Ateistas: ateizmas, mokslas, religija

Seimas paruošė pranešimą spaudai:

Seimas vakariniame posėdyje nusprendė sujungti du rezoliucijų „Dėl spektaklio, niekinančio krikščionių simbolius“ projektus ir sudaryti redakcinę komisiją šiam dokumentui redaguoti.

Seimo nario Vidmanto Žiemelio pateiktu Seimo rezoliucijos projektu (Nr. XIP-4819) siūloma Vyriausybei pareikalauti nutraukti spektaklio „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, įžeidžiančio krikščionis, rodymą. Alternatyviu Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pristatytu rezoliucijos projektu (Nr. XIP-4824(2) numatoma pakviesti Lietuvos visuomenę boikotuoti krikščionis įžeidžiantį spektaklį, kuris skaldo visuomenę, kursto religinę nesantaiką ir galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Rekomenduoju paskaityti abi rezoliucijas. Vienoje jų siūloma imtis cenzūros:

Lietuvos Respublikos Seimas [...] kviečia Lietuvos visuomenę boikotuoti krikščionis įžeidžiantį spektaklį, kuris skaldo visuomenę, kursto religinę nesantaiką ir galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. (25 str. 4 punktą)

Kitame rezoliucijos projekte viso Seimo vardu kviečiama boikotuoti:

Lietuvos Respublikos Seimas, [...] siūlo Vyriausybei pareikalauti nutraukti spektaklio, įžeidžiančio krikščionis, „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ rodymą.

Kaip ten bebūtų – puiki reklama tiek festivaliui, tiek konkrečiam spektakliui iš visų mokesčių mokėtojų pinigų – ypač tų, kurie pasisako už boikotą ir cenzūrą?

Pamoka

Nemokama pamoka žmonėms dar nesuprantantiems, kad jie gyvena interneto amžiuje:

• siūlymai boikotuoti, drausti, cenzūruoti paprastai sukelia Streisand efektą:
  

  Streisand efektas yra reiškinys, kai bandymas paslėpti arba pašalinti informaciją turi nenumatytą pasekmę – gerokai platesnį tos informacijos paviešinimą.

Geriausia, ką galėjote padaryti, kad neišpopuliarintumėte spektaklio ir festivalio – patylėti.

Bernardinuose tūlas Vincentas Lazdenis bando aiškinti apie kūrybą:

Kokia kūrybos prigimtis?

Kūryba yra visiška Dievo dovana. Kuriantis žmogus – net ir ateistas – gyvena dvasinį gyvenimą, turi tam tikrą ryšį su Dievu. Žinoma, žmogus gali tą ryšį neigti. Visgi kūryba nėra tavo nuopelnas. Taip, tu padirbėjai, skyrei laiko, nugludinai… Gali išvažiuoti į pačią gražiausią pasaulio vietą, pasiimti pačią geriausią gitarą, mieliausią parkerį, labai mielą sąsiuvinį ir nieko neparašyti. Kūrėjas mums davė labai įdomią galimybę ir absoliučią laisvę kurti. Galime kurti net visiškai destruktyvų meną – pradedant nuo roko, kuris, rodos, suteikia daug energijos, tačiau yra destruktyvus. Jis suteikia džiaugsmingą nuotaiką, užveda, bet palieka tave atskirtą nuo visų kitų. Važiuodamas troleibusu pabandžiau pasiklausyti Šopeno. Pastebėjau, kad klasikinė muzika viską sujungia: surūdijusį stogą, kurį matai pro langą, troleibuso vairuotoją, pravažiavusį automobilį, žmones… Ji ne atriboja, bet įtvirtina šiame pasaulyje. Tuomet iš tikrųjų jaučiu, kad esu kartu su kitais. Gal tai ir yra vadinama harmonija.

Ką manau?

Gan tipiškas krikščioniškas požiūris:

• jeigu gydytojas išgydė, tai reikia padėkoti dievui.
• jeigu kas sukūrė gražią dainą, tai ne žmogaus nuopelnas – reikia padėkoti dievui.
• jeigu ko nors nesupranti (šiuo atveju vieno muzikos stiliaus), tai, žinoma, yra objektyviai blogas dalykas – destruktyvi muzika.

Ką daryti?

Tikintiesiems: nemenkinkite žmonių ir jų nuopelnų.

Ir būkit geri, nemaišykite šių dalykų: „klausydamas muzikos pajutau vienybę su pasauliu“ ir „klasikinė muzika sujungė stogą su trolebuso vairuotoju“, tai du visiškai skirtingi dalykai, kurių vienas, ko gero, yra tiesa, o kitas – paprasčiausia nesąmonė.

Slidi nuokalnė (sarkastiškas pasišaipymas iš tokių vincentų lazdenių)

Kadangi kūryba yra ne žmogaus, o dievo nuopelnas, tai visi žmonės dirbantys kūrybinį darbą – muzikantai, rašytojai, programuotojai, poetai, architektai, dailininkai, ir kt., o taip pat iš kūrėjų darbo besipelnančios organizacijos (įrašų studijos, teptukų pardavėjai, galerijos, dailės akademijos ir kt.) turi pervesti visas savo pajamas dievo vietininkui žemėje.

Rokeriai ir metalistai, už tai, kad naudoja dievo nuopelnus destrukcijai, turi ne tik pervesti visas pajamas dievo vietininkui, bet dar ir sumokėti baudą.

Sausio  13-osios proga Seimas suteikė tribūną fanatikui, kuris burnojo prieš gėjus, priš lyčių lygybę bei ragino išmesti vieną meno kūrinį, nepamiršdamas pridurti, kad katalikai daug tolerantiškesni už musulmonus, nes nenužudė to kūrinio autoriaus:

Vietoje to, kad Lietuvoje būtų keliama dora, pasak monsinjoro, Vilniuje įkurtas Lyčių lygybės institutas. Kunigas nerimavo, kad per šią Europos Sąjungos instituciją veiks gėjai, kurie „grasina ardyti mūsų šeimas“.
„Sakėme, kursim naują, šventą Lietuvą, o per Kalėdas Katedros aikštėje chuliganai sunaikino Betliejų, nors katalikai buvo pirmi maldoje ir kovoje už nepriklausomą Lietuvą, – jaudinosi kunigas. Tačiau monsinjorui už vis skaudžiausia, kad išvarginta tauta dėl to tyli.

Skaudžių žodžių laisvės kovų dalyvis negailėjo ir Prezidentūroje iškabintam tapytojo Šarūno Saukos paveikslui, kuriame „kaip rūpintojėlis vaizduojamas nuogas vyras su visais atributais“.
„Laimė, kad Lietuva ne musulmoniškas kraštas, nes jis už tokį darbą netektų savo galvos“, – sakė A. Svarinskas, pridurdamas, kad tą paveikslą reikia kabinti ne Prezidentūroje, bet nuleisti į šiukšlių dėžę arba sunaikinti.

Ką manau?

Manau, kad reikia padėkoti Lietuvos krikščionis, už tai, kad jie mūsų nežudo, o tik primetinėja mums draudimus.

„Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ – vienintelis Baltijos šalyse dokumentinių filmų žmogaus teisių tema festivalis. Trečiąjį kartą vykstantis festivalis spalio-lapkričio mėnesiais kviečia Lietuvos žiūrovus į kino sales. Pernai vykęs Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, šiemet festivalis taip pat įtrauks ir mažesnių miestų dokumentinio kino gerbėjus.

Šių metų festivalio programoje beveik pusšimtis dokumentinių filmų, nustebinusių ne vieno tarptautinio festivalio auditorijas, pelniusių prestižinius tarptautinius apdovanojimus. Be jau tradicinėmis tapusių nediskriminavimui, lygioms galimybėms skirtų, pilnametražių ir trumpųjų kino formų programų, šiemet ypač didelis dėmesys skiriamas pilietinėms iniciatyvoms ir aktyvizmui, o „žaliojoje“ programoje – penki filmai aplinkosaugos tema.

Lietuvos žmogaus teisių centro organizuojamas „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ pasaulyje pripažintos socialinės dokumentikos pagalba siekia suburti dokumentinio kino kūrėjus, žmogaus teisių specialistus ir ekspertus bei festivalio žiūrovus diskusijai, stiprinančiai Lietuvos pilietinę visuomenę.

2009-ųjų metų festivalio formatas ir tikslai nesikeičia – į nemokamas, pelno nesiekiančias festivalio filmų peržiūras bei papildomus renginius kviečiami visi, kuriems rūpi Lietuvos ir pasaulio ateitis.

Festivalis vyks: Vilniuje („Pasaka“, „Skalvija“, spalio 22-30 d.), Kaune (M. Žilinsko galerija, VDU klubas „Sesija“ lapkričio 4-8 d), Klaipėdoje (LCC Tarptautinis universitetas, lapkričio 5-8 d.), Panevėžyje (kino centras „Garsas“, lapkričio 11-15 d.), Ukmergėje (Ukmergės kultūros centras, lapkričio 12-13), Varėnoje (Varėnos kultūros centras, lapkričio 11-13), Šiauliuose (Frenkelio Vila, lapkričio 18-21).

Ką manau?

Manau, kad verta pakalbinti draugus ir pažįstamus pažiūrėti vieną kitą filmą – žmonės, tegul ir nesidomintys žmogaus teisėmis neretai linkę pasižiūrėti tokius filmus pasitaikius tinkamai progai…

Anykščiuose liepos 17-19 dienomis organizuojamas sunkiosios muzikos festivalis Velnio akmuo. Ypač smagu, tai kad festivalyje pasirodys ir grupė Sepultura (nedažnai į Lietuvą užsuka tokio lygio grupės).

Tai ypač nepatinka kunigams. Lietuvos egzorcistų asociacija net atsišaukimą Bernardinuose paskelbė:

Ypatingą susirūpinimą kelia brazilų grupės Sepultura dalyvavimas. Tai satanistinės krypties roko grupė, kurios pats pavadinimas sukelia neigiamų asocijacijų – supultura reiškia „kapas“. Kyla klausimas, kas ką nori palaidoti? Juk patys Sepultura nariai save apibūdina kaip mirties grupę. Ar mums reikia mirties propagandos? Ar mes puoselėjame žmogiškąjį asmenį ugdantį dvasinį klimatą ar destruktyvią depresijos kultūrą?

Atsišaukime metalistai vadinami dar vadinami mirties kultūros propaguotojais. Taip pat egzorcistai išreiškia nepasitenkinimą, kad Anykščiuose vykstančio muzikos renginio svetainėje naudojama nuotrauka iš Anykščių (bažnyčios nuotrauka) bei kviečia melstis.

Ką manau?

Kiek teko skaityti egzorcistų pasisakymų spaudoje, tiek jie vis labiau patvirtina įspūdį, kad jie visiškai nesusigaudo realybėje.

Bernardinai.lt rašo apie krikšioniško roko grupę „Quest Rising“:

Ar gali mūsų muzikos klausytis netikintis žmogus? Taip, be abejonės. Juk daugelis klausosi muzikos visai nekreipdami dėmesio į dainų tekstus. Pavyzdžiui, ateistai klausosi grupių, atvirai garbinančių šėtoną, neagresyvūs žmonės klausosi dainų, kurių tekstai pilni agresijos ir panašiai.

Gan puiku, kad grupės daininkas supranta, jog ateistai netiki ne tik dievais, bet ir šėtonu.

Gan juokinga man pasirodė ši interviu dalis:

Kai kurie tikintieji prieštarauja krikščioniškajam rokui ir teigia, jog, pavyzdžiui, būgnais šlovinti Dievą negalima, nes juos naudojo šamanai, vudu žyniai. Pasak jų, tokią gana agresyvią muziką kurti įkvepia velnias. Ar Jums tenka susidurti su tokiu požiūriu? [...]

Su tokiu požiūriu susiduriu nuolat.

Ką daryti?

• Pasižiūrėti South Park (Pietų Parko seriją) apie tai, kaip Cartman kūrė kirkščioniško roko grupę (angliškas aprašymas).

Reuters praneša apie tai, kad Romos katalikų Bažnyčia Čilėje pasmerkė, o konservatyvi grupė nesėkmingai bandė teismo keliu sustabdyti žymaus madų dizainerio Ricardo Oyarzun šou, kuriame modeliai bus aprengti, kaip nekaltoji mergelė Marija, kai kuriais atvejais įspūdingomis, beveik nuogomis krūtimis.

Oyarzun teigė, kad jis sulaukė grasinančių telefono skambučių, o jo durų slenkstis buvo išteptas ekskrementais.

Ką daryti?

Tikintiesiems:

• nebandyt monopolizuoti religinio meno;
• neteplioti šūdų.

Delfi praneša apie čekų menininko David Cerny (svetainėje automatiškai įsijungia garsas) skulptūrą „Entropa“, kurioje vaizduojamos išjuokiami ES šalių stereotipai:

Danija pavaizduota kaip iš „Lego“ konstrukcijų sumontuota šalis, primenanti pranašo Mahometo atvaizdą. Tai taip pat aliuzija į skandalą, kuris kilo musulmonų pasaulyje, kai Danijos laikraščiai išspausdino islamą pašiepiančias karikatūras.

Švedija atrodo tarsi „Ikea“ baldais apstatytas butas, Liuksemburgas – mažytė, bet neregėtai turtinga kunigaikštystė ir antra mažiausia ES šalis – it aukso grynuolis su etikete „Parduodama“. Italijos kontūras nusagstytas „autoerotiškais“ futbolininkais, o Lenkijos – katalikų dvasininkais, kurie kelia gėjų vėliavą lygiai taip pat, kaip 1945 metais buvo iškelta amerikiečių vėliava po Ivo Džimos mūšio Japonijoje.

Ką daryti?

Lenkams – mažint kunigų įtaką.

Tarptautiniame žmogaus teisių kino festivalyje „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ 2008 bus rodomi keli su šio blogo tematika susiję filmai:

• Iš įsitikinimo (Of Conviction) – filmas apie abortus
• Šventosios knygos šešėlis (Shadow of the Holy Book) – apie Turkmėnistano diktatoriaus rašytą religinę, revizionistinės istorijos knygą Ruhnama
• Ginant Jeruzalės garbę – apie tai, kaip religiniai fanatikai Jeruzalėje trukdė gėjams surengti eitynes

Festvalio datos:

Festivalis vyks 2008 m. spalio – lapkričio mėnesiais didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius – spalio 23 – 31 d., Kaunas – lapkričio 5-9 d., Klaipėda – lapkričio 6-9 d.).

Nuorodos

• Festivalio puslapis
• Pranešimas spaudai
• Lietuvos žmogaus teisių centras

Tarptautiniame kino festivalyje spalio 11 ir 16 d. Kaune, bei 17 d. Vilniuje bus rodomas filmas „Palaima„, kuriame demonstruojama niekuo nepagrįstų tikėjimų žala:

Septyniolikmetė Meryem randama palikta be sąmonės ežero pakrantėje. Jos šeima, gyvenanti rytų Turkijos kaime, mano, kad mergina savo noru prarado skaistybę, tad pagal papročius šeima privalo ją nužudyti. Bausmę įvykdyti patikima artimam giminaičiui Cemaliui. Tuo tarpu iš Stambulo išvyksta garsus sociologijos profesorius Irfanas Kurudalis – tapatybės krizės ištiktas vyras nusprendžia palikti savo įprastą gyvenimą. Profesoriaus ir keliaujančiųjų į bausmės vietą keliai netikėtai susikerta. Ar šie žmonės gaus antrą šansą ir sugebės pasipriešinti papročių lemiamam likimui?

Papildoma nuoroda: filmo aprašymas IMDB.

Ką daryti?

• Nueiti ir pažiūrėti.
• Kartu nusivesti draugus, o po filmo aptarti su jais tikėjimo, tradicijų žalą