracija“ taip pat siūlo atkaklią kovą už tuos pačių dalykus, užsimindama, kad kartais gali būti reikalingas atsisakymas bendradarbiauti ir netgi pilietinis nepaklusimas.

Taigi, tiek Europoje, tiek JAV, regis, vyksta paraleliniai judėjimai, skatinantys pasipriešinti sekuliarizmui, abiem atvejais – bendromis ekumeninėmis pastangomis.

Ką manau?

Religijos ir taip nieko gero neduoda, dar blogiau būtų, jeigu jos susivienytų laisvių varžymui ir kovai už netoleranciją.

Tikiuosi, kad jiems susivienyti nepavyks vien dėl to, kad jie net nesugeba susitarti dėl paprastesnių dalykų: ką garbinti, kas jų „tikri“ pranašai ir kas „netikri“.